Širšės minta net dvėseliena

Netoli namų radusi negyvą pelę, Marijampolės gyventoja buvo labai nustebusi, jog aplink graužiko kūną zujo būrys širšių ir mito dvėseliena. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ komentuoja, kad tokių atvejų pasitaiko, kai vabzdžiai maitinasi, mūsų akimis, mažiau įprastu maistu.

UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad neretai yra pastebimos širšės, mintančios ne tik vaisiais, uogomis, ant stalų paliktu saldžiu maistu, bet ir žalia mėsa ar net dvėseliena. Be abejo, širšės tokiose vietose pasigauna ir sau įprasto grobio – musių.

„Kai vyrauja karšti orai, visi vabzdžių gyvenimo procesai vyksta sparčiau, t.y. lizduose gausėja vabzdžių skaičius – širšės ir vapsvos maisto ieško didesniame plote ir ima dūgzti šalia gyventojų būstų, kur dažnai randa sau tinkamo maisto“, ­– teigia biologas ir perspėja, kad karštomis dienomis gyventojai turėtų būti itin atsargūs, kadangi karštis itin veikia ir erzina vabzdžius,  didieji širšuolai skraido net šiltą naktį.

Pašnekovas, paklaustas, kokios širšių mėgstamiausios vietos, pastebi, kad dažnai širšės lizdus kuria sienų, palangių, stogų plyšiuose.

„Yra tekę naikinti širšių lizdus net 15 m aukštyje, tačiau dažniausiai lizdus randame įvairiuose plyšiuose, į kuriuos vabzdžiai papuola iš lauko pusės. Gyventojai dažnai klausia, ar neprasigrauš skylės ir nepateks širšės į būsto vidų – tokia galimybė labai maža, tačiau ieškodamos maisto savo palikuonims jos į namus bandys patekti pro atvirus langus, duris“, – pasakoja biologas L. Grigaliūnas.

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ perspėja patiems nejudinti vapsvų ar širšuolų lizdų, nekrapštyti plyšių, į kuriuos lenda vabzdžiai – toks elgesys juos erzina. Lizdai turi būti naikinami ilgalaikio poveikio priemonėmis atsižvelgiant į individualią situaciją. Itin svarbu, kad naikinimo darbus atliekantis žmogus nebūtų alergiškas vabzdžių įgėlimams, nes procesas gali baigtis skaudžia nelaime. 

www.dezinfa.lt

Giedrė Krupavičiūtė