Architektas Algirdas Kaušpėdas: „Vilniui, kaip žaliausiai Europos sostinei, trūksta tik gyventojų“

19/06/2013

Vilniaus DailÄ—s akademijoje įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plÄ—tros bendrovÄ—s „MG Valda“ organizuota architektÅ«ros konferencija „Gyvenamojo bÅ«sto integracija į gamtÄ…“. Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie tvarumo ir darnumo princi­pus architektÅ«roje bei gamtos ir komforto suderinimÄ… projektuojant naujus daugiabučius namus.

Architektas Algirdas KaušpÄ—das pristatymo metu pateikÄ— kontraversiškų faktų apie Vilniaus miestÄ…. „Visi gerai žinome, kad Vilnius yra žaliausia pagal miesto ploto ir žalių erdvių santykį  Europos sostinÄ—. Tačiau Vilnius taip pat yra ir mažiausiÄ… gyventojų tankumÄ… turinti sostinÄ— Europoje.  Antrasis rodiklis yra svarbesnis už pirmÄ…jį, nes jis tiesiogiai susijÄ™s su miesto efektyvumu,“ –  teigÄ— A. KaušpÄ—das. Pasak jo, jeigu skaičiuosime absoliutų miesto tankumÄ… – gyventojų ir miesto ploto santykį – Vilnius yra ir rečiausiai apgyvendintas Lietuvos didmiestis. Pavyzdžiui, Kauno tankumas yra 24,2 gyventojai hektare, o Vilniuje viename hektare  gyvena tik 13,8 gyventojai.

„Vilniaus miestas pasižymi mažu užstatymo intensyvumu ir mažu tankiu, kitaip tariant, yra dispersiškas. Jau septintame kilometre nuo centro tankis mažesnis nei 30 gyventojų hektare. Toks tankis reikalingas, kad atsipirktų mieste kuriama infrastruktÅ«ra. Rygoje šis rodiklis pasiekiamas 11 kilometre, o Paryžiuje – tik 23 kilometre nuo miesto centro. 50 gyventojų hektare yra pageidautina apatinÄ— optimalaus miesto tankumo riba,100 gyventojų hektare – pageidautina viršutinÄ— optimalaus miesto tankumo riba“, – teigÄ— A. KaušpÄ—das.  

Ä® klausimÄ…, ar galima pakeisti situacijÄ…, architektas pateikÄ— konkretų atsakymÄ…: „Reikia tankinti miesto urbanizuotas teritorijas nemažinant miesto žaliųjų plotų“. Pasak A. KaušpÄ—do, urbanistas Mindaugas Pakalnis paskaičiavo, kad Vilniaus centrinÄ—je ir vidurinÄ—je dalyse yra apie 500 hektarų netinkamai naudojamų žemÄ—s plotų, kur galÄ—tų apsigyventi apie 150 tÅ«kstančių vilniečių.

„Viena iš tokių teritorijų yra buvusi Lietuvos kino studija, kurioje trÅ«ko tik gyventojų. Šiuo metu šioje teritorijoje yra statomas naujas gyvenamasis „Beržų terasų“ kompleksas, kuris integruojasi į gamtÄ… ir formuoja darnaus, gyvo miesto pavyzdį. Statant pirmÄ…jį „Antakalnio terasų“ etapÄ… pasodinta net 3000 įvairių augalų, naujajame  „Beržų terasų“ komplekse bus išsaugotas natÅ«ralus ilgametis beržynas, pasodinta daugiau nei 2000 naujų augalų, bus suformuotos žalios poilsio zonos skirtingoms gyventojų grupÄ—ms. Rezultatas – gyventojai galÄ—s mÄ—gautis natÅ«ralia gamta ir bÅ«sto teikiamu komfortu,“ – teigÄ— A. KaušpÄ—das. Pasak architekto, „Antakalnio terasos“ yra tik vienas iš pavyzdžių, kokia linkme Vilnius galÄ—tų judÄ—ti apgyvendindamas žaliÄ…sias zonas, bet jų nemažindamas.

Konferencijos svečias vokiečių architektas Volkmar Nickol pabrėžė, kad darnumas architektÅ«roje pirmiausia prasideda nuo bendro dialogo tarp užsakovo, architekto ir visuomenÄ—s. „Berlyne naujai statomuose daugiabučiuose namuose architektai šalia pastato integracijos į žaliÄ…sias zonas kelia dar vienÄ… tikslÄ… – integruoti objektÄ… į visuomenÄ™. Pastaruoju metu gan sudÄ—tinga pamatyti naujai pastatytÄ… daugiabutį, kuris turÄ—tų uždarÄ… kiemÄ…. Statomų naujų daugiabučių kiemai paversti bendromis visuomeninÄ—mis aikštÄ—mis, gatvÄ—mis ar tiesiog mažais parkais,“ – teigÄ— V. Nickol.

Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Miesto plÄ—tros departamento Miesto estetikos skyriaus vedÄ—ja Vaiva DeveikienÄ— pristatÄ— „nematomÄ…“ želdinių pusÄ™. „Didelis medis mesdamas šešÄ—lį vasarÄ… sutaupo apie 9 proc. visos metinÄ—s kondicionavimo vertÄ—s ir prideda apie 1 proc. prie nuosavybÄ—s pardavimo kainos kiekvienais metais. Nustatyta, kad stogo apželdinimas patalpų temperatÅ«rÄ… per karšÄius gali sumažinti net 5–7 laipsniais ir dÄ—l to dažnai kondicionavimo galima atsisakyti. Želdynas  turÄ—tų bÅ«ti traktuojamas kaip gyvenamosios aplinkos komforto, gyvenimo kokybÄ—s ir prestižo rodiklis. Naujai statomas gyvenamasis kompleksas „Beržų terasos“  yra pavyzdys, kaip Vilniuje galima puikiai išnaudoti natÅ«ralius želdinius, esančius šalia namų,“ – teigÄ— V. DeveikienÄ—. Pasak jos, Vilniaus miesto savivaldos institucijos jau pradeda eiti teisinga kryptimi, perimdamos Europos patirtį. Vilniuje, sprendžiant žaliųjų miesto erdvių klausimus, jau pasitelkiamos bendruomenÄ—s, suinteresuotosios grupÄ—s. Tokio darnaus bendravimo rezultato pavyzdys – žalioji erdvÄ— šalia Baltojo tilto, kuriÄ… nusprÄ™sta palikti gyventojų laisvalaikiui pagal natÅ«raliai susidariusius poreikius.

Akvilė Verbliugevičiūtė