Ar vaikai padaro mus laimingus?

10/07/2013

Mes norime tikÄ—ti, jog turÄ—dami vaikų mes pasijusime pilnaverčiai ir, jog tai teigiamai paveiks mÅ«sų gyvenimus bei atneš daug džiaugsmo. Bet ar tikrai taip? Nuolatos atliekamų sociologinių tyrimų statistika liudija priešingai. PaaiškÄ—jo, jog bevaikiai žmonÄ—s jaučiasi puikiai ir yra visiškai patenkinti savo gyvenimu be vaikų. Tokia nuostata poroms, neturinčioms vaikų susiformuoja iš aplinkinių gyvenimo, kurie teigia, jog laimÄ—s jausmas susilaukus kÅ«dikio tetrunka tik kelias savaites. UžgriuvÄ™ rÅ«pesčiai, susijÄ™ su nelengva mažylio priežiÅ«ra, paprastai nesuteikia tiek žadÄ—tos laimÄ—s, o santykiai dažnai pablogÄ—ja, poras ištinka krizÄ—. Dažniausiai pirmojo vaiko susilaukÄ™ tÄ—vai teigia, jog antrÄ…jÄ… atžalÄ… gimdyti tikrai nesiryžtų. Tad kur mes klystame? Ar tikrai santuoka be vaikų, tai raktas į sÄ—kmÄ™?

Pastaruoju metu itin daugÄ—ja debatų šia tema. SutikÄ™ pasidalinti savo patirtimi atžalų neturintys žmonÄ—s išskiria keletÄ… daugumai tÄ—vų sunkiai suvokiamų faktų. Jų nuomone, bevaikiai žmonÄ—s turi daugiau laisvalaikio negu auginantys tÄ—vai bei kur kas daugiau galimybių rinktis, kaip jį praleisti. Bevaikiams žmonÄ—ms nereikia „vogti“ laiko skirto jų vaikams, jie be atsakomybÄ—s gali keliauti aplink pasaulį ar kopti į kalnus. Jų įsitikinimu, net paaukštinimo darbe tikÄ—tis negalima, jei kelis kartus per savaitÄ™ tenka eiti į atžalų bÅ«relius ar pasilikti namie su sergančiu vaiku. Bevaikiai žmonÄ—s gyvena ramybÄ—s ir tvarkos pasaulyje. Tik klausimas, ar jie neturi ir nenori atžalų dÄ—l to, jog mÄ—gsta ramybÄ™ ir tylÄ…, ar dÄ—l to ir pamÄ—go ramybÄ™, nes namuose nÄ—ra vaikų.

Emilija, 38, buvo atvira: „Aš ir mano vyras Dovydas vis dažniau ir dažniau ginčijamÄ—s ir baramÄ—s. Mes retai besimÄ—gaujame seksu.  Aš praleidau progas gauti paaukštinimÄ… darbe ir dÄ—lto nuolatos gyvenu po debesimi, kuris man primena apie nesibaigiančių darbų sÄ…rašÄ…, kurie visada taip ir lieka neįgyvendinti. Aš tikrai labai myliu savo vaikus, bet, manau, buvau laimingesnÄ—, kol jų neturÄ—jome“. Kai kuriuos žmones tokie prisipažinimo žodžiai gali šokiruoti, tik vienus dÄ—l reakcijos į pasakytus žodžius, o kitus dÄ—l pačio pasakyto fakto ir išreikštų jausmų.

DaugybÄ— mokslinių tyrimų įrodo, jog poros, turinčios vaikus, dažnai patiria dažnesnes ir neigiamas emocijas, jaučiasi nelaimingesnÄ—s nei kitos bevaikÄ—s poros ir jų laimÄ—s lygis mažėja. DÄ—l to bÅ«na kaltas miego trÅ«kumas, rÅ«pesčiai dÄ—l pinigų, reti lytiniai santykiai, laisvalaikio trÅ«kumas pabÅ«ti dviese ar su draugais bei daugybÄ— sprendimų, kuriuos reikia priimti dÄ—l vaiko priežiÅ«ros. Žinoma, galbÅ«t kai kurių mÅ«sų tokios mintys ir nestebima, kai įsigiliname į nesibaigiančius sauskelnių kalnus, kasdieninius vežiojimus į mokyklÄ…, paauglių charakterio proveržius. Daugelis porų to neištveria, o kitos dažnai nusprendžia likti kartu dÄ—l vaikų. Tačiau gÄ…sdina tai, kad tai įtakoja ne tik poras, turinčias mokyklinio amžiaus vaikus, bet ir poras, kurių vaikai jau seniai paliko tÄ—vų namus.

Robin Simon, Wake Forest universiteto, sociologijos profesorius teigia, jog nei viena iš tÄ—vų grupių, visai nesvarbu ar jie (ne)vedÄ™, vieniši ar jau išleidÄ™ vaikus į platųjį pasaulį – nebuvo laimingesni nei tie, kurie neturi vaikų. Profesoriaus nuomone, iš trijų pagrindinių suaugusiojo žmogaus gyvenimo komponentų- karjeros, draugystÄ—s ir tÄ—vystÄ—s- vaikų auginimas išlieka vienintelis neturintis įtakos bendrai žmogaus gerajai savijautai. Žinoma, tai labai demotyvuojančios naujienos visuomenei, kuriai vaikai yra kelias į laimingÄ… šeimyninį gyvenimÄ…. „Mes visi žinome, jog vaikai yra sunkus darbas, tačiau tikime, jog geroji pusÄ— nusveria sunkiÄ…jÄ…“ teigia psichoanalitikai.

York universitete atlikti tyrimai rodo, jog lyginant bevaikes, besilaukiančias ar turinčias vaikų poras, žmonių laimÄ—s pasitenkinimo lygis stipriai pakyla porose, kurios laukia gimstant vaiko dar metai iki pastojimo. Tačiau tiek vyrų, tiek moterų atveju šis rodiklis nukrinta mažylui gimus. Pirmaisiais kÅ«dikio metais motinos yra laimingesnÄ—s nei iki jo gimimo, o tÄ—vų laimÄ— sumažėja. Vaikui augant tėčiai jaučiasi vis laimingesni,  o mamos vis labiau nusivilia šeimos džiaugsmais ir, po keturių metų tÄ—vai vÄ—l tampa vienodai (ne)laimingi, kaip ir prieš vaiko gimimÄ….

Profesoriai visa tai aiškina tuo, jog kasdieninÄ— rutina aptemdo retesnes laimÄ—s akimirkas ir tÄ—vai išgyvena kasdieninius vaikų išleidimus į mokyklÄ… labiau nei apsikabinimÄ… vakare ar pirmÄ…jÄ… mažylio šypsenÄ…. Vaikų turÄ—jimo laimÄ™ temdo ne tik kasdieniniai rÅ«pesčiai, susijÄ™ su vaikų auginimu bei auklÄ—jimu, bet įtakos bendrai savijautai turi nežinomybÄ— ir nerimas, susijÄ™s su vaikų ateitimi. Teigiamų išgyvenimų sÄ…lyginai daugiau suteikia sÅ«naus ar dukters vaikystÄ—s metai, nei dirglaus paauglio auklÄ—jimas. Tačiau apklausus tuos pačius tÄ—vus po keletos metų, paaiškÄ—jo, jog jie pamiršta visas negandas ir atsimena tik malonius išgyvenimus. Kaip teigÄ— Harvard universiteto profesorius Daniel Gilbert: „Poros atgauna savo laimÄ™ tik vaikams palikus lizdÄ…“.

Ar tikrai vaikų auginimas tampa mažiau pasitenkinimo turinčia veikla?

Kiekviena karta žino, kaip kartais sudÄ—tinga yra bÅ«ti tÄ—vais. Iš tiesų paskutiniai 30-ties metų pasikeitimai pakeitÄ— ne tik mÅ«sų, tÄ—vų, bet ir vaikų gyvenimÄ…. Kaip atskleidÄ— sociologo Dr Oriel Sullivan tyrimo išvados: šiais laikais tÄ—vai praleidžia tris kartus daugiau laiko su savo vaikais nei ankstesnÄ—s kartos. Oxford universiteto tyrimai parodÄ—, jog bÅ«tent labiau išsilavinusios moterys praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko. Manoma, jog tokį jų elgesį įtakoja neigiamas žiniasklaidos poveikis apie dirbančias moteris, tad jos kaip galÄ—damos stengiasi pakeisti vyraujančiÄ… nuomonÄ™ ir kuo daugiau laiko skirti savo mažiesiems. Tačiau tas papildomas laikas, kurį Simon įvardija kaip „emocionaliÄ… tÄ—vystÄ—s įtampÄ…“ gali pasireikšti kaip nepasitenkinimas savimi kaip mama. Mes pradedame gyventi savo gyvenimÄ… vardan vaikų, kurį galbÅ«t įtakoja socialinÄ—s aplinkybÄ—s, o gal savÄ™s pateisinimo išraiška. Kad ir kokia viso to priežastis,mes turime vis mažiau laiko, kurį galime praleisti su vaikais ir bÅ«tent tai daro mus nelaimingus. PadidÄ—jusios vaikų auginimui reikalingos išlaidos, sumažėjusi socialinÄ— pagalba kartu su visuomenine kultÅ«ra teigiančia, jog mes turÄ—tume bÅ«ti laimingais- mus kaip tik verčia jaustis beviltiškais. Juk nÄ—ra priimtina bÅ«ti nelaimingais, jei turime vaikų!

Tai tabu! Prisipažinkite esantis nelaimingas turÄ—damas vaikų ir visuomenÄ—s bÅ«site pasmerktas bei paženklintas kaip negeras tÄ—vas ar mama. Kai žymi aktorÄ— Ayelet Waldman viešai pareiškÄ— savo vyrÄ… mylinti labiau nei vaikus, sulaukÄ— laiškų su grasinimais atimti vaikus. Juk kai tik žinomas žmogus interviu metu pamini, jog vaiko atsiradimas šeimoje jam nebuvo toks, kokį jis įsivaizdavo iki jam gimstant – komentatoriai tai supranta kaip pagalbos šauksmÄ…, o ne nuoširdų savo tikrųjų jausmų išraiškÄ…, kuriÄ… dauguma šeimų išgyvena atsiradus vaikui.

Vardan to, jog pasilengvintume sau gyvenimÄ…, mes jį dar labiau apsunkiname, tuo pačiu sukurdami kitokiÄ… nuomonÄ™ apie žmones, turinčius atžalas, negalinčius turÄ—ti vaikų ar tiesiog pasirinkusius jų neturÄ—ti. Nors turint vaikų akivaizdžiai yra nepriimta bÅ«ti nelaimingiems, tačiau vienodai “nenormaliu” laikomas ir noras neturÄ—ti šeimos. Tačiau kad ir kaip bebÅ«tų, bevaikių moterų skaičius JungtinÄ—je KaralystÄ—je kasmet ženkliai auga. Atsižvelgiant į Tarptautinį Statistikos DepartamentÄ… moterų iki 50-ties metų neturinčių vaikų skaičius nuo 1990-ųjų padvigubÄ—jo ir siekia 19proc. Moterims reikia ypatingai daug drÄ…sos norint nenorÄ… turÄ—ti vaikų pripažinti garsiai, nes visuomenÄ—je tai nÄ—ra priimtina.

Atsirandant dviejų nuomonių stovykloms, mes priskiriame save vienai jų. Nenoromis neigiame, jog vis dÄ—lto pasirinkimas- turÄ—ti vaikų ar ne, ir kaip juos auklÄ—ti, yra tik mÅ«sų pačių sprendimas, tačiau visgi jaučiamÄ—s tarsi bÅ«tume priversti savotiškai apginti savo pasirinktÄ… keliÄ…, neigdami, jog galimi ir kiti bÅ«dai.

Kaip susigrąžinti laimę?

Ar vis dÄ—lto yra išeitis, kaip pakeisti mÅ«sų nusistatymÄ… apie tÄ—vystÄ™? Jei vis dÄ—lto sugebÄ—tume pripažinti savo neigiamas emocijas ir savo pasirinkimo nelaikytume nepriimtinu- įgytume šviežų požiÅ«rį į tÄ—vystÄ™.

Scott Stanley mano, jog dauguma porų susilaukia vaikų net neapsvartydamos ar tai juos padarys laimingus. Labai dažnai netgi su pareiga išpildyti šeimos ar giminÄ—s iškeltus reikalavimus, visiškai nesvarstydami ar tinkamas sprendimas jų porai. Poros nusprendusios turÄ—ti vaikų ne dÄ—l visuomenÄ—s primestos nuomonÄ—s ar spaudimo, dažnai turi didesnÄ™ savivertÄ™ ir tikÄ—jimÄ…, jog vaikai bus jų gyvenimo pilnatvÄ—.

Žinoma, norint išvengti vyraujančios nuomonÄ—s ir klausytis tik savo instinktų gali bÅ«ti sudÄ—tinga. Kaip pasakojo Daiva, 44, kuri net šešerius metus gydÄ—si nevaisingumo problemas iki susilaukiant dvynukų: “Aš taip ilgai laukiau šių mažylių, tačiau pastovus dÄ—mesys jiems ir mano asmeninio gyvenimo praradimas siaubingai vargino. Po tokio ilgo laukimo aš tikrai kartais norÄ—davau sugrįžti į praeitį, kol dar jų neturÄ—jau. Aš tada jaučiausi daug laimingesnÄ—”.

Kaip apklausa rodo, mes išdaliname visÄ… savo meilÄ™, dÄ—mesį ir energijÄ… vaikams nepasilikdami nei trupučio jos sau. “Mes turime atsitraukti ir pastebÄ—ti save iš šono” –teigia psichologÄ— Simon. TÄ—vai neturi prisiimti visiškos atsakomybÄ—s už vaikų auklÄ—jimÄ… ir tuo labiau save kaltinti, jei gyvenimas jiems nesusiklosto taip, kaip norÄ—jo suaugÄ™. Žinoma, vaikai vieniems atneša didžiulį džiaugsmÄ…, kitiems didžiulį nusivylimÄ… kasdieniniame gyvenime.

Sprendimas neturÄ—ti atžalų nebÅ«tinai garantuoja laimÄ™, tačiau to neužtikrina ir tÄ—vystÄ—. ŽmonÄ—s yra užprogramuoti daugintis ir bÅ«tų nesÄ…moninga, jei atžalų turÄ—jimas darytų šeimas nelaimingomis. GalbÅ«t didžiausia kaltÄ— slypi ne vaikuose, o visuomenÄ—s požiÅ«ryje  ir laikotarpyje, kuriame gyvename? Juk už vaikus mokame savo laiku, dÄ—mesiu, ašaromis ar netgi krauju, tai kam visa tai darytume, jei tai neteiktų laimÄ—s?

Straipsnyje pateikti motyvai suteikia pakankamai įrodymų, jog vaikų neauginantys žmonÄ—s gali taip pat bÅ«ti laimingi. Taigi, galbÅ«t mes visi turÄ—tume bÅ«ti šiek tiek egoistai ir priimti vaikų auginimo siunčiamus išbandymus kaip savaime suprantamÄ… kasdienybÄ™. Tikriausiai vienodai teisios yra poros, auginančios bet kokio amžiaus vaikus, ir bevaikÄ—s šeimos. Juk be vaikų, nebÅ«tų anÅ«kų, o jie besÄ…lygiškai daro gyvenimÄ… laimingesnį.