Didesnė dalis užsienio lietuvių mano prisidedantys prie teigiamų pokyčių Lietuvoje

04/06/2013

- URM apklausa 

Vilnius, lapkričio 22 d. (BNS). DidesnÄ— dalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad prisideda prie teigiamų pokyčių Lietuvoje garsindami gimtÄ…jÄ… šalį ir remdami tÄ—vynÄ—je likusius giminaičius, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

Ketvirtadienį pristatant apklausos rezultatus Užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyta nevienareikšmiškų nuomonių dÄ—l apklausos atlikimo bÅ«do - kai kuriems ekspertams kilo abejonių dÄ—l jos patikimumo, nes buvo apklausti tik 353 asmenys.

BendrovÄ—s RAIT atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. apklaustų užsienio lietuvių teigÄ—, kad prie teigiamų pokyčių prisidÄ—jo garsindami LietuvÄ… šalyje, kurioje gyvena, 29 proc. - remdami Lietuvoje likusius giminaičius.

20 proc. respondentų sakÄ—, jog padÄ—jo užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų, 11 proc. teigÄ—, kad su partneriais Lietuvoje įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. sakÄ—, jog dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvÄ—je, 8 proc. minÄ—jo, jog investavo Lietuvoje.

"Likusius šalyje giminaičius dažniau rÄ—mÄ— 30 metų ir vyresni užsienio lietuviai, verslininkai, vadovai, specialistai, tarnautojai ir darbininkai. LietuvÄ… garsino savo buvimo šalyje ir padÄ—jo užmegzti kontaktus tarp buvimo šalies ir Lietuvos atstovų dažniau vadovai, verslininkai ir priklausantys bendruomenÄ—ms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Tyrimo rezultatai rodo, jog 7 iš 10 apklaustų užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nÄ—ra - reikia asmeninÄ—s iniciatyvos ir noro tai daryti.

91 proc. respondentų minÄ—jo, jog lietuvybÄ—s išlaikymas yra svarbus.

"Pagrindiniai lietuvybÄ—s išsaugojimo bÅ«dai, kuriuos nurodÄ— respondentai yra lankymasis renginiuose, susijusiuose su Lietuva, ir lietuviškų knygų skaitymas (po 58 proc. respondentų nurodo šiuos abu bÅ«dus), 44 proc. respondentų teigÄ—, dalyvaujantys bendruomenÄ—s veikloje, 39 proc. - kultÅ«rinÄ—je saviveikloje, 10 proc. respondentų nurodÄ— darbÄ… ar mokymÄ…si sekmadieninÄ—je mokykloje", - pristatydama tyrimÄ… Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį sakÄ— RAIT atstovÄ— Lina JuodkienÄ—

88 proc. apklaustųjų teigÄ— sekantys įvykius Lietuvoje, 12 proc. minÄ—jo, to nedarantys. 82 proc. sekančiųjų įvykius Lietuvoje nurodÄ—, kad pagrindinis jų naudojamas informacijos kanalas žinioms iš Lietuvos yra internetas, 36 proc. sakÄ— apie įvykius Lietuvoje sužinantys iš šeimos narių, giminių ar draugų, 26 proc. - iš socialinių tinklų.

Kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustų užsienio lietuvių atsakÄ— viena ar kita forma dalyvaujantys Lietuvos viešajame gyvenime, tačiau užsienio lietuviai labiau linkÄ™ užimti stebÄ—tojo vaidmenį.

"Populiariausios dalyvavimo Lietuvos viešajame gyvenime formos yra: 57 proc. respondentų, dalyvaujančių Lietuvos viešajame gyvenime lankosi Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, 54 proc. dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, 52 proc. palaiko ryšius su tam tikra interesų grupe, 40 proc. dalyvauja Lietuvos kultÅ«riniame gyvenime", - kalbÄ—jo Lina JuodkienÄ—.

Pasak jos, didesnė dalis užsienio lietuvių teigė neturintys nuomonės, ar Lietuvos institucijų paslaugos atitinka jų poreikius.

"Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai kontaktuoja su Lietuvos diplomatinÄ—mis atstovybÄ—mis ir konsulinÄ—mis įstaigomis (50 proc. respondentų) bei Lietuvos valstybÄ—s institucijomis (47 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) atsakiusiųjų nurodÄ—, kad turÄ—jo kontaktų su savivaldybių įstaigomis, tuo tarpu kai penktadalis (20 proc.) teigÄ— neturÄ—jÄ™ kontaktų nei su viena iš minÄ—tų įstaigų ir institucijų", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius komentuodamas apklausos rezultatus pažymÄ—jo, jog jie jį nustebino, nes tyrimo tendencijos rodo, kad "apklaustieji labai pilietiški, labai domisi įvykiais Lietuvoje, pakankamai dalyvauja, absoliuti dauguma mano, kad prisidÄ—jo prie teigiamų pokyčių, kad nÄ—ra labai daug bendravimo su Lietuva problemų, informacijos visai pakanka, lietuvybÄ™ nori išsaugoti".

"Aišku tada klausimas - kaip tÄ… bÅ«tų galima paaiškinti? Akivaizdu, kad tyrimas atsiremia į tÄ… pačiÄ… problemÄ…, su kuria susiduria visi tyrimai, bandant suprasti apklausti tuos emigrantus, nes mes iki galo nežinome jų charakteristikų - nei kas, nei kiek išvažiavÄ™. Kai nežinai tos visumos, reprezentatyviÄ… imtį padaryti labai sudÄ—tinga. (...) Akivaizdu, kad pasižiÅ«rÄ—jus, kaip pasiskirsto žmonÄ—s, kurie buvo apklausti, tai matosi, kad tarp apklaustųjų 62 proc. turi aukštÄ…jį išsilavinimÄ…, 30 proc. studijuoja, 82 proc. yra santykinai jauni, t.y. iki 35 metų, labiau profesionalai, dirbantys paslaugų sektoriuje", - sakÄ— jis.

"Mes kalbame apie imtį jaunų išsilavinusių žmonių. Daugelis tų kurie turi darbÄ…, tikÄ—tina dirba gerus darbus pagal kvalifikacijÄ…, tikÄ—tina, neblogai uždirba. DÄ—l to ir ta žinia, kuriÄ… mes gauname yra gana nebloga, gana optimistinÄ—", - teigÄ— ekspertas.

URM Administracinio departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Rimantas MorkvÄ—nas taip pat išsakÄ— pastabų dÄ—l mažo respondentų skaičiaus.

"353, mano nuomone, skaičius yra gerokai mažas. Ä®sivaizduokime, kad buvo apklausta apie 10 šalių, jeigu mažiau, tai vÄ—lgi nelabai gerai. Sakykim 10 šalių, tai vidutiniškai 35 žmonÄ—s. Žodžiu, tos išvados nelaikytinos taip labai absoliučiomis. Nepaisant to, aš manyčiau, kad tas tyrimas tikrai labai reikalingas, bet jis traktuotinas kaip vienas iš pirmų tyrimų. Grįždamas prie patikimumo ir matematikos, manyčiau, kad reikia tirti atskiras šalis, pradÄ—ti nuo didžiųjų bendruomenių", - sakÄ— diplomatas.

RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė atsakydama pažymėjo, jog apklausa nėra reprezentatyvi.

"Tam, kad per pjÅ«vius žiÅ«rÄ—ti, kaip skirtingose šalyse, skirtingos išeivių grupÄ—s vertina reikÄ—tų mažiausiai po 1 tÅ«kst. kiekvienoje šalyje apklausti. Mes norÄ—tume ir galÄ—tume tokias apklausas daryti. Jeigu yra biudžetai valstybÄ—je, tai, kaip sakoma, mielai", - teigÄ— ji.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius teigė, kad tyrimas atliko "momentinės nuotraukos" funkciją.

"NorÄ—dami eiti toliau ar eiti giliau mes turime matyti bent tÄ… pradinį vaizdÄ…, tÄ… momentinÄ™ nuotraukÄ…. Ateity, eidami į kitas apklausas tiksliau žinosime, kas labiausiai domina, kur yra tie skauduliai. Aišku ir paprasti materialÅ«s dalykai, kaip čia buvo pastebÄ—ta, - visos tos apklausos kainuoja. Ateity žiÅ«rÄ—sime, kokios bus finansinÄ—s galimybÄ—s", - sakÄ— jis.

"ÄŒia yra tik proceso pradžia, mes kažkokių galutinių baigtinių išvadų, remdamiesi ta apklausa nedarysime. Tačiau, manau, kai kuriuos dalykus bus galima pakoreguoti", - kalbÄ—jo diplomatas.

Atliekant tyrimÄ… šių metų birželio 18 - liepos 15 dienomis įvairiais bÅ«dais (tiesioginio interviu, telefonu, internetu) buvo apklausti 353 užsienio lietuviai, kuriems buvo 18 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas nustatant kvotas pagal emigracijos šalį, lytį ir aktyvumÄ… bendruomenÄ—se ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.

TarptautinÄ—s migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tÅ«kst. gyventojų.

 

Naujienų agentÅ«ros BNS informacijÄ… atgaminti visuomenÄ—s informavimo priemonÄ—se bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.