Šuo šeimoje: kas kam užsako muziką?

04/07/2013

„Šuo turi vienintelį tikslą – dovanoti mums savo meilę“, – sakė britų rašytojas Joe Randolph Ackerley. O kokių tikslų vedini mes priimame į savo namus šunį? Turime daug laisvo laiko? Domimės gyvūnais? Būkime atviri ir prisipažinkime- mes norime, kad kas nors mūsų lauktų ir mus mylėtų...   

Einšteinų neišugdys, tačiau pasės gėrio sėklas

Ar pastebėjote, kaip greit šunys ir žmonės suranda bendrą kalbą, o ypač vaikai. Galbūt taip yra todėl, kad vaikų ir šunų pasaulio suvokimas panašus. Vaikai ir šunys elgiasi kaip diktuoja jų prigimtis – natūraliai, todėl jiems nesunku susikalbėti.

„Šunys yra socialiausi naminiai gyvūnai, štai kodėl pasirinkome juos siekdami mokyti vaikus skaityti“,- naują judėjimą pristato kanadietė Eve Cusson. „Mokymas skaityti padedant šunims“ (angl. Reading Education Assistance Dogs, R.E.A.D.) yra skirtas norint padėti vaikams atsikratant skaitymo baimės. Regis,  nieko gudraus- draugiškas, klusnus šuo stebi, kaip mažylis dėlioja skiemenis ir žodžius. Nulėpausis mokytojas nekreipia dėmesio į vaiko mikčiojimą, nepamokslauja. E.Cusson teigimu, mokydamiesi su šunimi vaikai greičiau atsikrato knygų baimės, tampa kūrybiškesni ir pamėgsta skaityti. Šio  judėjimo iniciatoriai pažymi: šunys einšteinų neugdo, tačiau vaikų širdelėse visam gyvenimui pasėja gėrio sėklas.

Kaip suderinti vaikų, suaugusiųjų ir augintinių įgeidžius? Kaip sugyventi didelei „gaujai“, klausiu Ramunės Balčiūnienės, su vyru Sigitu ir dviem sūnumis gyvenančios Baltijos pajūryje. Balčiūnų šeima augina leonbergerių ir vipetų veislės šunis.

Ką Jūsų šeimai reiškia šunys?

Mūsų šeimai šunys suteikia šilumos, meilės, džiaugsmo, bet tuo pačiu ir atsakomybės. Turėdami šunis mūsų vaikai auga rūpestingesni. Kai šeimoje nėra šuniukų naujagimių, gyvenimas slenka įprasta vaga, tačiau berniukai taip įpratę prie šunų, kad vis klausinėja, kada, kada gi turėsim pupuliukų? Gimus šuniukams, jie atsakingai prižiūri, kad koks šuniukas nenuriedėtų per toli nuo mamos. Žaviuosi jų rūpestingumu. Kai šuniukams sukanka 6-8savaitės ir jie „piranijų“ dantukais viršija leistinas draugystės normas, vaikams tampa nebe tokie įdomūs. Nepaisant to, vaikai vis tiek atsakingai rūpinasi šuniukais. Prisipažinsiu- susirgau šunų parodų „virusu“, juo užkrėčiau ir vyrą, ir vaikus. Tik, bent kolkas, berniukams rūpi ne tiek šunų ringai, kiek nuotykiai parodose, batutai, skanėstai ir kitos vaikiškos linksmybės renginiuose.

Ar neapėmė natūrali baimė, kaip šunys sureaguos į šeimos pirmagimius?

Atvirai pasakius, neturėjome jokios baimės. Žinoma, apie tai daug skaičiau, domėjausi. Gimus pirmajam sūnui, pirmiausiai vyras iš ligoninės namo parvežė mažylio vystiklus,- taip šuo pažino naujo šeimos nario kvapą. Žinoma, kelias dienas ar savaites nenuleidome akių, tačiau šuo tiesiog natūraliai adaptavosi ir priėmė mažylį į šeimą.

Ar dabar, kai jau ūgtelėjo vaikai, juos visiškai  ramiai paliekate vienoje patalpoje su šunimis?

Taip, drąsiai paliekame. Nuo pirmųjų dienų stebėjome, kaip jie elgiasi vieni su kitais. Ir pačius vaikus mokėme švelniai draugauti su gyvūnais. Pradžia buvo sunkoka- augintiniams reikėjo aiškiai parodyti, kad vaikai yra virš jų pagal gaujos hierarchiją. Tačiau dabar neabejojame, kad nuo gimimo gyvendami su šunimis, vaikai neturi polinkio skriausti silpnesnius už save.

Laikote mažus vipetus ir gigantiškus leonbergerius. Kaip tokie skirtingi šunys reaguoja į šeimos narius?

Pagal „mūsų gaujos“ hierarchiją viršuje esame mes su vyru, paskui- vaikai, po to vipetai ir tik po jų- leonbergeriai. Galbūt mums ypatingai pasisekė įsigyti puikaus temperamento šunis. Žinau faktų, kai leonbergeriai valdo visą šeimyną, bet mūsų namuose- santarvė.

Psichologai- už. Alergologai pataria pasverti už ir prieš

Jauna šeima niekada nesigailėjo pasirinkusi vipetus ir leonbergerius veislės augintinius. Tačiau šeimoms, apsisprendusioms auginti gyvūną, iškyla kita problema- kokia veislė priimtiniausia?

Į šį klausimą patyrę šunų augintojai atsako: nėra netinkamų šunų, tėra netinkamas žmonių pasirinkimas.

Šeimai, turinčiai atžalų, nevertėtų jaudintis,- tinka įvairių veislių šunys, bet, prieš įsigydami augintinį, svarbiausia pasidomėti, kokiam tikslui jų protėviai buvo išvesti: medžioti, ganyti bandą, traukti roges, sargauti ar tiesiog kompanijai palaikyti. Patariama sukaupti kuo daugiau žinių, apsilankyti šunų veislynuose, parodose, kur galima stebėti gyvūnų elgesį. Verta pasistengti, nes kuo atsakingiau rinksitės, tuo daugiau išlošite.

Psichologų tikinimu, vaikai, globojantys naminį gyvūnėlį skiriasi nuo savo bendraamžių. Jie yra atsakingesni, atviriau reiškia emocijas, neslepia savo išgyvenimų. Jie jaučiasi kur kas labiau reikalingi ir mylimi. Vaikai gali viską išsipasakoti savo geriausiam draugui šuniui, kuris idėmiai klausys nuleipusiomis ausimis. Be to, augintinių turintys vaikai yra fiziškai tvirtesni, sveikesni. Žaidimai, pasivaikščiojimai su šunimi lauke, fizinis aktyvumas taip pat teikia neabejotiną naudą- stiprina imunitetą, vaikai rečiau serga peršalimo ir virškinamojo trakto ligomis.

Kuopio (Suomija) universitetinės ligoninės alergologų pranešime netgi teigiama priešingai- su šunimi ar kate augančius vaikus rečiau kamuoja alergijos. Anaiptol, įrodyta, kad gyvūnų į namus atnešamas purvas bei alergenai stiprina vaikų imuninę sistemą. Vyraujanti nuomonė, kad alergiją sukelia naminių gyvūnų kailis, taip pat yra klaidinga- vaikus alergizuoja ne šunų kailis, bet odos atplaišos, pleiskanos, seilėse esančios dalelės, baltymai, šlapimas.

Galbūt tereikėtų palaikyti tvarką Jūsų augintinio guolyje, ar vietose, kur gali kauptis dulkės ir augintinio plaukai. Aplinkoje sumažėjus alergenų kiekiui, nepatingėjus dažniau šukuoti ir maudyti augintinį.

Bijantys alergenų, gali pasirinkti šunų veislę, kuri nesišeria- bišonus, keribliūterjerus, šnaucerius, portugalų vandens šunis ar pudelius. Šunys, neturintys kailio, taip pat gali būti labai gražūs ir ištikimi šeimos draugai- meksikiečių ir Peru plikieji, kinų kuoduotieji.

Būkime ne tik gražūs, bet ir protingi

Šunims mes esame ir gražūs, ir protingi, bet neabejotinai turime išlikti dar ir patys protingiausi. Šeimininkas nuolatos turi stovėti ant aukščiausio hierarchijos laiptelio. Norint to pasiekti, svarbiausia nuo pirmųjų dienų siekti, kad šuniukas naujuose namuose aiškiai ir visam gyvenimui įsisąmonintų gero elgesio taisykles. Augindami šunį ir mes privalome pasitempti: laikytis dienos režimo, laiku pašerti, išvesti į lauką, rūpintis augintinio sveikata, daugiau judėti. Nei vienas nesuabejos, jog tai teikia tik naudą šeimininkui, neatsižvelgiant į jo amžiaus grupę.

Įsigiję šunį, nori nenori, tampame aktyvesni, o tuo pačiu ir sveikesni: nekankina aukštas kraujospūdis, pagerėja širdies veikla, mažėja antsvoris. Nereikėtų tikėtis, kad šuo išgydys mūsų įsisenėjusias ligas, tačiau jie neabejotinai sustiprins mūsų organizmą. Vizginama augintinio uodega neabejotinai pažadins tik gerus pojūčius. Grįžusius namo Jus skubės pasitikti ištikimiausias draugas, neretai dar pačiupdamas ir atnešdamas Jums šlepetes. Vaikščiodami parke ne tik patirsite gerų emocijų, bet susirasite ir bendraminčių įdomių žmonių.

Juk šunys paprasčiausiai mus kviečia džiaugtis kiekviena diena, visai nesvarbu, ar spigina saulė, ar lyja lietus.

..........................................

Neretai žmonės bijo įsigyti augintinį, nes pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, gali tekti jį palikti svečioje šalyje. Neabejojame, jog pamilus šunį, su juo nenorėsite skirtis, nesvarbu kur bevyktumėte.

Reikalavimai įvežant šunis į Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos šalių:

• Šunys turi būti paženklinti integriniu grandynu („mikročipu“), o duomenys įvesti į tarptautinį registrą. Identifikavimas ir ES naminių gyvūnų augintinių pasas – apie 100 litų.

• Šuns skiepų duomenys ir datos nurodomi pase. Skiepijimas nuo pasiutligės – 20-30 Lt. Po vakcinos turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena ir ne daugiau kaip metai. Ne daugiau kaip prieš 120 val. ir ne mažiau nei prieš 24 val. iki planuojamo šuns įvežimo į JK veterinarijos gydytojas turi duoti šuniui vaistų nuo kaspinuočių bei erkių (kaina priklauso nuo šuns dydžio).

• Į D.Britaniją galima įvežti tiek kilmės dokumentus turinčius, tiek nekilmingus šunis.

• Oro linijų bendrovės šunų transportavimui taiko skirtingus reikalavimus (žr. „Pet Travel Scheme Helpline“). Šunys į lėktuvo saloną neleidžiami, išskyrus šunis vedlius. Nedidelio šuns gabenimas – 150-200 Lt, didelio – 300-600 Lt.

• Pigių skrydžių bendrovės neskraidina šunų (išimtis šunys vedliai).

• Gyvūnas turi būti gabenamas specialiame Tarptautinės oro transporto asociacijos (žr. IATA, „Airline approved“) patvirtintame konteineryje, kuriuo pasirūpina pats šeimininkas. Konteinerį galima įsigyti zoologijos prekių parduotuvėse arba internetu.
• Naminių gyvūnų gabenimas traukiniais – „InterRail Pass“. Reikia turėti ES naminių gyvūnų augintinių pasą. Šunys gabenami pervežimo konteineriuose, bilieto kaina priklauso nuo traukinių kompanijos.          
• Keliaujant su augintiniu automobiliu taikomi tie patys reikalavimai, kaip keliaujant lėktuvu.

• Komercinis šunų pervežimas: http://defra.gov.uk/wildlife-pets/pets/travel/

• LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

http://vmvt.lt/lt/as/keliautojas/keliavimas.su.gyvunais/

        

Aurelija Staskevičienė

Veislyno „Absoliuti idilė“ nuotraukos