MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaDomino

Įdomybių rubrika

20/02/2013

Taip pat skaitykite

Silpna ir vieniša: paskutinės Thatcher gyvenimo dienos viešbutyje "The Ritz" JAV policija suėmė nuo 1986 metų dingusį vagiliaujantį "atsiskyrėlį" Vilniuje planuojama įkurti japonišką sodą Parodoje „Namų pasaulis“ šiemet kaip niekad gausu naujienų

Mano kompiuteris turi 50 gigabaitų atminties. Kiek atminties turi mano smegenys?

Į šį klausimą nėra atsakymo, nes tai du visiškai skirtingi dalykai. Informacija kompiuteryje saugoma atskiroje vietoje, o smegenys veikia kurdamos tinklus tarp savo neuronų, - tai būtina įvairioms funkcijoms atlikti. Taigi pasakyti, kiek atminties turi kompiuteris, yra labai lengva, nes galima viską suskaičiuoti ir išmatuoti baitais. Smegenų veikla priklauso nuo mūsų poreikių. Kadangi jie nuolat keičiasi, neįmanoma suskaičiuoti smegenų atminties.

 

Girdėjau, kad karvę įmanoma užvesti laiptais į viršų, bet neįmanoma jos nuvesti žemyn. Ar tai tiesa?

Taip, tai tiesa. Dėl karvės kelio kaulų sandaros sąnarys lenksis jai lipant laiptais į viršų, tačiau nesilenks, kai ją bansysite vesti žemyn.

Kad jau prakalbome apie gyvulius, galbūt Jums būti įdomu sužinoti, jog suaugęs lokys gali bėgti taip pat greitai kaip ir arklys, nors pastarasis nemoka vemti, o Australijos paukštis Emu negali eiti atbulomis.

 

Kodėl trinant užgautą vietą mažiau skauda?

Signalai nervinėmis ląstelėmis ar neuronais keliauja į smegenis, bet vieni neuronai perduoda signalus greičiau negu kiti. Skausmo signalai keliauja lėčiau. Kai trinate sužalotą vietą ir ją sušildote, šis signalas keliauja kitais juntamaisiais nervais nei skausmo signalas, ir jo perdavimo greitis yra didesnis. Taigi trynimo žinutė nueina į smegenis greičiau negu skausmo žinutė ir atrodo, kad skausmas sumažėja.

 

Ar ilgai žmogus gali nemiegoti?

Oficialus pasaulio nemiegojimo rekordas yra 264 valandos be pertraukos (vienuolika dienų). Jį 1964 metais pasiekė 17-metis studentas Randy Gardneris. Jis visą laiką buvo stebimas miego specialistų ir, akivaizdu, nepatyrė jokių sutrikimų.

Nors šis žmogus nepajuto rimtų sveikatos, neurologinių ar psichologinių padarinių, tačiau kuo labiau trūko miego, tuo labiau blogėjo koncentracija, motyvacija ir suvokimas. Trumpi epizodai, kai pasikeisdavo sąmonė, tapo dažnesni, dėl to sutriko kognityvinės ir motorinės funkcijos. Vadinasi, nors ir galime nemiegoti keletą dienų, tai vis tik gali sutrukdyti organizmo funkcijas.

 

Kodėl mes mirksime?

Mirksėjimas yra šis tas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mes būtinai turime mirksėti, kad valytume ir drėkintume akį: kiekvieną kartą, kai vokai užsimerkia, sūri sekrecija iš ašarų liaukų padengia akies paviršių, nuplaudama smulkias dulkių dalelytes, ir sudrėkina pažeidžiamą akies obuolio dalį. Paprastai mes mirksime kas 4-6 sekundes, bet ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, pilname dūmų kambaryje, mirksime dažniau, kad akys būtų švarios ir drėgnos.

Vis dėlto, jeigu mirksėjimas skirtas tik drėgnai ir švariai akies ragenai palaikyti, tai mes mirksime dažniau negu reikia. Kūdikiai mirksi maždaug vieną kartą, suaugusieji vidutiniškai 10-15 kartų per minutę. Dabar mokslininkai mano, kad tai susiję su informacijos rinkimu. Eksperimentai parodė, kad mirksime rečiau, kai gauname daugiau informacijos, ir dažniau, kai jos priimame mažai.

Mirktelėjimai ya tartum proto „skyrybos ženklai“, žymintys galvos darbo pauzę. Skaitydami įdomią medžiagą mes mirksime vidutiniškai nuo trijų iki aštuonių kartų per minutę, o ne penkiolika kartų per minutę, kai esamę užsiėmę dėmesio nereikalaujančia veikla. Mes taip pat mirksime, kai mūsų akys peršoka nuo vieno teksto puslapio prie kito arba nuo teksto eilutės pabaigos į kitos eilutės pradžią.

Ar nuskridę į Marsą sulauktumėte Kalėdų?

Iš tikrųjų beveik nepajustumėte laiko skirtumo, nes marsietiškos paros ilgis panašus į mūsiškį – 25 valandos. Tačiau metai Marse bus ilgesni, nes Marso planeta apskrieja aplink Saulę per 687 dienas, todėl Marse sulauksite Kalėdų tik kartą per dvejus mūsų metus. Tačiau norėdami sutikti Kalėdas kas 365 dienas, galėsite jas švęsti du kartus per Marso metus.

 

Kodėl žmonės negali savęs pakutenti?

Kutenimas jaudina nervų galūnes, esančias po odos paviršiumi. Vienus žmones tai prajuokina, kiti atšoka nuo prisilietimo.

Ar labai kutena priklauso nuo to, kas kutena! Naujausi tyrimai parodė, kad žmonių, kuriuos kuteno kiti, smegenų skenavimo rezultatai skyrėsi nuo rezultatų kurie buvo gauti, kai žmonės kuteno patys save. Pasirodo, kad tada, kai kutename patys save, smegenys tai numato ir nurodo į tai nekreipti dėmesio. Save kutenančių žmonių skenavimas rodo, jog smegenų dalis, kuri yra naudojama planavimui siunčia skubias žinutes kitai smegenų daliai, įspėdama ją apie artėjančius pojūčius. Antraip būtų neįmanoma gyventi, jei kaskart pastačius kojas ant žemės mums kutentų pėdas. Taigi, smegenys tai “supranta” ir atsirenka, kurie dirgikliai yra svarbūs.

 

Ar žuvys miega?

Taip, kai kurios žuvys atrodo tarsi miegotų, bet tai greičiau primena ramybės būseną, o ne snūduriavimą  ar “miegojimą lovoje užsivilkus pižamą ir užgesinus šviesą”.  Žinoma, jos akių neužmerkia, nes neturi akių vokų.

Kai kurios žuvys labai gerai moka pasirūpinti savo “miegu”. Pavyzdžiui, dalis tropinių papūgžuvių išskiria drebučių pavidalo medžiagą, kuri sureagavusi su jūros vandeniu, išsiplečia ir apgaubia visą žuvies kūną, kad apsaugotų ją, kol ji yra ramybės būsenoje arba “miega”.

Tačiau greitai plaukiojančioms žuvims, tokioms kaip tunas, miegas gali būti labai didelė problema. Į priekį varanti jėga, kuri spaudžia orą pro žuvų žiaunas, leidžia tokioms žuvims tik sulėtinti greitį, bet niekada neleidžia joms sustoti.

Kodėl geniams neskauda galvos?

Iš tikrųjų genių smegenys yra labai mažos ir plaukioja skystyje. Be to, genio snapas slopina smūgius ir dėl šių dviejų priežasčių nuolatinis kalimas greičiausiai mažai veikia jo kaukolę.

 

Kodėl senstant atrodo, jog laikas bėga greičiau?

Mes lyginame kaip bėga laikas, susiedami jį su ankstesne patirtimi. Kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau būname patyrę. Kai mums penkeri metai, savaitė atrodo ilgesnė, nei tada, kai sulaukiame dvidešimties. Nenuostabu, juk penkiametis dar negyveno tiek laiko kaip dvidešimtmetis. Lyginant su laiku, kuris buvo nugyventas anksčiau, savaitė dvidešimtmečiui atrodo santykinai trumpesnė negu penkiamečiui, kuriam savaitė vis dar yra reikšminga gyvenimo dalis.

 

Kodėl pingvinai vaikšto vorele?

Tikriausiai dėl tos pačios priežasties dėl kurios ir mes sektume vienas kito pėdomis, jei tektų bristi sniegu.Tas, kuris eina pirmas, sumina sniegą, kad kitiems būtų lengviau sekti iš paskos. Be to, taip galima apsisaugoti nuo vėjo, išskyrus, žinoma, tą vargšelį pingviną eilės pradžioje.

Kodėl būname mieguisti?

Miegas yra viena žmogaus būsenų, tačiau iki šiol mažai žinoma, kaip jis veikia ir kokios jo priežastys.

Kankorėžinė liauka, esanti galvos smegenyse, yra svarbi , nes ten gaminamas melatoninas – cheminė medžiaga, reguliuojanti miego ir budrumo ciklą. Viščiukai, kuriems suleidžia melatonino, užmiega. Iki šių dienų niekas neatrado natūralios miegą sukeliančios cheminės medžiagos (nors, žinoma, yra keletas sintetinių vaistų, sukeliančių miegą). Kalifornijos mokslininkai ištyrė, kad kačių, kurioms neleido miegoti, smegenų skystyje padaugėjo vienos medžiagos. Kai mokslininkai suleido šios medžiagos žiurkėms, šios greitai užmigo. Miegą sukelia riebioji rūgštis, panaši į vieną iš komponentų, esančių ląstelių membranose. Iki šiol neaišku, kas sukelia jos išsiskyrimą.

Ateityje ji gali būti naudinga kaip natūralus miegą sukeliantis vaistas. Prie tų vaistų, kurie nuo nemigos siūlomi dabar, galima priprasti, jie gali turėti nemalonių šalutinių efektų, panašių į pagirias. Natūralus vaistas sukels mažiau pašalinių reiškinių.

 

Kodėl paraustame, kai sutrinkame arba drovimės?

Paraudimą sukelia simpatinė nervų sistema, sudaryta iš nervų, kurių negalime kontroliuoti. Kad ir kaip besistengtume, nenustojame rausti. Patirdami įvairių jausmų raudonuojame, nes į veidą priplūsta daugiau kraujo. Kai atsipalaiduoja simpatinė nervų sistema ir kraujo apytaka pasidaro normali, raudonis dingsta.

Kaip biologiškai paaiškinti meilę?

Jei patyrinėsime šokoladą, atrasime, kad malonumą suteikia jame esanti cheminė medžiaga, vadinama feniletilaminu. Ta pati medžiaga, gaminama hipofizėje (apvali belatakė liauka, esanti kaukolės ertmėje) išskiriama, kai susijaudiname. Ji sustiprina pojūčius ir greitina širdies ritmą.

Įsimylėjimo jausmą sustiprina ir dopaminas, kuris plūsta per smegenis ir priverčia mus gerai jaustis. Jam padeda norepinefrinas, stimuliuojantis adrenalino gamybą, kuris priverčia širdį daužytis. Didžioji dalis laimės jausmo kyla dėl feniletamino. Veikdamos kartu šios cheminės medžiagos nekreipia dėmesio į smegenų veiklą, kuri valdo loginį mastymą- taiga jaučiama “beprotiška” meilė.

Manoma, kad romantiški jausmai kyla dėl oksitocino, vieno iš svarbiausių seksualinio susijaudinimo hormonų.

 

Kodėl moterų balsas yra aukštesnis negy vyrų?

Paprasčiausiai dėl to, kad moterų ir vaikų balso stygos trumpesnės. Jų balso aukštumas priklauso nuo stygų virpėjimo dažnio, o šis – nuo jų įtempimo ir ilgio. Taigi, kuo trumpesnės stygos, tuo aukštesnis balsas.

 

Kiek išgyventų smegenys, jeigu negautų deguonies?

Visai neilgai. Tikslus išgyvenimo laikas priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau žinoma, kad neuronai žūsta po dešimties minučių. Todėl gydytojai visuomet ir rūpinasi, kad kritiškos būklės pacientai kvėpuotų ir gautų pakankamai deguonies.

Iš tikrųjų smegenys yra tarsi deguonies išalkusi pabaisa ir sunaudoja 20 procentų mūsų įkvėpto deguonies.

Pagal Paul Heiney  “Can cows walk down stairs?”, 2005.

 

Ar žinote, kad...

Prancūzai pirmieji naujus metus perkėlė į sausio 1-ąją dieną (1564m).

Anglijoje atsirado pirmos auto taisyklės.

Pirmojoje pasaulyje nuotraukoje matosi fermos stogas, kriaušė ir guoba.

Žmogaus akis vidutiniškai sumirksi 4,200,000 kartų per metus.

Jei kinas penkis kartus ištars tą patį skiemenį „ma“ tik su skirtinga intonacija, gausis frazė „Padėkite arkliui, bėga pasiutęs šuo!“

Biblija yra labiausiai vagiama knyga pasaulyje.

Eskimai niekada nelošia.

Aliaskoje yra įstatymas, draudžiantis žiūrėti į briedžius iš lėktuvo.

Lietuje yra vitamino B12.

Delfinai miega atmerkę vieną akį.

Bendras žmogaus odos svoris yra maždaug 2,5 kg.

Žmonės kalba vidutiniškai 120 žodžių per minutę greičiu.

Žmogui per gyvenimą vidutiniškai išauga 725 km plaukų.
Kai žmogus šypsosi, dirba 17 raumenų.

Medus – tai vienintelis maisto produktas, kuris negenda.