Kas gyvena Antarktidoje?

 Antarktida ekstremaliausia ir sudÄ—tingiausia bet kokio organizmo išgyvenimui, tačiau ir šiame kontinente galima aptikti gyvybÄ—s, kuri prisitaikÄ— prie šių atšiaurių klimato sÄ…lygų. Antarkties vandenynas knibždÄ—te knibžda įvairios gyvÅ«nijos, visa kuri tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo paviršinių vandenų fitoplanktono. Zooplanktonas (krilis, medÅ«zos, žuvų lervos, lervinÄ—s jÅ«rų žvaigždžių formos, šeriuotieji kirminai, anemonai, moliuskai ir kt.) minta fitoplanktonu. Tuo tarpu zooplanktonas yra maisto šaltinis žuvims ir galvakojams moliuskams, kurių Antarktikos vandenyse yra labai daug. Koncentruoti zooplanktono (ypač krilio ir jaunų žuvų) spiečiai kartu su didesnÄ—mis žuvimis (ypač Notothenoidea šeimos) ir galvakojais yra pagrindinis ruonių, banginių ir jÅ«ros paukšÄių maistas. 
     Antarktidoje gyvenančios žuvys ir galvakojai (kalmarai, aštuonkojai), kuriais dažniausiai maitinasi kiti Antarktidos gyventojai:
Kalmarai būna nuo 15 cm.(Brachioteuthis) iki 4 m. (Mesonychoteuthis) ilgio.
Aštuonkojų fauna mažai žinoma, tačiau be abejo yra daug šių galvakojų rÅ«šių, nors mokslas jų iki galo dar neištyrÄ—.
Pati didžiausia žuvų populiacija - Antarktidos menkės (Notothenioids) (neturi nieko bendro su mums žinoma menke).
Gilesniuose vandenyse gyvena žuvys-sraigÄ—s(Liparidae) ir unguriai-išsipÅ«tÄ—liai (Zoarcidae).
Channichyidae arba ledžuvÄ— - tai vienintelÄ— žuvies rÅ«šis neturinti kraujo pigmento (hemoglobino).
Ledinė skumbrė (Champsocephalus gunnari), taip pat ir Patagonijos dantžuvė (Dissostichus eleginoides) - komercinei prekybai gaudomos žuvys.

PaukšÄiai:
Pingvinai - paukšÄiai prisitaikÄ™ prie jÅ«rinio gyvenimo. Jų tankios plunksnos visiškai nepraleidžia vandens, o storas riebalų sluoksnis apsaugo nuo šalčio. Didžiausios pingvinų kolonijos gyvena Antarktidos pakrantÄ—se ir netoli esančiose salose. Gentoo (Pygoscelis papua) (gyvena salose), AdelÄ—s (Pygoscelis adeliae) (Antarktidos pakrantÄ—je) pingvinai Antarktidoje apsigyvena pavasarį. Migruojantys pingvinai macaroni (Eudyptes chrysolophus) ir uolalaipiai (Eudyptes chrysocome) gyvena salose. Karališkieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) taip pat gyvena salose,didelÄ—mis kolonijomis. Imperatoriškieji pingvinai (Aptenodytes forsteri) gyvena kolonijomis ant ledo lyčių, netoli Antarktidos pakrantÄ—s. Pagrindinis pingvinų maistas-žuvis, kalmarai ir vėžiagyviai.
Albatrosai - didžiausi iš jÅ«rinių paukšÄių. Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 3 m. svoris viršija 12 kg. Gyvena gana ilgai - apie 60 metų, bet dÄ—l mažo reproduktyvumo baigia išnykti. Ieškodami maisto albatrosai nuskrenda milžiniškus atstumus - iki 10000 km. per 10-20 dienų. Maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais.
AudrapaukšÄiai (Pagodroma nivea) kaip ir albatrosai maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais, bet kai kurios rÅ«šys maitinasi kitų paukšÄių kiaušiniais bei paukšÄiukais.
ŽuvÄ—dros plÄ—šikÄ—s (Catharacta maccormicki) plačiai paplitusios Antarktidoje. Šie paukšÄiai dar vadinami "valytojais", kadangi maitinasi ne tik žuvimi, bet ir kitais paukšÄiais, jų kiaušiniais bei paukšÄiukais, o taip pat ir dvÄ—seliena.
Prie Antarktidos paukšÄių taip pat priskiriami kirai, žuvÄ—dros, kormoranai, kalviukai, pelikanai.
     Atšiaurus Antarktidos klimatas ir negausi augalija leidžia išsilaikyti tik mikroskopiniams gyviams ir primityviems vabzdžiams:
Pirmuonys, kirminai, erkės ir kiti smulkiausi bestuburiai gyvena drėgname dirvožemyje.
Besparniai mašalai, kurie užauga iki 12 mm ilgio, yra didžiausi sausumos gyvÅ«nai Antarktidoje.
     ÄŒia nÄ—ra natÅ«raliai besiveisiančių žinduolių, roplių ar amfibijų. 
     PakrantÄ—se ir salose aptinkami banginiai ir ruoniai. Banginiai skirstomi į dvi grupes - dantytieji ir Å«suotieji. Prie dantytųjų priskiriami kašalotai (Physeter macrocephalus), keletas delfinų rÅ«šių, pvz., jÅ«rų kiaulÄ—s. Prie Å«suotųjų priskiriami mÄ—lynieji banginiai (Balaenoptera musculus) ir kupriai (Megaptera novaeangliae). 
     Aptinkami ir dviejų tipų ruoniai: tikrieji ir kailiniai (Arctocephalus gazella), kurie prilyginami jÅ«rų liÅ«tams. Pagrindinis ruonių maistas yra žuvis. Storas ruonių poodinis sluoksnis veikia kaip maisto atsargų ir šilumos šaltinis. Dauguma ruonių turi kailio sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo šalčio bÅ«nant sausumoje. 
     Didžioji Antarktidos dalis padengta ledo ir sniego sluoksniu ir tik 1% sausumos yra galimybÄ— augti augalams. NÄ—ra jokių medžių ar krÅ«mų, o tik dvi žydinčių augalų rÅ«šys - Antarktidos plaukinÄ— žolÄ— (Deschampsia antarktica) ir Antarktidos perlinÄ— jonažolÄ—(Colobanthus quitensis). Taip pat apie 100 samanų rÅ«šių, 25 rÅ«šių kerpsamanių, 300-400 rÅ«šių kerpių ir 20 rÅ«šių makrogrybų.

http://www.arzinai.lt