Šiandien Lietuvoje minimos Žolinės. Tai religinė šventė, minima atminti Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimą į dangų.
Žolinės nuo seno simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą. Krikščioniškasis pasaulis šią šventę mini mišiomis, o vienas seniausių lietuviškų Žolinių papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje. Senovėje, o retkarčiais ir dabar, žmonės į bažnyčią nešasi Žolinių puokštę, į kurią visuomet dedama kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų ar net daržovių. Žmonės tikėję, jog bažnyčioje pašventinta puokštė atneš sėkmę namuose. Vėliau šeimos nariai pasidalindavę augalus ir daržoves, neretai jomis buvo pamaitinami ir gyvuliai, taip tikint, kad jie augs sveikesni ir mėsingesni. Senoliai sakydavę, jog jei tą dieną rankose neturėsi gėlių, tai tą dieną velnias įduos savo uodegą į rankas ir sėkmė aplenks.
Pastaraisiais trylika metų Lietuvoje Žolinė gavo valstybinės šventės statusą, nes anot bažnyčios vadovų- tai viena seniausių ir gražiausių katalikų švenčių, kurios metu bažnyčioje susirenka visi tikintieji. Neabejotinai tai- šeimos šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir atsimenami mirusieji.
Visas katalikiškasis pasaulis švenčia šią dieną. Romoje, besirengiant Žolinės iškilmei, jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios švenčiama vadinamoji Mažoji Marijos Gavėnia. Tai iš Rytų Bažnyčių atėjęs paprotys vakaro malda ištisas dvi savaites ruoštis Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei. Marijos Ėmimo į Dangų- tai tarsi Marijos Velykos. Žolinės iškilmės proga Romoje taip pat vyksta tradicinis piligrimų žygis pėsčiomis į netoli miesto esančią Dieviškosios Meilės Motinos šventovę. Piligrimų minia iš Romos miesto centro pajuda vidurnaktį iš rugpjūčio 14-osios į 15-ąją. Ryte pasiekę už miesto esančią šventovę, joje dalyvauja Ėmimo į Dangų iškilmės Mišiose.
Labai iškilmingai Žolinės iškilmės švenčiamos ir Paryžiuje. Viena procesija eina miesto gatvėmis, kita- plaukia Senos upe.
Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės gausius maldininkus sutraukia į pagrindines Azijoje esančias Marijos šventoves- į Indijos Vailankanni miesto šventovę, vadinamą Azijos Lurdu. Pastarąją šventovę, pastatytą Marijos apsireiškimo vietoje, kasmet aplanko maldininkai iš viso pasaulio, kurie kaip ir Lurde, prašo sveikatos. Maldininkai gausiai susirenka ir į Penafrancia Marijos šventovę, esančią Filipinuose. Pasak tradicijos, penkioliktame amžiuje Marija Prancūzijoje apsireiškė vienam pranciškonų vienuoliui ir paprašė, kad jis keliautų misionieriauti į Filipinus, į tą vietą, kur dabar yra šventovė.
Visos teisės saugomos v2. © 2013 europlius.com Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką sutikimą. Sprendimas Onefuzz |
Mus rasite: |