Buhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaLietuva

Lietuvos universitetai turi potencialo kilti pasauliniuose reitinguose

19/09/2013

Taip pat skaitykite

Vilniaus savivaldybė ieško, kaip atsiskaityti su Gariūnų gatvės rangovais Pasinaudojus moters duomenimis paimtas 21,5 tūkst. litų kreditas, vėliau ji nužudyta Įteikti ketvirtieji „Verslo gurmanų“ apdovanojimai Valdininkai žeria žarijas ant gyvos žaizdos

„Universitetų reitingavimas – šiuolaikinės kultūros dalis“, – teigia Kauno technologijos universiteto Strateginio planavimo ir kokybės direktorė Dr. Solveiga Buožiūtė-Rafanavičienė.

Pagal „QS World University Rankings 2013/2014” KTU drauge su dar dviem Lietuvos universitetais pateko tarp 4 proc. geriausių pasaulio universitetų. Kita vertus, lyginant bendru mastu, patenkate tik tarp 800 geriausiųjų. Kaip vertinate tokius rodiklius?

Iš vienos pusės, reikėtų džiaugtis, kad pakliūname tarp 4 proc. geriausiųjų. Pasaulyje yra 16 000-17 000 aukštojo mokslo institucijų, todėl būti tarp 800 geriausiųjų jau yra didžiulis pasiekimas. Ar norėtųsi geresnių rezultatų? Taip. Tyrimais įrodyta, kad net 93 proc. institucijų nori pagerinti savo užimamas pozicijas nacionaliniame reitinge ir 82 proc. – tarptautiniuose. Tai natūralu. Manau, kad kryptingai judame išsikeltų tikslų link, turime potencialo pasiekti geresnių rezultatų, kurie turėtų matytis ir reitinguose. Geriausi pasaulio universitetai pasižymi aukštais tarptautinio lygio mokslo pasiekimais. Vienas iš KTU strateginių prioritetų yra tarptautiškumas ir tyrimų tarptautinė kokybė. Kitas požymis – pasaulio universitetai globaliai bendradarbiauja su verslu ir pramone. Mūsų strategijoje taip pat numatyta, kad mes siekiame partnerystės, glaudesnio bendradarbiavimo su verslu ir socialiniais partneriais mokslinių tyrimų ir studijų srityje. Dar vienas kriterijus – geriausieji universitetai orientuojasi į talentingus studentus. Vienas iš KTU strateginių prioritetų taip pat yra talentų pritraukimas – ne tik studentų, bet ir tyrėjų. Pasaulio reitinguose aukštai įvertinti universitetai, kaip ir mes, vykdo trijų pakopų studijas. Taigi, kryptingai ir daug dirbdami, tikiu, kad turime potencialo ir galime kilti reitingų sąraše.

Didžioji dalis aukštųjų mokyklų esančių pirmajame 100-uke – JAV arba Jungtinės Karalystės universitetai. Kodėl taip yra?

Dėl to vyksta daug diskusijų. Keliamas klausimas, kad gal reikėtų vertinti ne geriausias aukštojo mokslo institucijas, o aukštojo mokslo sistemas? Galbūt ten, kur egzistuoja gera aukštojo mokslo sistema, yra ir geros aukštojo mokslo institucijos? Kitas dalykas – matyt tose šalyse egzistuoja ilgametė tradicija, konkurencija ir valstybės politika, kuri sudaro sąlygas gyvuoti prestižinėms aukštojo mokslo institucijoms. Europos Komisija taip pat kelia klausimą, kodėl pasauliniuose reitinguose nėra pakankamai Europos aukštųjų mokyklų. Šiemet startuojantis naujai atsiradęs reitingas, „U-Multiranking“, inicijuotas Europos Komisijos, kuriame dalyvauja ir KTU, apima daugiau kriterijų negu ARWU (The Shanghai Academic Ranking of World Universities). Nors šis reitingas yra pasaulinio masto – vertinami ne tik Europos universitetai – jo kriterijai yra šiek tiek kitokie. Šiame reitinge vertinami ne tik moksliniai tyrimai, bet ir dėstymas, žinių perdavimas, tarptautiškumas, regioninis reikšmingumas. Tai savotiška atsvara kituose reitinguose akcentuojamiems mokslinių tyrimų rezultatams ir galimybė pamatyti universitetus kitame kontekste.

Kokios yra stipriausios Kauno technologijos universiteto pusės, vertinant pagal reitingus?

Tai priklauso nuo to, į kurį reitingą žiūrime – jų tikslai ir kriterijai yra skirtingi. Pavyzdžiui, ARWU arba Šanchajaus reitinge vienas iš pagrindinių kriterijų yra mokslo pasiekimai arba mokslo veiklos rezultatai ir gana svarbi kategorija šiame reitinge yra Nobelio premijos laureatų, dirbančių universitete arba baigusių studijas skaičius. Šiandien Lietuvoje Nobelio premijos laureatų neturime, taigi net Lietuvos mastu nesame tiek nusipelnę. Visgi, galime džiaugtis stiprėjančiu bendradarbiavimu moksliniuose tyrimuose ir inovacijose su verslu, stipriausiais pasaulio universitetais (pvz.: Kembridžo, Aalto, Stanfordo, MIT, Milano politechnikos ir kt.) Į Šanchajaus reitingą, atrenkama tik apie 1000 institucijų iš viso pasaulio ir vienintelis pakviestas iš Lietuvos yra Vilniaus universitetas. „QS World University Rankings“, rinkdamiesi institucijas vertinimui (vertinama apie 3000 aukštųjų mokyklų), apklausia akademinės bendruomenės, verslo atstovus. Jeigu institucija įvertinama nepalankiai, ji į reitingą nepatenka. Vadinasi, tiek KTU, tiek kitos Lietuvos aukštojo mokslo institucijos turi teigiamą reputaciją ir yra palankiai įvertintos socialinių partnerių. Tai – geras ženklas. Vadinasi, ruošiami specialistai ir vykdomos partnerystės yra pakankamai svarūs. Kalbant konkrečiai, mes esame pakankamai aukštai įvertinti pagal studentų-akademinio personalo santykį, o tai yra vienas iš kriterijų, kuris rodo mokymo kokybę. Mūsų trūkumas – tarptautinių dėstytojų ir studentų skaičius, tačiau šioje srityje tikimės rimto proveržio jau kitais metais, nes tai yra viena iš mūsų strateginių krypčių. Yra ir kitų reitingų, kuriuose KTU rezultatai pakankamai aukšti. Pavyzdžiui, pagal „Webometrics“ mes esame 394-ieji Europoje. Pagal „Veido“ reitingus esame antrieji Lietuvoje, aukštai įvertinti studentų nuomonės apie studijas, studijų sąlygų universitete srityje. KTU siūloma studijų programų ir pakopų įvairovė taip pat kelia mūsų vietą reitinguose. Tad iš tiesų judame teisinga linkme.

Kiek iš tiesų svarbu būti reitinge, kas jais domisi?

Susidomėjimas reitingais visuomenėje didėja. Neseniai perskaičiau mintį, kad šiuolaikiniame pasaulyje labai mėgstama reitinguoti. Reitinguojamos valstybės – skirstomos į pirmojo, antrojo, trečiojo pasaulio... Renkamos top 100 lankytinų pasaulio vietų, ir panašiai. Taigi, reitingavimo kultūra stiprėja ir universitetai tampa jos dalimi. Tyrimai rodo, kad pavyzdžiui, Jungtinėje karalystėje 61 proc. moksleivių, rinkdamiesi aukštąją mokyklą žiūri į reitingus, Vokietijoje – 50 proc. Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, bet, pavyzdžiui, šiemet apklausdami būsimus pirmakursius, mes jau įtraukėme klausimą apie reitingus. Susidomėjimas reitingais padidėjo 2003-2004 m., kai atsirado Šanchajaus ir „THE“ (The Times Education World University Rankings) reitingai, o šiuo metu reitingavimas išgyvena tikrą bumą. Globalizacija didėja ir šiandien ne savo šalyje studijuoja 3,9 milijonai studentų, manoma, kad ateityje jų skaičius išaugs iki 7 milijonų. Vienas iš reitingų tikslų yra skaidrumas – būsimam studentui, ar verslo partneriui, žmogui, kuris važiuoja mokytis į kitą šalį, nepažindamas tos šalies sistemos, aukštųjų mokyklų, reitingas tampa vienas iš įrankių įvertinti pasirinktą universitetą. Reitingai leidžia mums būti matomais, atpažįstamais. Mūsų atsiradimas reitinguose ir tai, kad pagal kai kurias kategorijas esame vertinami pakankamai aukštai, yra teigiamas dalykas. Tuo pačiu reitingai veikia tarsi atsiskaitymo visuomenei mechanizmas ir yra būdas formuoti identitetą. Dauguma institucijų naudoja reitingus rinkodaros, savo įvaizdžio formavimo tikslams. Tyrimai rodo, kad reitingai didina žinomumą – tiek universiteto, tiek fakultetų, padalinių, netgi programų. Mezgant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius dažnai siekiama bendradarbiauti su panašaus lygio partneriais. Pasaulyje reitingai netgi turi įtakos švietimo finansavimo politikai – aukštesnėse pozicijose esančios mokyklos gauna daugiau valstybės finansavimo.

Kuris reitingas yra metodologiškai patikimiausias, stipriausias?

Reitingų tikrai yra nemažai ir jų skaičius didėja. Labiausiai žinomi yra trys reitingai – tai Šanchajaus arba ARWU reitingas, kuris labiausiai akcentuoja mokslinių tyrimų pasiekimus. Kitas svarbus reitingas yra QS, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – suteikti informacijos tarptautiniams studentams, nes jų skaičius nuolat didėja. Yra „THE“ reitingas (Thomson Reuters World University Ranking) apimantis dėstymo, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir regioninio įsitraukimo vertinimą. Naujai pradedantis savo gyvavimo ciklą „U-Multiranking“, manau, taps vienu iš patikimų šaltinių. Šie reitingai yra labiausiai žinomi, dažniausiai cituojami spaudoje, tačiau yra ir labiau specializuotų (Pvz.: Leiden Ranking, Webomentrics Ranking of World Universities) nacionalinių reitingų. Tikrinant universiteto vietą tam tikrame reitinge reikėtų pasidomėti jo kriterijais. Norint dirbti mokslinį darbą universitete, bus svarbūs vieni kriterijai, studijuoti – kiti. Be to, galima pasidomėti kriterijams suteiktais koeficientais. Skirtinguose reitinguose atskiriems kriterijams suteikiamas skirtingas svoris, ir tai keičia rezultatą. Į reitingus patenka tik 4 proc. pasaulio aukštojo mokslo institucijų. Ar tai reiškia, kad didžioji dalis pasaulio studentų mokosi nekokybiškose, neatitinkančios tarptautinių standartų aukštosios mokyklose? Tikriausiai nebūtų teisinga taip teigti. Ir tai yra vienas iš reitingus kritikuojančių aspektų.

Kokia, Jūsų nuomone, yra reali vieta Lietuvos universitetui pasauliniame reitinge?

Žiūrint kokio laikotarpio perspektyvoje. Ar kitais metais mes galime būti 100-uke? Ne. Ar dar po metų? Nemanau. Vieta reitinge labai priklauso nuo universitetų strategijos, valstybės strategijos ir nuo universitete dirbančių žmonių. Manau, kad sistemingai, koncentruotai, nuoširdžiai dirbant, potencialo yra ir kokybė turėtų gerėti. Esu optimistė ir tikiu, kad vienas, du Lietuvos universitetai tikrai turi potencialą atsidurti geriausiųjų sąraše –300-uke.

O kas Jums asmeniškai rodo universiteto kokybę?

Keičiasi pasaulis, poreikiai ir lūkesčiai todėl kokybės reikšmė taip pat kinta. Į kokybę galima žiūrėti kaip į reikalavimų atitikimą, tobulumą ar poreikių ir lūkesčių tenkinimą. Visi šie požiūriai universitetui yra svarbūs. Universiteto veikla turi atitikti išorės ir vidaus reikalavimus, Universitetas turi siekti geresnių rezultatų ir reaguoti į suinteresuotų šalių (studentų, darbdavių, darbuotojų, partnerių, regiono) poreikius bei lūkesčius. Vidinis universiteto ir kiekvieno akademinės bendruomenės nario nusistatymas ir indėlis į kokybę yra esminis pagrindas kokybei gerinti, o kartu ir kokybės požymis.

 

KAROLINA PAULONYTĖ, KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Švietimas