JAV erdvėlaivio į Marso orbitą paleidimo procedūra pradėta

19/11/2013

Kanaveralo kyšulys, Florida, lapkričio 18 d. (AFP-BNS). JAV NacionalinÄ— aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienį pradÄ—jo skaičiuoti sekundes ir minutes iki numatomo naujo erdvÄ—laivio paleidimo į MarsÄ…; šia misija siekiama išsiaiškinti, kaip kito Raudonosios planetos atmosfera.

Pasak mokslininkų, toks tikslas prilygsta paieškai dÄ—lionÄ—je dingusios detalÄ—s, kuri parodytų, kas atsitiko Marso atmosferai, galbÅ«t, prieš milijardus metų, kad iš kaimyninÄ—s planetos, kurioje buvo vandens ir kuri galÄ—jo bÅ«ti tinkama gyvybei egzistuoti, ji virto sausa, nevaisinga dykuma.

Zondo "Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN" (MAVEN) paleidimas numatomas 13 val. 28 min. JAV rytų pakrantÄ—s (20 val. 28 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje.

Nepaisant susirūpinimo dėl galimo debesuotumo, oro prognozės yra 60 proc. palankios zondo paleidimui, kuriam reikia dviejų valandų giedro dangaus, nurodė NASA pareigūnai pirmadienį.

Per 10 mÄ—nesių nukeliavÄ™s iki Marso, zondas įvairiuose aukšÄiuose atliks matavimus, kurie turÄ—tų padÄ—ti mokslininkams daugiau sužinoti apie anksčiau netirtÄ… šios planetos atmosferÄ….

"MAVEN yra pirmasis erdvÄ—laivis, skirtas Marso atmosferos viršutinių sluoksnių ištyrimui ir supratimui", - sakÄ— JAV agentÅ«ra.

"ErdvÄ—laivis tirs, kaip Marso atmosferos netektis nulÄ—mÄ— vandens planetos paviršiuje raidÄ…", - nurodoma pranešime.

NASA yra jau siuntusi keletÄ… zondų Raudonosios planetos paviršiui ištirti, iš kurių lig šiol paskutinis buvo "Curiosity", atvykÄ™s šiais metais.

Indija anksčiau šÄ¯ mÄ—nesį paleido Marso zondÄ…, kuris taip pat turÄ—tų tirti šios planetos atmosferÄ…, ypač didelį dÄ—mesį skiriant metano paieškoms. Indijos zondas tikslÄ… turÄ—tų pasiekti dviem dienom vÄ—liau, nei NASA aparatas, jeigu pastarojo paleidimas, kaip planuota, įvyks pirmadienį.

Abiejų aparatų moksliniai tikslai sutampa nežymiai. Indiškasis zondas ieškos metano, kuris įrodytų kokios nors senos gyvybÄ—s formos buvimÄ…, tuo tarpu JAV zondas ieškos atsakymų apie Marso klimato pokyčius.

Visa MAVEN misija kainuos apie 671 mln. dolerių.

Pustrečio metro ilgio kubo pavidalo erdvÄ—laivis sveria apie 2453 kilogramus; jį į erdves iš Kanaveralo karinių oro pajÄ—gų bazÄ—s iškels nešančioji raketa "Atlas V 401".

Marsą jis turėtų pasiekti 2014 metų rugsėjį; o saulės baterijomis sparnuoto orbitinio aparato mokslinė misija prasidėtų tų pačių metų lapkritį.

Per vienerius misijos metus daugiausia laiko jis skries orbita, nutolusia nuo planetos per 6 tÅ«kst. kilometrų, bet numatyti keli gilÅ«s "nyriai" iki 175 kilometrų aukšÄio įvairiems atmosferos parametrams išmatuoti.

IšmatavÄ™ atmosferos "garavimo" į kosmosÄ… intensyvumÄ… ir surinkÄ™ informacijos apie tai, kaip atmosfera plonÄ—ja, mokslininkai tikisi ekstrapoliuoti atgal į tolimÄ… praeitį ir nustatyti, kada visa tai prasidÄ—jo.

MAVEN gauti duomenys pasitarnaus ir rengiant žmogaus apsilankymą Raudonojoje planetoje, gal kokiais 2030-aisiais, mano NASA.

 

BNS informacija

Nuotrauka: http://www.morguefile.com