Australijos aborigenai – Australijos, Tasmanijos ir keleto kitų salų tautos, gyvenusios čia iki pasirodant europiečiams. Prie jų paprastai nepriskiriami Toreso sąsiaurio salų gyventojai.
Angliškas žodis aboriginal buvo pradėtas vartoti ne vėliau nei XVII amžiuje ir reiškė „pirmieji, anksčiausiai žinomi“ (lot. Aborigines:ab- iš + origio – kilmė, pradžia)[1]. Manoma, kad Australijos vietiniams gyventojams apibūdinti terminas pradėtas vartoti XVIII a. pabaigoje. Ilgainiui jis tapo bendriniu pavadinimu. Pats žodis aborigene laikomas politiškai korektišku, tačiau kai kurie sutrumpinimai ir formos gali turėti neigiamą, žeminančią reikšmę ir būti laikoma užgaulia.[2]
Patys aborigenai save vadina skirtingai, priklausomai nuo jų gyvenamo regiono:
Yolngu – Arnhemo Žemės rytuose,
Murri – Rytų Australijoje,
Koori – pietryčių Australijoje,
Nanga – Australijos pietinėje dalyje,
Nyungar – pietvakariuose,
Palawah (Pallawah) – Tasmanijoje,
Wonghi – Vakarų Australijoje.
Toreso sąsiaurio salų gyventojų tradicijos ir palikimas skiriasi nuo žemyno vietinių tautų, jie yra siejami su Naujosios Gvinėjos Papua tautomis ir kalba papua kalbomis. Todėl šnekamojoje kalboje galimas pavadinimas aborigenai nėra vartotinas šių tautų įvardijimui.
Kilmė, migracija
Australijos aborigenai apsigyveno žemyne bent prieš 40-45 tūkstančius metų, nors yra teigiančių ir kad prieš 68 tūkstančių metų.[3] Tiksli Australijos vietinių žmonių kilmė kol kas nėra aiški. Manoma, kad kai kurios gentys persikėlė iš Pietryčių Azijos, nors ir nėra akivaizdžių požymių, pagal kuriuos būtų galima susieti aborigenus su Polinezijos tautomis. Genetinių tyrimų atskleisti bendrumai su rytinės pakrantės afrikiečiais bei pietų indais leidžia teigti, kad žmonės galėjo migruoti iš Afrikos. Taip pat yra genetinių bei kalbinių įrodymų ryšio su dabartinės Naujosios Gvinėjos austroneziečiais, tačiau tai gali būti ir nesenų laikų prekybos bei tarpusavio vedybų pasekmė.
Manoma, kad pirmoji žmonių migracija į Australiją įvyko per sausumos tiltą, kuris tuo metu jungė ją su Naująja Gvinėja (dėl žemesnio nei dabar jūros lygio), taip pat valtimis per Timoro jūrą. Dėl tikslaus migracijos laikotarpio archeologai ginčijasi, tačiau labiausiai pripažįstamas laikotarpis prieš 40 000–50 000 metų. 1974 m. prie Mungo ežero Naujajame Pietų Velse buvo aptikti Mungo Žmogaus palaikai, kuriam bent 40 000 metų, taip pat akmeniniai įrankiai, apie 50 000 metų senumo. Kadangi Mungo ežeras yra pietryčių Australijoje, mokslininkai mano, kad šiaurės vakarų žemyno dalis buvo apgyvendinta keliais tūkstantmečiais anksčiau.
Tasmanijoje žmonės apsigyveno bent prieš apytiksliai 40 000 metus (nurodomos ir žymiai senesnės datos), migruodami per tuo metu buvusį sausumos tiltą. Prieš 12 000 metų pakilus jūros lygiui, sala buvo atskirta nuo žemyno ir buvo greičiausiai izoliuota nuo žemyno iki europiečių atvykimo XVII – XIX a.
Iki europiečių atsikėlimo
Yra teigiančių, kad europiečiams pirmą kartą atvykus į Australiją, joje gyveno nuo ketvirčio iki vieno milijono žmonių, taip pat manoma, kad žmonių skaičius žemyne buvo pastovus per daug tūkstančių metų. Priešingai paplitusiai nuomonei, kad vietiniai australai buvo dykumos gyventojai, tankiausiai apgyvendinti buvo palankesnio klimato pakrančių regionai (kaip ir dabar). Pietų ir rytų žemyno regionuose, ypatingai Murėjaus slėnyje, gyventojų tankis buvo didesnis nei vakarų ir šiaurės teritorijose.
Gyventojų taikomos technologijos, mityba ir medžioklės būdai skyrėsi priklausomai nuo gyvenamos aplinkos sąlygų. Po kolonizacijos vietinių gyventojų pakrantėse sumažėjo, bendruomenės koncentravosi tokiose vietose kaip Didžioji Smėlio dykuma, kur gyveno mažai europiečių.
Kultūra
Laikui bėgant, Australijos pirmųjų gyventojų kultūra smarkiai keitėsi. Pvz., išlikusiuose uolos piešiniuose keliuose regionuose Australijos šiaurėje akivaizdi skirtingų stilių, atitinkančių skirtingus laikotarpius, seka.
Dauguma bendruomenių taip pat turėjo sudėtingą daug kur iki šiol išlikusią giminystės sistemą ir kai kuriose vietose labai griežtas santuokos taisykles. Tradicinėse bendruomenėse negalėdavo tuoktis poros, turinčios tą patį iš kelių odos tipų. Toks tabu apsaugodavo nuo kraujomaišos, taip pat suartindavo bendruomenes. Žmonės galėjo susipažinti sukurabor būsimaisiais sutuoktiniais per metinius bendruomenių susitikimus (kuraborė – corroboree), kuriuose buvo prekiaujama, pasikeičiama naujienomis, organizuojamos vedybų bei kitos ceremonijos.
Australijos vietiniai gyventojai yra sukūrę unikalių muzikos instrumentų ir tautinių stilių. Yidaki ir didgeridoo paprastai laikomi aborigenų tautiniais instrumentais. Šiuolaikinėje aborigenų muzikoje vyrauja kantri stilius.
http://lt.wikipedia.org
Visos teisės saugomos v2. © 2013 europlius.com Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką sutikimą. Sprendimas Onefuzz |
Mus rasite: |