Stresas, jo poveikis ir valdymas

Stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo juos patenkinti įvairiose gyvenimo srityse.
Stresas yra neatsiejama mÅ«sų gyvenimo dalis, nuolatinis kiekvieno mÅ«sų palydovas.  Nepriklausomai nuo oro, metų laiko, amžiaus mes susiduriame su daugeliu aplinkos veiksnių, sukeliančių fiziologinÄ—s bei psichinÄ—s įtampos bÅ«senÄ…. Kartais dÄ—l ypatingai greito gyvenimo tempo, mes nesuvokiame, jog stresas įsibrovÄ— į mÅ«sų gyvenimÄ…. ŽmonÄ—s į stresÄ… reaguoja nevienodai ir įtampa kyla dÄ—l labai skirtingų priežasčių: vieniems nuo per didelio krÅ«vio, kitiems – trÅ«kstant krÅ«vio, vieni puola į panikÄ… dÄ—l skolų, įtampos darbe, konfliktų šeimoje ar mylimojo išdavystÄ—s, artimųjų sveikatos, abejingumo. Tai jau ne tik gadina nuotaikÄ…, bet ir kelia tiesioginÄ™ grÄ—smÄ™ sveikatai.
Ä®rodyta, kad nervinÄ— įtampa gali sukelti ne vienÄ… ligÄ…. Stresas gali bÅ«ti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis stresas net gali bÅ«ti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninÄ™ sistemÄ…, grÅ«dina, didina budrumÄ…, aktyvumÄ…, tačiau stiprus ir užsitÄ™sÄ™s stresas gali turÄ—ti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninÄ™ sistemÄ…. Nuo nuolatinÄ—s įtampos ji laikui bÄ—gant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti.
Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms: virškinamojo trakto negalavimams, žarnyno ar skrandžio opoms, diabetui, imuninÄ—s sistemos ir organizmo atsparumo įvairioms ligoms susilpnÄ—jimui.  Streso hormonų perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinÄ™ nervų sistemÄ…,sutrikdyti medžiagų apykaitÄ… ir suardyti ''atminties neuronus''. Streso pasekmÄ—s gali pasireikšti bet kuriame organe. Taip pat gali pasireikšti psichologiniai sutrikimai tokie kaip nemigos sutrikimai, neurozÄ—s, depresija, migrena.
Streso šaltinis ir valdymo bÅ«dai
Užklupus depresijai, pesimizmui, reikia kuo greičiau kažkÄ… gyvenime keisti, jog tai neperaugtų į nervinį protrÅ«kį. Paanalizuokite streso istorijÄ…, pamÄ—ginkite nustatyti stresorius, sudarykite sÄ…rašÄ… tų veiksnių, kurie jus erzina ir vargina, atsakykite sau į klausimus: kodÄ—l jaučiate stresÄ…, kokios jo priežastys, kada pradÄ—jote jausti įtampÄ…, kas tada vyko jÅ«sų gyvenime, kokiomis aplinkybÄ—mis stresas didžiausias. RadÄ™ atsakymus bent į dalį šių klausimų jau turÄ—site atskaitos taškus, padÄ—siančius rasti galimas streso priežastis ir bandyti kažkÄ… keisti.
Priežasčių dÄ—l patiriamo streso gali bÅ«ti daug ir įvairių, tad jo priežasčių paieškai skirkite pakankamai laiko. Jų ieškant svarbu neapsigauti, nes, kaip žinia, mes kartais linkÄ™ meluoti patys sau. Pirmas atsakymas, atÄ—jÄ™s į galvÄ…, labai dažnai bÅ«na patogiausias, saugiausias, bet ne visada teisingiausias. 
Kovoje su pašlijusiais nervais labai svarbu turÄ—ti „palaikymo grupÄ™“, kur galÄ—tumÄ—te aptarti savo problemas, gauti emocinÄ™ paramÄ… ir patarimų. Taip pat yra labai svarbu pailsÄ—ti nuo įprasto režimo pakeičiant veiklos pobÅ«dį į pasitenkinimÄ… bei malonumÄ… duodantį užsiÄ—mimÄ…. Svarbu suvokti, kad gyvenime egzistuoja ne tik darbas ir atrasti laiko pramogoms ar nemonotoniškam geras emocijas suteikiančiam hobiui. RÅ«pinkitÄ—s savo fizine sveikata. Grynas oras, mankšta, sveika mityba, juk sveikas kÅ«nas atsparesnis stresui.
Venkite nereikalingo energijos eikvojimo, stenkitÄ—s išvengti negatyvių veiksnių ir situacijų, kaip rÅ«kymas, alkoholis, konfliktiški asmenys. Kai susiduriate su veiksniais, kurių negalite išvengti ar pakeisti, priimkite tai, keisdami savo požiÅ«rį. Kaip sakoma, nÄ—ra to blogo, kas neišeitų į gerÄ…. Tad raskite kas tame gera, naudinga ir Jums palanku. Nusistatykite jums iškylančių užduočių bei sunkumų prioritetus. Iš pradžių imkitÄ—s svarbiausiųjų, o jei turite galimybÄ™ perduokite užduotį kitiems ar prašykite pagalbos, patys imdamiesi to, su kuo galite susidoroti dabar pat. SusidÅ«rÄ™ su stresÄ… keliančia užduotimi atsakykite sau į tris klausimus: 
Ar tai TURI būti padaryta?
Ar AŠ turiu tai padaryti? 
Ar tai turi būti atlikta DABAR?
StenkitÄ—s išsiugdyti asmeninÄ™ filosofijÄ…, kuri padÄ—tų suvokti bendrÄ… pasaulio vaizdÄ…, konkrečių situacijų prasmÄ™ bei JÅ«sų vietÄ… po saule.
Jeigu esate išbandÄ™ daugumÄ… čia paminÄ—tų priemonių, bet jos nepadeda, kreipkitÄ—s į psichologÄ…. Jis tikrai padÄ—s rasti tinkamiausiÄ… sprendimÄ…, kaip valdyti kamuojantį stresÄ…. 

MÅ«sų hormonų ir mÅ«sų imuninÄ—s sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių, tačiau kiekvienam susiduriančiam su sunkumais gyvenimo kelyje privalu atrasti laiko vidiniam susivokimui ir vystimuisi, pabÅ«ti vienam su savo mintimis, apmÄ…styti gyvenimo prasmÄ™. Atminkite, jog mumyse yra viskas, kas bÅ«tina, kad išvengtumÄ—me emocinÄ—s krizÄ—s, kad gyventumÄ—me laisvai ir dirbtume vaisingai. Ir tik nuo mÅ«sų pačių priklauso mÅ«sų ateitis. Šviesi ir laiminga.
Neatidėliokite ir neleiskite stresui peraugti į depresiją!