Į Lietuvą grįžusi Indrė Martinkėnaitė: „Turi įrodyti, kad esi reikalingas“

02/07/2013

TÄ™sdami karjeros interviu ciklÄ… apie tautiečius, užsienyje įgavusius studijų ir gyvenimiškos patirties, bet pasirinkusius tolesnį karjeros keliÄ… Lietuvoje, kalbiname šiuo metu Energetikos ministerijoje besidarbuojančiÄ… IndrÄ™ MartinkÄ—naitÄ™. Paneigianti visuomenÄ—je nusistovÄ—jusius šablonus apie darbÄ… valstybÄ—s tarnyboje, IndrÄ— įrodo, jog tik nuo mÅ«sų pačių įdÄ—tų pastangų didumo priklauso karjeros sÄ—kmÄ—: jeigu esi pasiryžęs su entuziazmu siekti savo svajonių ir tikslų, Lietuvoje gali atrasti tokius pat potencialus, o kartais net ir didesnius, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Kokiame užsienio universitete ir ką studijavai, kokį laipsnį įgijai?

Mokiausi dviejuose užsienio universitetuose: bakalauro laipsnį įgijau Anglijoje, Sasekso universitete, kur studijavau politikos mokslus ir šiuolaikinÄ—s Europos studijas, o magistro studijoms išvažiavau į OlandijÄ…, į Amsterdamo universitetÄ…, kur studijavau Europos SÄ…jungos užsienio politikÄ….

Kas tave paskatino išvykti studijuoti į užsienį ir kodÄ—l į JungtinÄ™ KaralystÄ™ ir vÄ—liau – OlandijÄ…?

Visada tikÄ—jau, kad studijos užsienyje yra kažkas ypatingo, kažkas kitaip nei Lietuvoje, kas labai traukia ir duoda daug įdomių potyrių. Be abejo, prisidÄ—jo ir tai, kad mano vyresnioji sesuo išvažiavo studijuoti į užsienį ir aš, besimokydama mokykloje, stebÄ—jau visÄ… tÄ… procesÄ… ir kaip jaunesnioji sesutÄ— norÄ—jau kažko panašaus. Tiesa, iškart po mokyklos įstojau ir vienerius metus studijavau universitete Lietuvoje, bet vis kirbÄ—jo mintis išvažiuoti. Po pusÄ—s metų aš jau ruošiausi anglų kalbos egzaminui.

KodÄ—l bÅ«tent Anglija? Visų pirma todÄ—l, kad Anglija yra viena aukšÄiausios studijų kokybÄ—s lyderių, o antra priežastis ta, kad į AnglijÄ… važiuoti buvo paprasčiau nei kur nors kitur: žinoma, dÄ—l kalbos, pažįstamo abiejų šalių švietimo sistemų vertinimo, girdÄ—tų istorijų... Dabar studijoms jau pasirenkama vis daugiau kitų šalių, nes žmonÄ—s galbÅ«t pagaliau pradÄ—jo šiek tiek plačiau mÄ…styti, o tuo metu, jeigu norÄ—jai išvykti studijuoti į užsienį, Anglija automatiškai tapdavo šalimi, pirmiausiai atÄ—jusia į galvÄ…. Kita vertus, Anglija yra neįtikÄ—tinai kokybiškų studijų šalis, kurioje lankosi didžiausi tavo srities guru, sugebantys valandÄ… išlaikyti šimto išsižiojusių jaunuolių miniÄ…. Taigi kartais tai, kas paprasta, atneša nepaprastų dalykų.

Ne kartÄ… žiniasklaidoje pasirodÄ— nuomonÄ—, kad studijos užsienyje yra patriotizmo priešybÄ—, kad jaunas žmogus rinkdamasis studijas užsienyje neapgalvotai išduoda savo šalį. Kaip galÄ—tum tai paneigti?

Visų pirma turiu pabrėžti, kad nesutinku su tokiu teiginiu ir manau, kad tai yra labai primityvus problemos supratimas. Pagalvokime, kiek daug yra žmonių, gyvenančių Lietuvoje ir kiekvienÄ… dienÄ… bent po penkis kartus pasakančių, kokia bjauri yra ši šalis. Bet štai jie gyvena Lietuvoje ir yra vadinami patriotais. Studijuodama užsienyje visÄ… laikÄ… domÄ—jausi, kas vyksta Lietuvoje, nuolat palaikiau ryšius su šeima, draugais – niekas nebuvo pamirštas. Apie ilgesį mylimoms Vilniaus senamiesčio gatvelÄ—ms, Nidos jÅ«rai ir Labanoro tylai net nekalbu. PatriotizmÄ… savyje jaučiu stiprų, todÄ—l studijų užsienyje ir patriotizmo stokos sÄ…saja man yra nesuprantama. Mokslas užsienyje yra tiesiog naujo požiÅ«rio, naujų žinių paieška. Galų gale tai yra didžiulÄ— patirtis, kurios važiuoji pasisemti, ir tai visiškai nesusijÄ™ su tuo, ar esi patriotiškas, ar ne. Dabar gyvename tokiame pasaulyje, kur sienos ne tokios aukštos, todÄ—l lietuviu gali bÅ«ti ir Lietuvoje, ir Australijoje.

Ar gali papasakoti apie savo dabartinį darbą ir užimamas pareigas?

Dirbu Energetikos ministerijoje, Strateginio planavimo ir Europos SÄ…jungos (ES) reikalų skyriuje. Esu atsakinga už ES reikalus ir šiuo metu, likus tiek nedaug laiko iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai, darbų gausa neleidžia snausti: atstovų darbo grupių ir tarybų koordinavimas, bendradarbiavimas su mÅ«sų pirmininkavimo trejeto partneriais Airija ir Graikija, renginių organizavimas. Be pirmininkavimo išlieka ir einamieji ES reikalai, nes kiekvienÄ… savaitÄ™ renkasi Tarybos darbo grupÄ—s, kelis kartus per metus suvažiuoja Energetikos Taryba, susitikimams reikia ruošti medžiagÄ…, rengti Lietuvos pozicijas, derinti jas su kitomis institucijomis, ruošti pasisakymus. ES energetikos reikalai apima daug: elektra, dujos, nafta, atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos perdavimas, reguliavimas, tinklai, jungtys, inovacijos ir taip toliau, todÄ—l darbas dažnai yra labai nenuspÄ—jamas ir kupinas iššÅ«kių.

MinÄ—jai, kad buvai susidariusi nuomonÄ™, jog darbas valstybÄ—s tarnyboje yra labai nuobodus. TurbÅ«t nesumeluosiu, kad visuomenÄ—je gan dažnai pasigirsta nuostata, kad neva „jie ten nieko neveikia“.  Kaip galÄ—tum tai paneigti ir kokie buvo pirmi įspÅ«džiai, kai pradÄ—jai dirbti Energetikos ministerijoje? Kaip pasikeitÄ— tavo nuomonÄ—?

NuomonÄ— tikrai pasikeitÄ—, nes darbo yra labai daug – tenka imtis kelių užduočių vienu metu ir dirbti maksimaliu tempu. Dažniausiai visko reikia labai daug ir labai greitai, nes yra terminai, kurie nuolat spaudžia, ir daug įvairių užduočių, kÄ… aš visiškai kitaip įsivaizdavau prieš tai. NÄ—ra taip, kad sÄ—džiu ir gurkšnoju kavÄ… – išvis mano skyriuje tokios tradicijos nÄ—ra. Tačiau dauguma žmonių tikriausiai vis dÄ—lto įsivaizduoja, kad valstybinÄ—se institucijose visi tik kavutÄ™ geria – tai irgi yra vienas iš visuomenÄ—je susiformavusių šablonų.

O kas paskatino tave grįžti į Lietuvą?

Studijuodama užsienyje labai ilgÄ—davausi Lietuvos. IlgÄ—jausi draugų, šeimos ir jausmo, kad esi kažkur, kas yra dalis tavÄ™s. Užsienyje vis tiek jautiesi svetimas. Suprantu, kad visur gali atrasti savo vietÄ…, bet kažkur giliai Lietuva liko man labai brangi, o ir ji tikriausiai manÄ™s pasiilgo, nes suteikÄ— galimybÄ™ grįžti. Atlikdama praktikÄ… NuolatinÄ—je atstovybÄ—je Briuselyje, gavau pasiÅ«lymÄ… sugrįžti ir dirbti Energetikos ministerijoje. NeslÄ—psiu: sprendimas buvo nelengvas, bet ilgesys žemei buvo stipresnis.

Kokius etapus tau teko pereiti aplikuojant į šiÄ… pozicijÄ…? Su kokiais iššÅ«kiais susidÅ«rei ir kÄ… galbÅ«t dabar darytum kitaip?

Kadangi tai buvo valstybÄ—s tarnautojo pakaitinio darbuotojo vieta, vyko pokalbis su skyriaus vedÄ—ju ir per vienÄ… savaitÄ™ reikÄ—jo atlikti užduotį. Pokalbį dar dabar atsimenu: gal visÄ… valandÄ… šnekÄ—jome apie ES energetikos sektorių, didžiausias problemas, Lietuvai taip svarbiÄ… energetinÄ™ nepriklausomybÄ™, ES užsienio energetikos politikÄ…. DalinomÄ—s įžvalgomis, spekuliavome scenarijais. Tai buvo itin kokybiškas ir nepaprastai įdomus pokalbis, pakeitÄ™s mano šablonines nuostatas apie valstybÄ—s tarnautojus. Buvome du lygiaverčiai pašnekovai, su didele pagarba ir smalsumu klausÄ™si ir reagavÄ™, o tam, be abejo, visų pirma reikia žinių. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir plataus, atviro mÄ…stymo aspektas. Man tai buvo atradimas, nes Lietuvoje žmonÄ—s labai dažnai uždaro save į dėžutes su aukštomis sienomis, taip užkirsdami keliÄ… svajonÄ—ms ir judÄ—jimui į priekį.

O ar teko girdÄ—ti mitų apie karjerÄ… Lietuvoje? Ar nebuvo baisu, kad grįši ir nerasi darbo?

Matyt, mano situacija buvo kitokia, nes man gana paprastai viskas susidÄ—liojo. Iš kitos pusÄ—s, įdirbis prieš gaunant darbo vietÄ… turÄ—jo daug įtakos. Daug mokiausi ir labai stengiausi atlikdama praktikÄ… NuolatinÄ—je atstovybÄ—je, lydÄ—jo bemiegÄ—s naktys ir nuo ES dokumentų skaitymo paraudusios akys. To labai laisvai galÄ—jau ir išvengti, bet tikiu, kad asmeninÄ—s pastangos gyvenime reiškia itin daug. Net jei labai dažnu atveju tai nelengva – tikiu, mane tai atnešÄ— ten, kur dabar esu. Tenka girdÄ—ti daug kalbų, kad grįžti namo neverta, kad ten tavÄ™s niekas nelaukia ir nevertina. GalbÅ«t jeigu pats jausiesi kaip povas, aplink kurį kiti turi šokinÄ—ti, greitai visiems nusibosi, bet turi įrodyti, kad jiems tavÄ™s reikia. Žmogus pats susikuria tai, kÄ… nori susikurti.

Taigi galÄ—tum paneigti tokius mitus?

Savo gyvenime pastebiu tendencijÄ…: jei kažko labai noriu ir dÄ—l to stengiuosi, man pavyksta. Jei tas noras nÄ—ra toks stiprus ar aš pradedu tikÄ—tis kažko iš kitų pagailÄ—dama savÄ™s, lieku ten, kur buvus. Žinau, kad yra grįžusių žmonių, nerandančių darbo Lietuvoje, bet aš turiu gana griežtÄ… nuomonÄ™ – reiškia, per mažai ieško.

MinÄ—jai, kad dirbai Briuselyje – ar ir JK teko dirbti panašioje srityje? Kokių savybių išsiugdei, kurios tau yra nepamainomos dabartiniame darbe?

Anglijoje dirbau vadinamuosius studentiškus darbus, kurie, tarp kitko, yra labai reikalingi kiekvienam išbandyti. Visų pirma jie tarsi nuleidžia ant žemÄ—s, antra – skatina norÄ… eiti į priekį ir gauti iš gyvenimo kažkÄ… daugiau, o trečia – duoda daug praktinių įgÅ«džių: laiko ir finansų planavimo, bendravimo su labai įvairiais žmonÄ—mis, ugdo greitÄ… reakcijÄ….

Praktika Briuselyje buvo visai kitokia patirtis, tiesiogiai susijusi su energetikos sritimi. Net nežinau, kaip apsakyti, kaip man pasisekÄ—, kad turÄ—jau tokiÄ… gerÄ… vadovÄ™. Ji daug iš manÄ™s reikalavo ir reikalavo greitai, bet tai manyje išugdÄ— labai gerÄ… ir reikalingÄ… savybÄ™ niekada nesakyti „ne“. Tikiu, kad tai man padeda dabartiniame darbe: jei matau, kad turiu daug darbų, bet manÄ™s papildomai dar ko nors paprašo, aš vis tiek sakau „galiu“ ir stengiuosi viskÄ… padaryti. Mes patys labai dažnai neįvertinam neįtikÄ—tinų žmogaus galimybių. Taip pat iš to atsirado gebÄ—jimas planuoti laikÄ… ir  atsakomybÄ—s jausmas, kurie yra ypač svarbÅ«s mano darbe. Jeigu turiu kažkÄ… padaryti kitai dienai, bÅ«siu darbe tol, kol tai baigsiu, nes jaučiu atsakomybÄ™ dÄ—l kiekvieno darbo, atliekamo savarankiškai ar komandoje. Nors tai dažnai sukelia daug streso, galiausiai rezultatas vis tiek mane tenkina, nes žinau, kad stengiausi padaryti viskÄ…, kÄ… galÄ—jau.

Dar neseniai buvo sakoma, kad Lietuvos darbdaviai nenoriai pripažįsta užsienio diplomus, mat svetur įgytos žinios ne visada pritaikomos Lietuvoje. Tai dar vienas mitas ar realybė?

Iš darbdavio aš tikrai to nepajutau. Netgi atvirkšÄiai – visÄ… laikÄ… jaučiau, kad mano užsienyje įgytas diplomas yra labai vertinamas. Apskritai kai kam nors tenka pasakyti, kad studijavau ne Lietuvoje, pajuntu tam tikrÄ… pagarbÄ…, bet tikrai ne nuvertinimÄ…. Tačiau iš asmeninÄ—s patirties galiu pasakyti, kad iš pradžių man reikÄ—jo įdÄ—ti dukart daugiau pastangų, kad įsisavinčiau esamÄ… sistemÄ… ir įstatymus, nes įgijau išsilavinimÄ… užsienyje, kur mokiausi visai kitų dalykų.

Kas, tavo manymu, apsunkina darbo paieškas Lietuvoje ir kodÄ—l gan dažnai grįžusieji neįžvelgia galimybių Lietuvoje?

Manau, kad pagrindinÄ— nenoro grįžti priežastis yra atlyginimas, nes lyginant tų pačių pareigų atlyginimus Lietuvoje ir užsienyje išryškÄ—ja nemažas skirtumas.

O ar tavęs pačios atlyginimas neviliojo pasilikti užsienyje?

Gyvename vartotojiškoje visuomenÄ—je, todÄ—l natÅ«ralu, kad vilioja didesni pinigai. Bet yra ir daug kitų veiksnių, nulemiančių žmonių sprendimus. Nematau grįžimo į LietuvÄ… kaip paskutinio ir neginčijamo žingsnio. Tai, kad dabar dirbu čia, Lietuvoje, nereiškia, jog ir kitus septyniasdešimt metų dirbsiu ir gyvensiu tik čia. Nemanau, kad durys kažkur užsidaro – jos kaip tik atsidaro, kai įgauni naujos patirties. Man patinka dabartinis mano darbas, bet galbÅ«t po dvejų metų pajusiu, kad išsisÄ—miau ar kad šiame darbe nebematau tolesnių galimybių. Tada galbÅ«t bus galima dairytis galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, nes, kaip ir minÄ—jau, pasaulis nÄ—ra toks didelis.

Praleidai ketverius metus ne Lietuvoje. Ar nebuvo sunku grįžti ir vÄ—l pritapti socialinÄ—je ir kultÅ«rinÄ—je aplinkoje? Kokie buvo pirmi iššÅ«kiai, su kuriais susidÅ«rei?

Tikrai sunku. Dar ir dabar yra: vis negaliu susitaikyti su kiekviename žingsnyje lydinčiu lietuvišku pesimizmu ir netikÄ—jimu savimi. O kai netiki savimi – netiki ir kitais. Ši nuostata mane tikrai labai stebina, o tai, deja, atsispindi daugelyje situacijų. Socialine prasme kartais jaučiuosi šiek tiek kitokia, nes aplinkui daugiausia žmonÄ—s, kurie visÄ… laikÄ… gyveno tik Lietuvoje ir labai neigiamai, nepatikliai į viskÄ… žiÅ«ri. O aš taip nemÄ…stau. Iš esmÄ—s manau, kad tas lietuvių susimenkinimas ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodÄ—l esame ten, kur esame. DÄ—l to jaučiuosi šiek tiek „už borto“, bet šiuo atveju tai to laimingojo padÄ—tis, o bendravimas ir pozityvÅ«s pokalbiai su užsienyje gyvenančiais draugais padeda neįšokti į laivÄ….

Ką galėtum patarti grįžtantiems ar svarstantiems apie sugrįžimą į Lietuvą?

Jeigu jie tikrai jaučia nostalgijÄ… Lietuvai, nereikÄ—tų klausyti tų, kurie visÄ… laikÄ… čia gyveno ir kurie vis kartoja: negrįžk, kÄ… čia veikti, tavÄ™s čia niekas nelaukia. Tokiems visada atrodys, kad užsienis yra rojus su raudonais prinokusiais vaisiais, kuriuos gali raškyti vienÄ… po kito su didele šypsena veide. Ä® tokias nuomones nereikia koncentruotis. Dvejojantiesiems dÄ—l grįžimo reikÄ—tų pakalbÄ—ti su žmonÄ—mis, kurie jau yra sugrįžę, ar tais, kurie per įvairias mokslų programas studijavo užsienyje. Jie turÄ—s nusipieštÄ… paveikslÄ…, bet paremtÄ… patirtimi ir įspÅ«džiais. Iš esmÄ—s į LietuvÄ… reikia žiÅ«rÄ—ti kaip į galimybių kraštÄ…, o ne pilkÄ… žemÄ™. Tiesa, dažnu atveju teks pasitelkti didelį patrioto tikÄ—jimÄ…, nes nuleisti rankas magÄ—s ne kartÄ…. Bet Tu esi Lietuvos ateitis, o tai, kokiÄ… jÄ… nori matyti, bent maža dalimi priklauso ir nuo TavÄ™s. Jei tai rÅ«pi – grįžk; jei ne – ilgiau pagalvok, tada sprendimas gali vÄ—l tas pats ateiti. Esame savo gyvenimo vedliai – kaip vesim, taip ir bÅ«sim.

 

Nuotraukos iš asmeninio albumo

AuksÄ— RuseckytÄ—, JKLJS