Parduodamas sklypas Birštone 8 araiBuhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaPsichologija

Augintiniai darbe skatina produktyvumą

26/09/2013

Taip pat skaitykite

Ko žmonės dažniausiai gailisi nepadarę Kaip susidoroti su depresija po atostogų Apie tuščias ir pustuštes dėžes arba kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą iš naujo Kodėl atidėliojame laimę?

Ar daug lietuvių galėtų pagalvoti, jog į darbo vietą ateitų lydimas savo šuns? Tikriausiai daugelis net nedrįstų apie tai pasvajoti. Tuo tarpu Vakarų šalyse tai nieko nebenustebintų – apie 20% kompanijų Amerikoje leidžia savo darbuotojams atsivesti šunis į darbą. Tarp tokių kompanijų yra Google, Amazon, Congress ir t.t.

Jei šuo yra paklusnus, netriukšmauja ir netrukdo kolegoms, įmonei tai yra nieko nekainuojantis būdas pagerinti vidinę kolektyvo atmosferą, sumažinti darbinį stresą, taip pat padidinti darbingumą. Amerikoje atliktų tyrimų rezultatai skelbia, kad  5 minutės su šunimi gali būti taip pat veiksminga, kaip įprasta 20 minučių pertrauka. „Tai – chemija, ne magija“, – sako Rebecca Johnson Misūrio universiteto dėstytoja ir viena iš tyrimo iniciatorių.

Kitas Amerikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad šeimininkai, į darbą atvykę su šunimi, patiria mažesnį stresą. Virdžinijos Sandraugos universiteto mokslininkai  vienoje kompanijoje atliko tyrimą. Keturiasdešimt proc. darbuotojų į darbą galėjo atvykti kartu su savo augintiniais. Tyrimo metu buvo imami darbuotojų, į darbą atėjusių su šunimis, ir darbuotojų, kurie savo darbo vietoje dirbo be augintinių, seilių mėginiai. Ištyrus mėginius paaiškėjo, jog bėgant dienai darbuotojams, darbe buvusiems su savo augintiniais, streso lygis sumažėjo. Tuo tarpu darbuotojams, darbo vietoje buvusiems be savo augintinių, ilgainiui streso lygis padidėjo.

Nors augintinio vedimosi į darbą praktika dar nėra giliai įsišaknijusi, „šunims draugiškų“ kompanijų galima rasti ir Lietuvoje. Viena didžiausių vartojamosios elektronikos gamintoja Rytų ir Centrinės Europos regionuose, kompanija „ACME Europe“ yra viena iš jų. Štai ryšių su visuomene specialistė Jurgita Juškienė neįsivaizduoja penktadienio darbe be Džeko Raselo terejero vardu Amigo:

„Dar prieš ateidama į darbą kalbėjau su vadovu, jog mano šuo darbe būtų didelė motyvacinė priemonė. Smagu, jog reakcija buvo teigiama ir vos sulaukęs dviejų mėnesių Amigo kiekvieną penktadienį atkeliauja į darbą. Jis turi savo vietą, pažįsta aplinką ir turi krūvą draugų. Švenčių metu jis taip pat neatsiejama kolektyvo dalis. Manau, kad šuo darbe – tai puiki priemonė, skatinanti darbingumą ir mažinanti stresą. Atrodo paglostai, pažaidi kelias minutes ir į darbus kimbi su šviežiomis idėjomis.“

Produktų vadybininkė Loreta Kemežienė taip pat pasidalino sava patirtimi: „Mano šuo kolis  Haiku atkeliauja su manimi į darbą dažniausiai tais atvejais, kai jam reikalinga ypatinga priežiūra. Pavyzdžiui prieš gerą pusmetį jis buvo susižeidęs koją, reikėjo ją laikyti aprištą ir saugoti, kad nenusiplėštų tvarsčio. Man buvo labai gera jausti jį šalia. Tik, deja, mano šuo yra pakankamai didelis, buvo šiek tiek neramu dėl kolegų reakcijos. Tačiau dirbti jis netrukdo, kolegos toleruoja, o aš pati visada radus progą pasigiriu draugams, kokioje tolerantiškoje ir modernioje kompanijoje dirbu. Lietuvoje matyti šunį darbo vietoje nėra įprasta, paprastai tą sau leidžia mažai kas. Tačiau tiek Haiku, tiek man darbo diena kartu – didelis džiaugsmas.“

Dizaineris Julius Bučelis taip pat į darbą ateina su savo augintiniu: „Bobis yra geras draugas, kartais drauge su manim eina į darbą. Mano darbas susijęs su kūryba, kasdien reikalaujantis naujų idėjų ir sprendimų. Bobis mane išklauso ir padeda nepaskęsti darbuose“.

2012 m. žurnale „Workplace Health Management“ skelbtuose tyrimo rezultatuose taip pat pažymima, kad šunų buvimas darbo vietoje pagerino visų darbuotojų emocinę savijautą. „Streso skirtumai tarp žmonių, kurie darbo vietoje buvo su savo augintiniais, ir tų, kurie buvo vieni, yra reikšmingi. Su savo augintiniais darbo vietoje buvę žmonės jautė didesnį pasitenkinimą“, – sako tyrimui vadovavęs Randolphas Barkeris. 

 

Jurgita Juškienė