MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaAmerika

Šiek tiek teorijos. JAV

18/03/2013

Taip pat skaitykite

JAV sekmadienį uždarys savo ambasadas dėl grėsmės saugumui Amerikietis, dešimtmetį nelaisvėje žaginęs tris moteris, nuteistas kalėti iki gyvos galvos Los Andžele atidarytas naujas Lietuvos konsulatas Laisvės statula Niujorke vėl atidaryta lankytojams, minint JAV Nepriklausomybės dieną

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos) yra valstybė Šiaurės Amerikoje, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Didžioji valstybės dalis yra centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Didžiausias miestas – Niujorkas.
Pagal plotą (9,83 milijonų km2) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai) JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.
Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika kolonijų, kurių atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų valstybių. Šį statusą įtvirtino Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas.
Šalies pavadinimo kilmė
1507 m. vokiečių kartografas Martinas Valdzemiuleris sukūrė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo Amerigo Vespučio vardu). [21] Buvusios trylika Britanijos kolonijų Nepriklausomybės deklaracijoje pirmosios panaudojo modernų šalies pavadinimą – „vieninga 13-kos jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“, 1776 m. liepos 4 d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašyta pradedant mažąja raide). [22] Dabartinis pavadinimas buvo oficialiai priimtas 1777 m. lapkričio 15 d., kai antrasis kontinentinis Kongresas priėmė Konfederacijos straipsnius, kurių pirmajame straipsnyje rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika, laikomos standartinėmis. Kolumbija – kartą buvo populiarus Jungtinių Valstijų pavadinimas, kilęs iš keliautojo Kristupo Kolumbo pavardės. Keliautojo vardu dabar yra pavadinta Kolumbijos apygarda.
Politinė sistema
Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti federacija. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas. [23] Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantis ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus. [24] Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – JAV konstitucijoje, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.
Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:
Įstatymų leidžiamoji valdžia. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: JAV Senatą ir JAV Atstovų Rūmus. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
Įstatymų vykdomoji valdžia. JAV prezidentas yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
Teisminė valdžia. JAV Aukščiausiasis teismas ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja konstitucijai.
JAV Atstovų Rūmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal 2000 m. skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas. Jungtinių Valstijų Senate dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. JAV prezidentas yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine rinkikų kolegijos sistema, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus Nebraskos valstiją, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.
Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas. JAV konstitucija buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro Teisių bilį, ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.
Partijos, ideologija ir politika
Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį, šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti, atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, kurių metu iš didžiųjų partijų išrenkami kandidatai visuotiniams rinkimams. Nuo 1856 m. visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos: JAV demokratų partija, įkurta 1824 m., ir JAV respublikonų partija, įkurta 1854 metais. Laikotarpyje po pilietinio karo, 1912 m., vienintelis kitos – Progresinės partijos, kandidatas į prezidentus Teodoras Ruzveltas surinko 20 % rinkėjų balsų.
Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje, Respublikonų partija yra laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos partija, o tuo tarpu demokratų partija yra laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie Didžiųjų ežerų esančios valstijos yra vadinamos „Mėlynosiomis valstijomis“. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. „Raudonosiomis valstijomis“ vadinamos pietinės valstijos, ir teritorijos, esančios Didžiosiose lygumose ir netoli Uolinių kalnų. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų.
2008 m. prezidento rinkimų nugalėtojas demokratas Barakas Obama yra 44-asis JAV prezidentas. Jis taip pat yra pirmasis afroamerikietis išrinktas į šį postą. Visi prezidentai, dirbę prieš Obamą, buvo europinės kilmės vyrai. 2008 m. rinkimai taip at sustiprino JAV demokratų partijos pozicijas tiek Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose, tie Jungtinių Valstijų Senate. 111-ajame Kongrese, Senatą sudaro 58 demokratai, 2 nepriklausomi senatoriai, bendradarbiaujantys su demokratais, ir 40 respublikonų. Atstovų Rūmus sudaro 256 demokratai ir 178 respublikonai (viena vieta yra laisva).
Užsienio politika
Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė. Pagrindinė Jungtinių Tautų organizacijos būstinė yra įsikūrusi Niujorke. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas Vašingtone ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse yra įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Butanas, Sudanas ir Kinijos respublika (Taivanas) nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV turi ypatingus santykius su Jungtine Karalyste ir stiprius ryšius su Kanada, Australija, Naująja Zelandija, Japonija, Izraeliu ir karinio bloko NATO narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja Amerikos Valstybių organizacijos veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis yra sudariusi daug laisvos prekybos sutarčių, tokių kaip trišalė Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis su Kanada ir Meksika. 2005 m. oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausiai pasaulyje – 25 milijardus JAV dolerių. Tačiau, tais pačiais metais JAV vyriausybė prie bendrųjų nacionalinių pajamų dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal; šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, tokie kaip privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų bendrosios nacionalinės pajamos sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausiai pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vieta pasaulyje. [25]
Administracinis suskirstymas
Jungtinės Valstijos yra federalinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika šiandienių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš Britanijos valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės. Vermontas, Teksasas ir Havajai yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, susidariusios iš pirmųjų trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos: Kentukis (iš Virdžinijos), Tenesis (iš Šiaurės Karolinos) ir Meinas (iš Masačiusetso). JAV pilietinio karo metu nuo Virdžinijos atsiskyrė Vakarų Virdžinija. Vėliausiai, 1959 metų rugpjūčio 21 dieną, valstijos statusą gavo Havajai. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.
Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos – Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė Vašingtonas) ir Palmyros atolas (negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija Ramiajame vandenyne), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijos taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos: Puerto Rikas ir Mergelių salos (Karibų jūroje), Amerikos Samoa, Guamas, Šiaurės Marianų salos (Ramiajame vandenyne). Žmonės, gimę minėtose teritorijose (išskyrus Amerikos Samoa), turi JAV pilietybę.

lt.wikipedia.org