Muzikantai

PradžiaEmigranto užrašai

Didesnė dalis užsienio lietuvių mano prisidedantys prie teigiamų pokyčių Lietuvoje

04/06/2013

Taip pat skaitykite

Barmeno iš Lietuvos namai – aukščiausiame pasaulio pastate Kasmetinės atostogos: trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimas Londono Madų Savaitėje pristatyta lietuvės kolekcija alsuoja ispaniška aistra ir uždrausta meile Visa tiesa apie mokesčius Jungtinėje Karalystėje

- URM apklausa 

Vilnius, lapkričio 22 d. (BNS). Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad prisideda prie teigiamų pokyčių Lietuvoje garsindami gimtąją šalį ir remdami tėvynėje likusius giminaičius, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

Ketvirtadienį pristatant apklausos rezultatus Užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyta nevienareikšmiškų nuomonių dėl apklausos atlikimo būdo - kai kuriems ekspertams kilo abejonių dėl jos patikimumo, nes buvo apklausti tik 353 asmenys.

Bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. apklaustų užsienio lietuvių teigė, kad prie teigiamų pokyčių prisidėjo garsindami Lietuvą šalyje, kurioje gyvena, 29 proc. - remdami Lietuvoje likusius giminaičius.

20 proc. respondentų sakė, jog padėjo užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų, 11 proc. teigė, kad su partneriais Lietuvoje įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. sakė, jog dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje, 8 proc. minėjo, jog investavo Lietuvoje.

"Likusius šalyje giminaičius dažniau rėmė 30 metų ir vyresni užsienio lietuviai, verslininkai, vadovai, specialistai, tarnautojai ir darbininkai. Lietuvą garsino savo buvimo šalyje ir padėjo užmegzti kontaktus tarp buvimo šalies ir Lietuvos atstovų dažniau vadovai, verslininkai ir priklausantys bendruomenėms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Tyrimo rezultatai rodo, jog 7 iš 10 apklaustų užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra - reikia asmeninės iniciatyvos ir noro tai daryti.

91 proc. respondentų minėjo, jog lietuvybės išlaikymas yra svarbus.

"Pagrindiniai lietuvybės išsaugojimo būdai, kuriuos nurodė respondentai yra lankymasis renginiuose, susijusiuose su Lietuva, ir lietuviškų knygų skaitymas (po 58 proc. respondentų nurodo šiuos abu būdus), 44 proc. respondentų teigė, dalyvaujantys bendruomenės veikloje, 39 proc. - kultūrinėje saviveikloje, 10 proc. respondentų nurodė darbą ar mokymąsi sekmadieninėje mokykloje", - pristatydama tyrimą Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį sakė RAIT atstovė Lina Juodkienė

88 proc. apklaustųjų teigė sekantys įvykius Lietuvoje, 12 proc. minėjo, to nedarantys. 82 proc. sekančiųjų įvykius Lietuvoje nurodė, kad pagrindinis jų naudojamas informacijos kanalas žinioms iš Lietuvos yra internetas, 36 proc. sakė apie įvykius Lietuvoje sužinantys iš šeimos narių, giminių ar draugų, 26 proc. - iš socialinių tinklų.

Kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustų užsienio lietuvių atsakė viena ar kita forma dalyvaujantys Lietuvos viešajame gyvenime, tačiau užsienio lietuviai labiau linkę užimti stebėtojo vaidmenį.

"Populiariausios dalyvavimo Lietuvos viešajame gyvenime formos yra: 57 proc. respondentų, dalyvaujančių Lietuvos viešajame gyvenime lankosi Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, 54 proc. dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, 52 proc. palaiko ryšius su tam tikra interesų grupe, 40 proc. dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime", - kalbėjo Lina Juodkienė.

Pasak jos, didesnė dalis užsienio lietuvių teigė neturintys nuomonės, ar Lietuvos institucijų paslaugos atitinka jų poreikius.

"Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai kontaktuoja su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (50 proc. respondentų) bei Lietuvos valstybės institucijomis (47 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) atsakiusiųjų nurodė, kad turėjo kontaktų su savivaldybių įstaigomis, tuo tarpu kai penktadalis (20 proc.) teigė neturėję kontaktų nei su viena iš minėtų įstaigų ir institucijų", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius komentuodamas apklausos rezultatus pažymėjo, jog jie jį nustebino, nes tyrimo tendencijos rodo, kad "apklaustieji labai pilietiški, labai domisi įvykiais Lietuvoje, pakankamai dalyvauja, absoliuti dauguma mano, kad prisidėjo prie teigiamų pokyčių, kad nėra labai daug bendravimo su Lietuva problemų, informacijos visai pakanka, lietuvybę nori išsaugoti".

"Aišku tada klausimas - kaip tą būtų galima paaiškinti? Akivaizdu, kad tyrimas atsiremia į tą pačią problemą, su kuria susiduria visi tyrimai, bandant suprasti apklausti tuos emigrantus, nes mes iki galo nežinome jų charakteristikų - nei kas, nei kiek išvažiavę. Kai nežinai tos visumos, reprezentatyvią imtį padaryti labai sudėtinga. (...) Akivaizdu, kad pasižiūrėjus, kaip pasiskirsto žmonės, kurie buvo apklausti, tai matosi, kad tarp apklaustųjų 62 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, 30 proc. studijuoja, 82 proc. yra santykinai jauni, t.y. iki 35 metų, labiau profesionalai, dirbantys paslaugų sektoriuje", - sakė jis.

"Mes kalbame apie imtį jaunų išsilavinusių žmonių. Daugelis tų kurie turi darbą, tikėtina dirba gerus darbus pagal kvalifikaciją, tikėtina, neblogai uždirba. Dėl to ir ta žinia, kurią mes gauname yra gana nebloga, gana optimistinė", - teigė ekspertas.

URM Administracinio departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Rimantas Morkvėnas taip pat išsakė pastabų dėl mažo respondentų skaičiaus.

"353, mano nuomone, skaičius yra gerokai mažas. Įsivaizduokime, kad buvo apklausta apie 10 šalių, jeigu mažiau, tai vėlgi nelabai gerai. Sakykim 10 šalių, tai vidutiniškai 35 žmonės. Žodžiu, tos išvados nelaikytinos taip labai absoliučiomis. Nepaisant to, aš manyčiau, kad tas tyrimas tikrai labai reikalingas, bet jis traktuotinas kaip vienas iš pirmų tyrimų. Grįždamas prie patikimumo ir matematikos, manyčiau, kad reikia tirti atskiras šalis, pradėti nuo didžiųjų bendruomenių", - sakė diplomatas.

RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė atsakydama pažymėjo, jog apklausa nėra reprezentatyvi.

"Tam, kad per pjūvius žiūrėti, kaip skirtingose šalyse, skirtingos išeivių grupės vertina reikėtų mažiausiai po 1 tūkst. kiekvienoje šalyje apklausti. Mes norėtume ir galėtume tokias apklausas daryti. Jeigu yra biudžetai valstybėje, tai, kaip sakoma, mielai", - teigė ji.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius teigė, kad tyrimas atliko "momentinės nuotraukos" funkciją.

"Norėdami eiti toliau ar eiti giliau mes turime matyti bent tą pradinį vaizdą, tą momentinę nuotrauką. Ateity, eidami į kitas apklausas tiksliau žinosime, kas labiausiai domina, kur yra tie skauduliai. Aišku ir paprasti materialūs dalykai, kaip čia buvo pastebėta, - visos tos apklausos kainuoja. Ateity žiūrėsime, kokios bus finansinės galimybės", - sakė jis.

"Čia yra tik proceso pradžia, mes kažkokių galutinių baigtinių išvadų, remdamiesi ta apklausa nedarysime. Tačiau, manau, kai kuriuos dalykus bus galima pakoreguoti", - kalbėjo diplomatas.

Atliekant tyrimą šių metų birželio 18 - liepos 15 dienomis įvairiais būdais (tiesioginio interviu, telefonu, internetu) buvo apklausti 353 užsienio lietuviai, kuriems buvo 18 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas nustatant kvotas pagal emigracijos šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

BNS