Britų režisierius nusivylęs, kad Kultūros ministerija neparėmė M.K.Čiurlionį garsinančio filmo

28/08/2013

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (BNS). Lietuvoje filmą apie kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį pastatęs britų režisierius Robertas Mullanas (Robertas Mulanas) sako nusivylęs Lietuvos kultūros ministerija, kuri neparėmė Lietuvos genijų pasaulyje garsinančios juostos kūrimo.

"Aš nusivylęs, kad Kultūros ministerija nepagalvojo: padėkime šiam žmogui, kad pasaulis galėtų išgirsti apie M.K.Čiurlionį. Mes kasdien gauname laiškų iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Australijos, kuriuose klausiama, kada galima pamatyti šį filmą, kada rodysite jį Čikagoje. (...) Mane nuvylė, kad Kultūros ministerija nepadėjo", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R.Mullanas.

Filmo "Laiškai Sofijai" režisierius teigė nesuprantantis Lietuvos ministerijos, politikų ir biurokratų.

"Aš nesitikėjau, kad Kultūros ministerija duos man, britui, pinigų statyti filmui apie Čiurlionį. Tačiau du dalykai. Vienas: visi pinigai išleisti Lietuvoje, visi aktoriai buvo lietuviai, beveik visa komanda buvo lietuviai, pinigai pateks į Lietuvos ekonomiką. Taigi manytum, kad galbūt ministerija galėtų susidomėti. Antra, galbūt lietuviai yra pernelyg arti Čiurlionio - jie nesupranta, kokia neįtikėtina kultūros vertybė jis yra", - kalbėjo kūrėjas.

R.Mullanas pabrėžė, kad filmas ne dokumentinis, tad jame nėra tiksliai atspindimi faktai apie kompozitoriaus gyvenimą - juostoje yra naujai sukurtų scenų, veikėjų.

"Man svarbu buvo kurti filmą apie Čiurlionio dvasią. Šiuo atžvilgiu, manau, dariau tinkamai. Rodome jį kaip neįprastus paveikslus kuriantį dailininką, kaip kompozitorių ir muzikantą, kuris yra itin neįvertintas, rodome, kad jis įsimyli Sofiją, kad myli savo šalį", - sakė režisierius.

Jis teigė iš karto supratęs, jog "M.K.Čiurlionio dvasios" į filmą įneš šiam vaidmeniui pasirinktas jo proanūkis pianistas Rokas Zubovas, kuris nėra profesionalus aktorius. Pianistas sako kūręs į muziką įsijautusį personažą.

"Kūriau labai įsijautusį į savo muziką žmogų, bet aš stengiausi paslėpti savo aktorinę negalią tomis priemonėmis, kurios man yra natūralios - būti muzikantu, šiek tiek būti įsimylėjusiu. Bet neturėdamas profesinio pasirengimo, negalėjau tikrai žinoti, ką aš darau", - antradienį kalbėjo R.Zubovas.

Filmas "Laiškai Sofijai" - vienas iš dviejų R.Mullano Lietuvoje jau sukurtų filmų. Režisierius jau pastatė dar vieną juostą - pasakojimą apie holokaustą "Gitel", kurio pirmoji peržiūra vyks ketvirtadienį. Jeigu leis finansai, jis taip pat žada Lietuvoje kurti trečią vaidybinį pilnametražį filmą - dramą apie 1991 metų įvykius.

"Nesitikiu nė lito iš Kultūros ministerijos, bet tai mano versija apie 1991 metų revoliuciją", - teigė jis.

M.K.Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės meilės istoriją pasakojantis R.Mullano filmas "Laiškai Sofijai" šiemet laimėjo "Sidabrinę gervę" kaip geriausias metų ilgametražis vaidybinis filmas. Antradienio vakarą Vilniuje vyks nacionalinė jo premjera.

Iškiliausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi vadinamas M.K.Čiurlionis per savo neilgą gyvenimą sukūrė daugiau nei 300 paveikslų ir tiek pat muzikinių kompozicijų. Susirgęs jis mirė 34-erių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.