MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaAtradimai

Išbandytas 1896 metų rentgeno aparatas

18/03/2013

Taip pat skaitykite

"Pragaro paukštis" pasirodė buvęs vegetaras Ozono sluoksnio pokyčius stebės naujas spektrofotometras Nauji duomenys stiprina hipotezę dėl Higgso bozono egzistavimo 23 didžiausios A. Einšteino klaidos

 

Mokslininkai nupūtė dulkes
nuo rentgeno aparato, sukurto netrukus po to, kai 1895 metais atrasti rentgeno spinduliai, ir jį išbandė. Tyrėjai iš to pačio Olandijos miestelio, kur prietaisas ir buvo sukurtas, juo padarė tokias nuotraukas, kurias pamačius sunku patikėti aparato paprastumu ir amžiumi, praneša BBC.

Anot tyrėjų, darant nuotraukas šiuo prietaisu tiriamasis gauna 1,5 tūkst. kartų didesnę radiacijos dozę nei tiriant moderniu rentgeno aparatu. Tyrimo detalės paskelbtos žurnale „Radiology“.

Originalųjį prietaisą sukūrė vidurinės mokyklos direktorius H. J. Hoffmansas ir vietos ligoninės direktorius Lambertusas Theodorusas van Kleefas iš Mastrichto. Pasiskaitę apie vos prieš kelias savaites Wilhelmo Roentgeno atrastus rentgeno spindulius, jie iš vidurinėje mokykloje rastų detalių sukonstravo prietaisą, kuriuo eksperimentavo darydami anatominius atvaizdus.

Galiausiai prietaisas atsidūrė viename Mastrichto sandėlyje, o į dienos šviesą ištrauktas praėjusiais metais, televizijai kuriant istorinę laidą. Tuomet Gerritas Kemerinkas iš Mastrichto universiteto medicinos centro nusprendė palyginti šį įrenginį ir modernias sistemas. „Kiek man žinoma, niekas neatliko šio prietaiso sisteminių matavimų, nes kai atsirado reikiami prietaisai, šios sistemos jau buvo pakeistos modernesnėmis“, – teigė G. Kemerinkas.

Komanda kruopščiai atkūrė eksperimentines sąlygas, kuriomis prietaisą naudojo jo išradėjai. Atsižvelgiant į tai, kad bandymams atlikti greičiausiai reikėjo didelių radiacijos dozių, mokslininkai tam naudojo lavono, o ne „jaunos panelės“ ranką, kuri minima H. J. Hoffmanso ir W. Th. van Kleefo užrašuose.

Praėjus metams po rentgeno spindulių atradimo, pasirodė pirmieji požymiai, kad didelis šių spindulių kiekis gali būti žalingas. Dėl to rentgeno moksle prasidėjusių varžybų vienas svarbiausių tikslų buvo gauti kuo geresnės kokybės nuotraukas su kuo mažiau radiacijos.

Naudojant fotografinę plokštelę ir tas pačias sąlygas, kurias naudojo H. J. Hoffmansas ir W. Th. van Kleefas, nuotraukai padaryti reikia 1,5 tūkst. kartų didesnės radiacijos dozės. Be to, spinduliai iš įrenginio sklido plačiai, tad nuotraukos buvo neryškios. Tačiau galimybė prietaisą išbandyti mokslininkams buvo pakankamas atlygis. Jie teigė, kad šis potyris net ir šiandien „prilygsta stebuklui“.