Ilka Adams. Ką “Miss Namibija” šiandien veikia Lietuvoje?

18/03/2013

Viktorija Barkauskaitė

 

Prieš beveik penkerius metus į Lietuvą gyventi atvykusi namibietė Ilka Adams, Lietuvoje dabar sakosi besijaučianti jau visai kaip namie. „Pradžioje buvo išbandymų: nauja kultūra, aplinka, klimatas, kalba. Prireikė maždaug dviejų metų, kol prie visko pripratau ir adaptavausi“. Tačiau dabar moteris tikina, jog nejaučia jokio atitrūkimo ar didelių kultūrinių skirtumų, nes vertybės ir gyvenimo būdas gana panašūs ir Namibijoje.

 

„Netgi mitybos įpročiai labai panašūs – mes taip pat valgome bulves su mėsa, esame krikščionys, švenčiame Kalėdas, Velykas ir kitas religines šventes. Todėl tikriausiai man nebuvo taip sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, nes mūsų vertybės ir įsitikinimai yra panašūs,“ – pasakoja Ilka. Tačiau priduria, jog nemažai įtakos tam, kad jai nesunku prisitaikyti, turi ir tai, jog ji yra kilusi iš multikultūrinės šeimos – Ilka yra pusiau europietė.

 

Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl moteris išvyko į Europą. „Iš Namibijos išvykau ne dėl kokių nors ten vykusių įvykių, o tiesiog dėl to, jog jau nuo vaikystės turėjau svajonę pamatyti Europą ir kaip ten gyvena žmonės, nes esu pusiau europietė”. Ilka gyveno Didžiojoje Britanijoje, tačiau ten įsimylėjo ir dėl to atkeliavo į Lietuvą.

 

Taip pat Ilka pasakoja, jog labai daug padėjo draugai. “Esu jiems labai dėkinga už tai, kad mane taip lengvai priėmė į savo draugų ratą, į savo šeimas, išklausydavo ir padėdavo, kai reikdavo pagalbos,“ – pasakojo Ilka.

 

Lietuvoje namibietė pabaigė bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, marketingo ir administravimo specialybę. Šiuo metu moteris siekia magistro laipsnio Dailės akademijoje kultūros vadybos srityje.

 

„Miss Namibija“ titulas suteikė daug naujų spalvų

 

Dar prieš priimdama galutinį sprendimą dėl persikraustymo gyventi į Lietuvą, Ilka grįžo visko apmąstyti į gimtąją Namibiją. Ir kaip tik tuo metu prasidėjo „Miss Namibija“ konkursas. „Pagalvojau, o kodėl gi nenuveikus ko nors linksmo, nes turėjau daug laisvo laiko, – pasakojo tituluota gražuolė. – Taip nutiko, jog toks sprendimas buvo visai sėkmingas“. Ilka džiaugėsi, jog konkurso metu turėjo progą pakeliauti po Namibiją, nes net ir gyvendamas ten nuolatos, ne visuomet turi progų taip pakeliauti, kaip tai buvo galima padaryti konkurso metu, lankant įvairias apylinkes ir gentis. „Buvo smagu jaustis tarsi savo šalies ambasadore, pasakoti kitiems apie ją. Dalyvavimas konkurse suteikė labai daug naujų spalvų mano gyvenimui,“ – dalinosi įspūdžiais „Miss Namibija“ titulo laimėtoja.

 

Namibija – tarp modernybės ir tradicijos

 

Namibija, anot pašnekovės, yra labai atvira atvykstantiems į šalį užsieniečiams. „Namibija – daugiakultūrinė šalis, čia gyvena labai daug skirtingų žmonių, todėl atvykstantiems iš kitų šalių ten tikrai nėra sudėtinga pritapti. Žmonės atviri ir nuoširdūs, mėgsta užsieniečius,“ – pasakojo Ilka.

 

Moteris bent kartą per metus stengiasi grįžti į gimtuosius namus ir ten praleidžia beveik visą mėnesį. Daugiausia laiko Ilka prisipažįsta praleidžianti paplūdimyje, nes Namibijoje jie stulbinantys. Šalis turi priėjimą prie Atlanto vandenyno. Moteris nesustodama gali pasakoti apie jos gimtosios šalies unikalumą. Didžiąją šalies ploto dalį užima dykumos, tačiau tai netrukdo turizmo plėtrai – Namibijoje įkurta nemažai nacionalinių parkų, į kuriuos traukia turistai iš viso pasaulio pasižiūrėti egzotinių gyvūnų natūraliose jų gyvenimo sąlygose. Taip pat yra organizuojamos specialios medžioklės ekskursijos. „Mėsos mėgėjai čia gali paragauti net ir zebrienos,“ – pasakojo Ilka.

 

Didesniuose šalies miestuose gyvenimas skiriasi nuo kitų šalies vietų – ten vyrauja labiau europietiška, moderni kultūra, kurią vokiečių kolonizacijos metu perėmė namibiečiai. Krikščionybė taip pat turėjo daug įtakos šalies modernizavimui – misionieriai supažindino vietinius ne tik su krikščioniškomis vertybėmis, tačiau mokė ir bendro išsilavinimo dalykų.

 

Afrikietiški šokiai

 

Neilgai trukus, kai moteris apsigyveno Lietuvoje, pradėjo vesti afrikietiškų šokių pamokas. Tačiau šiuo metu Ilka veiklą, susijusią su šokiais, buvo sustabdžiusi. „Aš labai myliu afrikietiškus šokius, tačiau kai pasieki tam tikrą tašką, pajunti, jog jei tęsi toliau, tai nebeteiks tau malonumo. Nusprendžiau šiek tiek pailsėti,“ –  pasakojo šokių mokytoja. Vėl šokti moteris pradėjo norėdama supažindinti Lietuvos žmones su šiais šokiais festivalio „Afrikos dienos 2012” metu. Afrikietiškus šokius šokančią ir kitus tai daryti mokančią moterį bus galima išvysti ir Gatvės muzikos dienos metu K. Sirvydo skvere Vilniuje.

 

Afrikietiški šokiai, anot pašnekovės, ypatingi tuo, jog juos šokti gali visi – tiek vaikai, tiek suagusieji, tiek vyrai, tiek moterys. Šokiai, kurių moko Ilka, yra sudėtiniai trylikos genčių šokiai, kurių išmoko stebėdama skirtingų Namibijos genčių šokius. Savo pamokėlėse Ilka parodys keletą pagrindinių afrikietiškų šokių žingsnelių,  iš kurių visi išsirinks labiausiai jiems patikusius. „Kai žingsnelis patinka, tuomet tu jį perdarai savaip, taip, kad tau patiktų dar labiau,” – teigia Ilka . Tai, anot moters, ir yra didžiausias šokio teikiamas džiaugsmas, kai jame nėra itin griežtų taisyklių kaip klasikiniuose šokiuose ir  kuomet kiekvienas gali prisidėti prie jo kūrybos. Gabiausi mokiniai, anot šokių mokytojos, yra vaikai, jie nesunkiai perpranta ir savaip modifikuoja šokių žingsnelius. „Geriausias jausmas yra tuomet, kai matau, kaip žmonės mėgaujasi šokiu, nes tai yra dalis manęs, dalis mano kultūros,“  – pasakoja Ilka. Po festivalio moteris teigia vėl su dideliu noru pradėsianti mokyti šokti.

 

Kalbino Viktorija Barkauskaitė

 

Straipsnis yra iš ciklo „Apie JĄ – Juodąją Afriką II“, skirto specialiai „Afrikos dienoms 2012“. „Afrikos dienos“ – nesiekianti pelno iniciatyva, organizuojama antrą kartą. Festivalio tikslas – supažindinti su Juodosios Afrikos kultūra, žmonėmis, aktualijomis ir skatinti susidomėjimą. Daugiau apie festivalį www.afrikosdienos.lt