Nėra per didelių svajonių

13/08/2013

 Dažniausiai girdime, kad vasara – atostogų metas. Bet didelei daliai jaunimo atostogomis tikrai nekvepia. Kai galvoje ir širdyje šÄ—lsta išdykÄ—lÄ— jaunystÄ—, jiems tenka susikaupti, surimtÄ—ti ir įveikti nemažus, jų gyvenimui reikšmingus iššÅ«kius bei priimti gyvenimo keliÄ… lemsiančius sprendimus. Kalbame apie merginas ir jaunuolius, kurie neseniai įveikÄ— pirmÄ… nelengvÄ…, bet prasmingÄ… iššÅ«kį - užvÄ—rÄ— vidurinio mokslo ir brandos įstaigų duris, sÄ—kmingai išlaikÄ— abitÅ«ros egzaminus. StabtelÄ—jÄ™ ant tolesnio gyvenimo slenksčio, jie svarsto, kurį keliÄ…, kokiÄ… profesijÄ… bei specialybÄ™ pasirinkti, kokios šalies ir kokioje mokymo įstaigoje jų mokytis. Klausimas sudÄ—tingas. Juolab, kad valdžios veikÄ—jai iš savo varpinÄ—s suokia kaip jiems geriau, kad pateisintų savo „saliamoniškus“ sprendimus, tÄ—vai, vyresni giminÄ—s pataria irgi savaip, o beveik bendraamžiai studentai apie savo universitetus kartais pasakoja sunkiai tikÄ—tinas, labiau į mitus, anekdotus panašias istorijas.

     Kad dvejojantiems, svarstantiems bÅ«tų lengviau pasirinkti ir apsisprÄ™sti, pateikiame keturių iš Lietuvos emigravusių jaunuolių pasakojimus apie tai, kur bei kaip jie siekÄ— savo svajonÄ—s, tapo diplomuotais specialistais. 

Nėra per didelių svajonių

    MinÄ—tame Portsmouth universitete biochemijos bakalaure tapo ir 22-ų metų buvusi kaunietÄ— Donata PavydytÄ—: PasirinkimÄ… mokytis JK lÄ—mÄ— trumpesnis studijų laikas, įdomesnÄ—s studijos, noras gyventi savarankiškai ir išmokti anglų kalbÄ…. JK, skirtingai nei Lietuvoje, mokaisi tik specialybÄ—s dalykus, per paskaitas pateikiama tik naujausia informacija. Maždaug pusÄ™ akademinio laiko praleisdavome laboratorijose, neteko „sausai“ mokytis iš vadovÄ—lio.

    KiekvienÄ… savaitÄ™ turÄ—davome paskaitų ir praktikų tvarkaraštį. Grafikas nebuvo labai įtemptas, retai turÄ—davome daugiau nei tris paskaitas ar vienÄ… praktinį, iki keturių valandų trunkantį užsiÄ—mimÄ…. Nors paskaitose dauguma dÄ—stomų temų man buvo naujos ir įdomios, tačiau visuomet su didesniu noru eidavau į praktikas. Visos laboratorijos yra aukšÄiausio lygio, aprÅ«pintos modernia technika bei įranga. Teko atlikti įvairius eksperimentus, apie kuriuos Lietuvoje būčiau tik pasvajojusi. Pirmais metais daugiausia laiko praleidome mokydamiesi, kaip naudotis įvairiais prietaisais nuo pipečių, mikroskopų iki daug sudÄ—tingesnių, naudojamų molekulinÄ—je biologijoje. Antrais metais pradÄ—jome atlikinÄ—ti eksperimentus nuo bakterijų kolonijų auginimo iki genų klonavimo. Svarbiausia, jog dÄ—stytojai visuomet buvo suinteresuoti tave išmokyti, visuomet vyraudavo gera atmosfera, niekuomet nebuvo baisu paklausti. Trečiais metais sukauptas žinias reikia panaudoti atliekant savo baigiamÄ…jį darbÄ…. Jei darbas laboratorijoje nepatinka, studentas gali pasirinkti rašyti disertacijÄ….     

     Studentai buvo skatinami mÄ…styti, o ne „kalti“ iš knygų. DÄ—stytojai ne tik suinteresuoti tave išmokyti, bet ir yra visiškai paprasti, visuomet pasiruošÄ™ paskaitoms (skaidrÄ—s, „handouts“, papildoma informacija studentų portale). Mane labai stebino tai, jog jau antrais metais daugelis dÄ—stytojų atsimindavo studentų vardus, visada rasdavo laiko sustoti, paklausti, kaip sekasi. Be to, dažnai tekdavo pildyti atsiliepimo formas „feedback form“, tad dÄ—stytojai tikrai stengdavosi sudaryti gerÄ… įvaizdį.      

     Man, kaip užsienietei, tekdavo daug laiko po paskaitų praleisti ne tik verčiantis žodžius, bet ir suprasti medžiagÄ…, nes, skirtingai nei anglams, visa informacija man buvo nauja. Anglai su ja yra supažindami jau koledžuose. Labiausiai visuomet bijodavau egzaminų. Per dvi valandas turÄ—davau atsakyti du klausimus iš penkių. Dažniausiai bÅ«davo rašiniai. Man tai visada bÅ«davo „neįmanoma misija“, ypač kai vienas rašinys turÄ—davo bÅ«ti maždaug 1000 žodžių ir, reikÄ—jo atsakyti į temÄ…. Šioje vietoje tikrai jaučiau nelygybÄ™ tarp užsieniečių ir anglų, juk sava kalba parašyti rašinį yra žymiai lengviau. Pirmais metais, kai temų pasiruošti bÅ«davo mažiau, bandydavau ir pasirašyti rašinius visomis temomis, ir iškalti, nes laiko galvoti ir dÄ—lioti sakinius tikrai man neužtekdavo. Tačiau antrais, o ypač trečiais metais, temų bÅ«davo tiek, kad visoms pasiruošti bÅ«davo tikrai neįmanoma. Tuomet prasidÄ—davo spÄ—liojimas, tikimybÄ—s temų, kurios bus, o kurios ne. Kartais pasisekdavo, o kartais tekdavo suktis iš padÄ—ties. Aišku, bÅ«davo temų, kurias ir puikiai suprasdavau, ir galÄ—davau atsakyti. Na bet streso tikrai bÅ«davo daug...

    Vykstant studijuoti į JK, labiausiai baugino šeimos ilgesys, savarankiškas gyvenimas, nors tuo pačiu dÄ—l to ir bÄ—gau į  užsienį. Baugino ir svetima šalis, kalba, nauji žmonÄ—s, studijos, nes iki tol aš net nežinojau, kas ta biochemija yra. Džiaugiuosi, kad atvykau čia su draugu, kuris visuomet buvo šalia. Taip pat čia jau ilgÄ… laikÄ… gyveno mano sesÄ— su vyru, be kurių pagalbos ir palaikymo vargu ar būčiau studijas pabaigusi.

     Mano nuomonÄ— apie perspektyvas JK pasikeitÄ— kardinaliai, kai čia atvykau. Važiuodama galvojau, kad pabaigus studijas manÄ™s visi darbdaviai lauks ištiesÄ™ rankas, deja.. Tokių kaip aš, turinčių panašiÄ… specialybe kasmet baigia apie 20 000, jei neklystu. Ir, jei pats nesistengi išsiskirti iš kitų per tuos trejus metus, gali bÅ«ti, kad ir liksi nepastebÄ—tas. Aišku, gabiems studentams yra daug kelių. Dauguma pasirenka toliau tÄ™sti mokslus. Jei labai pasiseka, gali iškart įstoti ir į doktorantÅ«rÄ…, už kuriÄ… dar gausi ir labai padoriÄ… algÄ…, ir pabaigsi per trejus metus, daug metų aplenkdamas daugelį savo bendraamžių, pasilikusių Lietuvoje. Biochemikams yra daug darbų ir farmacijos sektoriuje, tiesiog reikia stengtis ir parodyti save.  

     Kol kas planų grįžti į LietuvÄ… nÄ—ra. Visi mano planai susijÄ™ su JK. Šiuo metu, mano nuomone, čia yra daugiau perspektyvų. Noriu įrodyti sau, kad ne be reikalo sunkiai mokiausi paskutinius trejus metus.

   Ä®sitikinau, jog visus sunkumus įmanoma įveikti, jei tik labai nori. Iš studijų JK gavau tikrai daugiau, negu bakalauro laipsnį. Tapau drÄ…sesnÄ—, komunikabilesnÄ—, supratau, kad nÄ—ra per didelių svajonių. Studijos ir savarankiškas gyvenimas taip pat privertÄ— subrÄ™sti ir rimčiau pažiÅ«rÄ—ti į gyvenimÄ….

 

    

Nuotraukose: Donata PavydytÄ—, Simonas Šerpenskas ir Dainius Brazas

 

Kai Lietuvoje nėra norimų specialybių, gelbsti užsienis

     Buvusio kauniečio, 22-jų metų amžiaus Simono Šerpensko patirtis: Atvykau į JK, nes Lietuvoje neradau mane dominančių specialybių. Portsmouth universitete studijavau produktų dizaino bakalauro studijas. JK viliojo dar ir tuo, jog joje įdomesnÄ— studijų programa, geresnÄ—s perspektyvos po studijų baigimo įsidarbinti pagal specialybÄ™.  Mano manymu, studijos Lietuvoje paremtos daugiau teorijos žiniomis, o Anglijoje praktikos. Be to, universitetai Anglijoje yra aprÅ«pinti moderniausia technika ir studentams suteiktos visos galimybÄ—s ja naudotis. Taip pat man dideliu pliusu buvo tai, kad Anglijoje bakalauro studijos trunka ne ketverius, kaip Lietuvoje, o trejus metus.

     Esu patenkintas savo studijomis. Labiausiai patiko dÄ—stytojų profesionalumas, mokÄ—jimas pateikti informacijÄ… ir paversti paskaitas nenuobodžiomis. Taip pat labai džiugino tai, jog neturÄ—jau rytinių paskaitų ir tai leido man suderinti mokslus su darbu: paskutinius dvejus metus dirbau fotografu naktiniuose klubuose.

     Mano fakultetas išsiskyrÄ— tuo, kad daugiau nei pusÄ— dÄ—stytojų buvo užsieniečiai. DÄ—l to nejaučiau jokio skirtumo bÅ«damas kitataučiu. Tai leido man atsipalaiduoti, puikiai jaustis bendraujant su dÄ—stytojais. Puikiai priÄ—mÄ— ir dÄ—stytojai anglai, bendravau su jais kaip su draugais.

     Didžioji mano paskaitų dalis vykdavo prie kompiuterių. Dirbome mažose grupÄ—se. DÄ—l to visuomet sulaukdavome pagalbos iš dÄ—stytojų arba iš šalia sÄ—dÄ—jusių grupiokų. Skirtingai nei kituose fakultetuose, dauguma atsiskaitymų buvo praktinÄ—s užduotys, kuomet, naudojantis įvairiomis modeliavimo programomis, turÄ—davome įvykdyti paskirtas užduotis, sukurti įvairius daiktų modelius ir jų brėžinius, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagaminti produktus.

     Labiausiai neramino tai, jog studijos vyko anglų kalba. Nors ji man nebuvo svetima, tačiau nebuvau tikras ar pakaks įgÅ«džių studijuoti. Taip pat baugino problemos dÄ—l bÅ«sto, gyvenimo išlaidų, galimybių susirasti darbÄ… ir kartu studijuoti. Nors studijomis likau patenkintas, tačiau dÄ—l triskart padidÄ—jusių studijų kainų patarčiau studijų programų pasiieškoti kitose Europos šalyse, o ne JK. Bet kokiu atveju mano patarimas bÅ«tų vykti mokytis į užsienį, nes tai leidžia pamatyti pasaulį, išmokti gyventi savarankiškai ir gauti kokybiškesnes, profesionalesnes žinias.

    Visus dokumentus už mane užpildÄ— speciali agentÅ«ra, tuo užsiimanti jau ilgÄ… laikÄ…. Tai labai patogu. Joje dirbantys žmonÄ—s ne tik užpildo visus reikiamus dokumentus, bet ir duoda naudingų patarimų, padeda išsirinkti studijų programas ar susirasti bÅ«stÄ…. Moksleiviui tereikia parašyti laiškÄ… apie save, gauti rekomendacinį laiškÄ… ir pasistengti kuo geriau pabaigti mokslus, kad universitetai bÅ«tų suinteresuoti tave pasikviesti mokytis.

    Pabaigus studijas yra nemažai perspektyvų. Yra gana daug darbo vietų, ieškančių specialistų, kurie galÄ—tų dirbti naujausiomis programomis, braižyti brėžinius, daryti trimačius modelius. TodÄ—l, mano nuomone, nÄ—ra bÅ«tina toliau tÄ™sti mokslus, nes ir taip aš jaučiuosi pakankamai stiprus savo srityje. Darbų ieškojime esu nusiteikÄ™s optimistiškai.

     Be įgyto bakalauro laipsnio studijos JK praplÄ—tÄ— mano akiratį, leido patobulinti anglų kalbÄ…. Tapau savarankiškesniu, supratau, kÄ… noriu veikti ateityje. Ä® LietuvÄ… grįžti nežadu, nes joje dar nÄ—ra didelių kompanijų, kurios užsiimtų produktų kÅ«rimu ir gamyba. BÅ«tų itin sunku susirasti darbÄ….  Artimiausi mano planai yra susirasti darbÄ… Anglijoje ir pradÄ—ti joje siekti karjeros.

Be aukštojo mokslo rimtesnÄ—s karjeros nepadarysi 

    Pasakoja buvÄ™s kaunietis, 28 metų amžiaus Dainius Brazas: Visada norÄ—jau įsigyti aukštÄ…jį išsilavinimÄ…. Ketverius metus gyvendamas ir dirbdamas JungtinÄ—je KaralystÄ—je (JK), supratau, jog be aukštojo mokslo diplomo karjeros laiptais nekopsiu. Nusprendžiau nebeatidÄ—lioti ir Pietų Londone įstojau į Greenwich universitetÄ…. Studijavau statybÄ….

   Mokslo metai buvo gana lengvi, tačiau toliau sunkÄ—jo ir paskutiniais metais buvo gana sunkoka. Beveik visi dÄ—stytojai universitete dirbo tik „part-time“, o kitu laiku - versle, gamyboje, kurioms mus mokÄ—. Manau, kad tai labai naudinga, nes dÄ—stytojai ne tik žino visÄ… naujausiÄ… mokslo informacijÄ…, bet ir pateikia studentams, kaip ji taikoma ir pasiteisina praktikoje.

     Santykiai su dÄ—stytojais buvo normalÅ«s, nors apie 2/3 studentų buvo užsieniečiai, atvykÄ™ daugiausiai iš Afrikos bei Azijos šalių. Mokslų pradžioje mums buvo pranešti dÄ—stytojų elektroninio pašto adresai, su dÄ—stytojais daug bendravome internetu. Tie, kurie norÄ—jo, stengÄ—si mokytis, visada sulaukdavo didesnÄ—s dÄ—stytojų pagalbos ir dÄ—mesio. Apie pusÄ™ paskaitų vyko auditorijose, o likusios – laboratorijose, praktiniuose užsiÄ—mimuose. Atsiskaityti, parodyti, ko išmokome, reikÄ—jo individualiais ir grupiniais darbais. Dalį jų pateikdavome per universiteto IT sistemÄ….

     Studijuodamas ne tik įgijau profesinių žinių, bet patobulÄ—jo ir mano anglų kalba, profesinÄ— etika, išmokau labiau vertinti laikÄ…. Anksčiau drovÄ—jausi, vengdavau prezentacijų, viešÅ³ kalbų nepažįstamų žmonių aplinkoje. Dabar šios problemos nebeliko. JK universitetas tikrai padÄ—jo man pasiekti tai, ko norÄ—jau ir tikÄ—jausi.

    GavÄ™s diplomÄ…, ieškausi naujo darbo. Po metų tikiuosi savo profesijos žinias tobulinti arba tolesniuose moksluose universitete, arba tiesiog kvalifikacijos kÄ—limo studijose. Ä® LietuvÄ… grįžti neketinu, nes „jau per gilÅ«s pamatai JK įkasti“: čia viskas sava. Ir namai, ir darbai, ir draugai. Ir perspektyvos žymiai geresnÄ—s, negu Lietuvoje. Per paskutinius metus JK labai padidÄ—jo statybos specialistų (sÄ…matininkų, architektų, inžinierių) paklausa. Be to, ne tik JK ekonomika, bet ir visuomenÄ—, lyginant su Lietuva, padeda studentams lengviau susirasti darbÄ… pagal turimÄ… išsilavinimÄ….

     Norintiems studijuoti JK, patarčiau gerai pamÄ…styti. Negaliu kategoriškai tvirtinti, kad studijos JK yra patrauklesnÄ—s, negu Lietuvoje. Joje VGTU Transporto inžinerijos mokiausi tik pusmetį. Jei būčiau mokyklÄ… tik kÄ… baigÄ™s abiturientas, manau vienodai patiktų studijuoti tiek JK, tiek ir Lietuvoje. Bet aš jau ketverius metus gyvenau JK, mokÄ—jau anglų kalbÄ…, man nebuvo aktualÅ«s klausimai, kurie neišvengiami tik kÄ… iš Lietuvos gyventi ar studijuoti atvykusiems.

     Ä® JK pusÄ™ nusvertų nebent tai, jog bakalauro diplomÄ… čia gauname per trejus metus ir galime lengviau susirasti darbÄ… studijų metais. Lietuvoje į universitetÄ… turÄ—jau eiti penkias dienas per savaitÄ™, o ir užsiÄ—mimų tvarkaraštis buvo toks, jog suderinti mokslus su darbu, galimybių dirbti studentui nemačiau.

      Daugelis žmonių atvažiuoja į JK tiesiog dirbti, nes galvoja, kad čia gyvenimas geresnis. Sunku pasakyti ar tai tiesa, bet baigus universitetÄ…, galimybių daugiau užsidirbti tik padaugÄ—ja. Aišku, jei anglų kalba yra silpna,  atvažiuojama, tik jos čia išmokti arba „persilaužti“, bÅ«na labai sunku.

     Tiems, kurie gerai jaučiasi bendraudami su užsieniečiais ir mato save gyvenantį užsienyje, studijos Anglijoje bÅ«tų tikras išbandymas. Jis tiktų žmonÄ—ms, kuriems patinka iššÅ«kiai ir kurie yra aktyvÅ«s gyvenime.

     Jiems reikia kuo anksčiau pateikti dokumentus JK mokymo įstaigoms „UCAS“ . Daugelis universitetų gali reikalauti „IELTS“ arba „TOEFL“ egzamino rezultato, kad matytų, ar potencialaus studento anglų kalba yra pakankamai gera suprasti ir mokytis atitinkamų mokslų. Toliau reikÄ—tų susitvarkyti mokslo paskolas (tuition fee loan), nes mokslai JK yra labai brangÅ«s. Man pasisekÄ—, nes įstojau paskutiniais metais prieš mokslų brangimÄ…. Dabar mokėčiau trigubai. Vidutiniškai mokslo metai JK bakalaurui kainuoja £6000 - 10 000. Visa kita manau nesiskiria nuo išvažiavimo studijuoti į kitÄ… miestÄ… Lietuvoje: bÅ«sto susiradimas, kelionių, transporto išlaidos ir t.t. ReikÄ—tų nepamiršti, kad kainos ženkliai skiriasi nuo esamų Lietuvoje. Taip pat patarčiau pasidomÄ—ti, kiek kainuos pragyvenimas ir kaip už jį reikÄ—s susimokÄ—ti. TodÄ—l verta pasidomÄ—ti, kokie darbai yra šalimais ir kokios algos.

        Galvojantiems baigti mokslus JK ir grįžti dirbti į LietuvÄ…, patarčiau daugiau išnagrinÄ—ti savo specialybÄ™, jos galimybes norimoje šalyje. DaugybÄ—je šalių sÄ…lygos skiriasi. Nuo Lietuvos skiriasi ne tik mokesčių tvarkymo principai, bet ir statybos ypatumai yra skirtingi dÄ—l klimato, tradicijų, stiliaus bei kitų dalykų. TodÄ—l toli gražu ne visada JK baigti mokslai bus geresni nei Lietuvoje.

Bakalauras Lietuvoje, doktorantūra JK, karjera Niujorke

     SavitÄ… patirtį sukaupÄ— ir 28-erių metų vilnietis Tomas Malinauskas:  Ä® OksfordÄ… atvažiavau baigÄ™s biochemijos bakalauro studijas Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Oksfordo universitete baigiau doktorantÅ«ros studijas. Oficialus studijų programos pavadinimas buvo “KlinikinÄ— medicina”, kadangi struktÅ«rinÄ—s biologijos laboratorija, kurioje dirbau doktorantÅ«ros metu, priklauso didesniam Nuffield klinikinÄ—s medicinos departamentui. Tačiau mano tyrimai buvo daugiau susijÄ™ su biologija, chemija ir fizika, o ne tiesiogiai su klinika ir pacientais. OksfordÄ… pasirinkau, nes man buvo įdomÅ«s čia vykdomi moksliniai tyrimai. Taip pat norÄ—jau geriau pažinti BritanijÄ…, jos kultÅ«rÄ… ir žmones.

     Neturiu kategoriškos nuomonÄ—s, kad studijuoti užsienyje yra geriau, negu Lietuvoje. Priklauso nuo to, kokia studijų programa domina. Pavyzdžiui, galÄ—tų bÅ«ti sudÄ—tinga surasti geresnÄ™ bakalauro lituanistikos studijų programÄ… užsienyje negu Lietuvoje.

     Su JK studijų sistema esu menkai susipažinÄ™s. DoktorantÅ«roje pagrindinį dÄ—mesį skyriau moksliniams tyrimams ir turÄ—jau tik du egzaminus per ketverius metus. Su studijomis susijÄ™s dokumentų tvarkymas irgi buvo minimalus, daug laiko nereikalavo. Didelis privalumas yra tai, kad moksliniai tyrimai Britanijoje (ir kitose turtingesnÄ—se šalyse) gausiau finansuojami negu Lietuvoje. PastebÄ—jau, kad kaip ir Vilniaus universiteto Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetuose, taip ir Oksfordo universitete studentų ir dÄ—stytojų santykiai yra draugiški ir grįsti abipuse pagarba.

     DoktorantÅ«ros metu turÄ—jau vos keletÄ… paskaitų ir tik du atsiskaitymus. Pagrindinis egzaminas buvo doktorantÅ«ros disertacijos gynimas. Jis vyko už uždarų durų. Egzaminuotojai buvo du – mokslininkas iš Oksfordo universiteto ir profesorius iš Londono. Egzamino metu aptarÄ—me doktorantÅ«ros metu atliktus eksperimentus, disertacijos trÅ«kumus ir potencialius ateities darbus. Po sÄ—kmingo disertacijos gynimo paprastai mÅ«sų laboratorijoje organizuojama maža šventÄ—, pakeliamos šampano taurÄ—s.

     Vykstant studijuoti į JK ypatingai nebaugino niekas, tačiau tiek atvykstant, tiek ir po šešerių metų čia kartais nejauku dÄ—l savo prastų anglų kalbos žinių.

     DoktorantÅ«ros vietos pradÄ—jau ieškoti bÅ«damas ketvirtame bakalauro kurse. Daugiausiai naršiau universitetų, laboratorijų bei specializuotus tinklapius, pvz., www.findaphd.com. RadÄ™s sudominusį skelbimÄ…, dažniausiai parašydavau el. laiškÄ… atsakingiems asmenims (profesoriams ar universitetų administratoriams). Taip pat pildžiau standartinius dokumentus, kurių reikalavo kiekvienas universitetas. Keletas universitetų (Bristolio, Notingemo ir Lydso) pakvietÄ— atvažiuoti interviu dÄ—l potencialių doktorantÅ«ros studijų, tačiau pasirinkau pasiÅ«lymÄ… iš Oksfordo (interviu vyko telefonu). Planuojantiems stoti į biologijos ar chemijos doktorantÅ«rÄ…, patarčiau stengtis įgyti bent minimalios darbo patirties laboratorijoje (pvz., vasarÄ… Lietuvoje arba Erasmus programos metu užsienyje) bakalauro studijų metais, mokytis ir sÄ—kmingai laikyti egzaminus, pasirÅ«pinti savo gyvenimo aprašymu (CV) bei rekomendacijomis.

     Studijuodamas savaitgalius dažnai leisdavau laboratorijoje eksperimentuodamas arba vykdydamas tyrimus specializuotuose tyrimų institutuose (sinchtrotronuose Oksfordšyre ir PrancÅ«zijoje, Grenoblio mieste). Laisvu nuo mokslų metu leisdavau laikÄ… su kolegomis studentais, važiuodavau į įvairius renginius Londone.

     Šiuo metu dirbu Oksfordo universitete, toje pačioje laboratorijoje, kur dirbau ir doktorantÅ«ros metu. Ä® LietuvÄ… planuoju grįžti tik trumpam, vasarÄ… aplankyti tÄ—vų ir sesers. Jei nieko netikÄ—to neįvyks, spalį planuoju pradÄ—ti darbus Niujorke, Cold Spring Harbor laboratorijoje, neuromokslų srityje.

     Mano manymu, kaip Lietuvoje, taip ir JungtinÄ—je KaralystÄ—je perspektyvos didžia dalimi priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo įdÄ—to darbo, ateities planų ir svajonių. Renkantis, kur studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje - patarčiau gerai apsvarstyti visas aplinkybes (pvz., studijų kainÄ…, pragyvenimo išlaidas, tÄ—vynÄ—je paliekamus artimuosius, savo ateities planus) ir pasirinkti geriausiÄ… variantÄ….

     DÄ—kodami pašnekovams už geranoriškumÄ… ir pasidalinimÄ… savo asmeniniu patyrimu, linkime jiems kuo geriausios kloties bei karjeros aukštumų, o sprendimo ieškančiam jaunimui – rasti optimaliausiÄ… jų lÅ«kesčius ir galimybes atitinkantį sprendimÄ…. LinkÄ—jimų turime ir Lietuvos švietimo sistemos vairininkams bent po vasaros atostogų vienÄ… kartÄ… imtis ir rimtai kurti Lietuvoje tokiÄ… švietimo sistemÄ…, kad mokslo siekiančiam jaunimui nereikÄ—tų kankintis, kvaršinti galvos, palikti tÄ—vynÄ™, gimtus namus, šeimÄ… ir draugus.

ŠarÅ«nas Preikšas