Muzikantai

PradžiaEuropa

Graikija: pažadai rinkėjams svarbiau už įsipareigojimus kreditoriams

09/06/2015

Taip pat skaitykite

Sučiuptas 200 namų įsilaužimu kaltinamas 30-metis Angelos Merkel vėliavos spalvų vėrinys jau turi savo paskyrą "Twitter" Šveicarijos bankai nebeslėps ES gyventojų pajamų Prie Sicilijos išgelbėti 163 migrantai, tarp kurių yra dešimtys vaikų

Graikija sugeba itin efektyviai tempti laiką. Panašu, kad A. Tsipras sėkmingai vykdo rinkimų metu duotus pažadus, kurie prieš pusmetį daug kam skambėjo kaip fantazija. Graikija dar nebankrutavo, bet kartu nepasirašė nei vienos reformos, kurių imtis yra taip spaudžiama. Negrąžina ir kreditų. Priešingai – šantažuodama bando išpešti naują finansinę paramą.

  

Penktadienį Graikija turėjo atlikti eilinį mokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui(TVF). Tačiau savaitė praėjo, susitarimas pasiektas nebuvo, Graikija lėšų Tarptautiniam valiutos fondui nesumokėjo, apdairiai pasinaudodama išlyga, kad keletas mokėjimų gali būti sujungti į vieną ir atlikti vėliau. 

Sujungusi šio mėnesio mokėjimus, Graikija TVF turės sumokėti 1,7 mlrd. eurų tik birželio 30 d. Graikija tapo pirmąja šalimi nuo 1980 metų, neatlikusia mokėjimo TVF laiku. Tačiau nepanašu, kad šis faktas ką nors labai sujaudino. 

Turbūt Graikiją galime laikyti labiausiai visiems įkyrėjusia ekonomine tema, kurią pastartuoju metu esame girdėję. Europoje ir šią savaitę vėl vyraujančia naujiena išliks Graikijos bandymai gauti finansinę paramą iš tarptautinių donorų (Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos). 

. Laukiama, kad susitarimas dėl būtinų Graikijos reformų, siekiant gauti finansinę paramą, turėtų būti pasiektas iki savaitės pabaigoje vyksiančio euro grupės susitikimo. Išties stebina tai, kad Graikija sugeba itin efektyviai tempti laiką. Nesibodi net šantažo, kad pasitrauks iš euro zonos. 

Panašu, kad Graikijos politikų spyriojimasis, manipuliacijos dėl išstojimo iš euro zonos buvo nesėkmingai šantažui naudota, nieko neišgąsdinusi ir laukto poveikio nepadariusi korta. Graikijai neliks nieko kito, kaip priimti ECB ir TVF žaidimo taisykles.

Iki šiol vykusiuose  pasistumdymuose su tarptautiniais kreditoriais, Graikija naudojo šią šantažo kortą, tikėdamasi, kad padarys didelį įspūdį. Tačiau ar tokias priemones galima naudoti ilgą laiką? Ilgainiui jos pradeda silpti, nes kita pusė geriau apgalvoja tai, kas tokiu atveju galėtų atsitikti, pasiruošia tam, numato sąlygas ir ramiau gali klausyti kalbų apie galimą šalies pasitraukimą.

Nei pati Graikija, nei kitos ES narės Graikijos išstojimo iš euro zonos niekada nenorėjo. Toks scenarijus būtų nepalankus abiem pusėms. Graikijai tai reikštų finansinę krizę, bankų sistemos žlugimą, prarastas gyventojų santaupas ir perkamąją galią.

Euro zonai tai būtų precedentas, rodantis, kad valstybė gali ne tik prisijungti prie euro zonos, bet ir iš jos pasitraukti. Toks precedentas keltų klausimą, ar euro zonos projektas gali būti tvarus.

ES yra apgalvojusi tokią galimybę ir Graikijos kalbos apie pasitraukimą Sąjungai kuo toliau, tuo mažiau daro įspūdį. Ir toliau nuosekliai reikalaujama, kad Graikija padarytų tuos namų darbus, kuriuos įsipareigojo padaryti.

Pasitraukus iš euro zonos, Graikijos lauktų pernelyg daug iššūkių. Graikija turi pinigų, jei ne kelioms dienoms, tai kelioms savaitėms. Drąsiai galima kalbėti apie nevaldomo šalies bankroto scenarijų. Šalis taptų nemokia valstybe, negrąžintų bent dalies skolų tarptautiniams skolintojams. Įvyktų didelio masto bankinė krizė, šalis netektų bet kokių pajamų savo įsipareigojimų gyventojams įgyvendinimui.

Šalis neturi nacionalinės valiutos, kad galėtų ją, kaip Lotynų Amerika prieš trisdešimt metų, galingai devalvuoti ir pradėti galingą atsigavimą nuo stipriai sumažėjusios ekonomikos.

Graikija yra nekonkurencinga ir nesugebės įgyti konkurencingumo turėdama eurą. Dėl to ji turėtų sugriauti iš esmės visą finansų sistemą, atsisakyti brangios valiutos, įsivesti pigią nacionalinę ir grįžti prie realių galimybių.

Tai reikštų, kad sumažėtų darbo sąnaudos ir tarptautinėje erdvėje Graikijos įmonės būtų konkurencingesnės. Bet tuo pat metu gyventojų santaupos arba prarastų didelę dalį vertės, arba apskritai būtų prarastos, perkamoji galia sumažėtų tiek pat, kiek naujoji valiuta būtų devalvuota euro atžvilgiu.

Tie patys ekonomistai, kurie dabar siūlo Graikijai išstoti iš euro zonos, įsivesti naują valiutą ir devalvuoti ją euro atžvilgiu, 2009 metais siūlė Lietuvai ir Latvijai devalvuoti nacionalines valiutas. Tačiau Lietuva ir Latvija labai sėkmingai įrodė, kad galima to išvengti ir reformuoti savo ekonomikas.

Graikijai sunkiau sekasi įrodyti tokią galimybę. Derybinė Graikijos pozicija yra silpnesnė nei kreditorių, todėl sąlygas diktuoja pastarieji. Graikija negalės apsieiti be reformų paketo ir tikėtis, kad jiems bus pratęsinėjamos paskolos, suteikiamos naujos lėšos

Tačiau negalima ignoruoti to fakto, kad nuo euro zonos skolų krizės pradžios Graikija padarė nemažą pažangą. Iš dalies Graikijos reikalavimai Europos Komisijai yra pagrįsti, nes būtent ta ilgai besitęsianti radikali taupymo programa pakerta šalies augimo perspektyvas ir reformų sėkmę. 

EK šioje situacijoje nėra visiškai teisi, ji vadovaujasi šabloniškomis taisyklėmis ir iš dalies prisidėjo prie to, kad Graikijos padėtis yra labai nepavydėtina. Tikėtina, kad derybininkai, kurie derasi su Graikija, irgi suvokia, jog reikia abiem pusėms naudingo kompromiso.

Panašu, kad dar apie mėnesį Graikijai pasistumdžius su kreditoriais, dalis Graikijos skolų bus nurašyta, vyks skolos restruktūrizavimas. Turbūt dalis derybų, kurios vyksta už uždarų durų, su šiuo klausimu yra susijusios.

Tikėtina, kad Graikija gaus tam tikras lengvatas, kurios sumažins jos skolos naštą ir poreikį skolintis finansų rinkose. Tarptautiniai kreditoriai mainais tikėsis tolesnio ir efektyvesnio reformų įgyvendinimo Graikijoje.

Parengė europlius.com