MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaPikantiškos naujienos

Liepsnojo ąžuolo širdis: piktavalio niekšybė ar gamtos išdaiga?

18/07/2015

Taip pat skaitykite

JAV paslapčių viešintojui Snowdenui skirtas apdovanojimas "už principingumą žvalgyboje" Susikompromitavęs Detroito meras už korupciją nuteistas kalėti 28 metus Čekijos vaistinėse pradėta teisėtai prekiauti marihuana Seimo narį P.Gražulį papiktino su jo atvaizdu neva parduodami marškinėliai, Gėjų lyga teigia jų nepardavinėjanti

Š.m. liepos 7 d. socialiniame tinkle „Facebook" plito sensacinga, gamtos mylėtojų širdis virpinanti  degančio ąžuolo nuotrauka.

Nuotrauka padaryta Lietuvoje. Žemaitijoje esančiame Kretingos rajone.

Užfiksavusi liepsnojančią, daugeliui žemaičių pažįstamą ir brangią, legendomis apipintą  Žemaitijos puošmeną - bene 600 metų suskaičiavusį, aplinkinio krašto istoriją, žmonių vargus, ašaras, kančią, pralaimėjimus, didesnes ar mažesnes pergales ir džiaugsmą regėjusį, šakų paūksmėje graudžius, baikščius žemaičių atodūsius ar krūtinėje netelpančią, smagiomis dainomis ir linksmu šurmuliu, klegesiu išsiliejusią laimę, meilę tėviškei, gimtam kraštui, ryžtą jį pasiaukojamai ginti ir puoselėti  girdėjusį Plokščių ąžuolą, kretingiškė Rima Šoriutė-Kupreščenkienė turbūt ir pati nesitikėjo, kad viena kita jos padarytų nuotraukų taps tikru „Facebook“ hitu.

Socialiniuose tinkluose įspūdinga nuotrauka pasidalijusi ponia Rima paliko prierašą, kad ąžuolą suliepsnoti privertė perkūnas: „Perkūnas visagalis... trenkė ir šventoje vietoje į Plokščių ąžuolą“. Jai antrino, panašią nuomonę reiškė ir kiti internautai. Tačiau ne visi sutinka su panašia nuomone.

Išvydę nuotrauką, gamtininkai, kiti savo sričių specialistai įtaria, motyvuotai ir kompetentingai spėja, kad istorinis ąžuolas greičiausiai užsiliepsnojo ne nuo žaibo - jis galėjo būti padegtas tyčia.

Pavyzdžiui, Lietuvos arboristų centro direktorius Algis Davenis kėlė abejonę, ar tikrai ir šįsyk medį „nuskriaudė“ gamta: - „Tai panašiau į žmogaus darbą, į tyčinį padegimą, o ne į gamtos išdaigą - šiaip jau medis neužsidega. Kažkas, matyt, padegė piktybiškai. Sprendžiant pagal ąžuolo parametrus, jis jau turėtų priklausyti gamtos paveldo objektams“.

Apžiūrėję nuotrauką, gamtininkai, ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad jeigu į medį būtų trenkęs žaibas, jis būtų perskilęs pusiau, būtų suliepsnojusi medžio lapija. „Ugnis dega medžio puvinyje. Jeigu buvo padarytas laužas, jis ir degtų. Nuo žaibo trenksmo degtų greičiau šakos“.

Jų svarstymais, jeigu medį staigiai būtų puolę gesinti ugniagesiai, ugnį tikrai būtų galima užgesinti, o ąžuolas net ir po gaisro turėtų išgyventi.

Ar Plokščių ąžuolas įveiks patirtą negandą, ar išgyvens, parodys laikas. Gal per šimtmečius jis užsigrūdino ar išsiugdė imunitetą nuo žaibų? Leidžiu sau taip pajuokauti, nes Plokščių ąžuolas visai neseniai yra nukentėjęs nuo žaibo. Istorija byloja, kad 2012 metais žaibas suniokojo ąžuolo drevę. Dėl to medis buvo sutvirtintas metalinėmis konstrukcijomis.

Pasak Kretingos krašto enciklopedijos, Plokščių kaimo ąžuolas yra stebuklingas. Kaip pasakoja legenda, kaime gyvenęs meistras Zabitis, kuris žmonai mirus, liko vienui vienas. Kartą naktį jam apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija ir pasakė: „Iškirsk ąžuole drevę ir įrenk koplytėlę“. Išaušus rytui, Zabitis nuėjo ir pamatė, kad ąžuolo vidus kiauras. Surinko iš kaimynų pinigų ir nupirko Marijos statulą.

Viliantis, kad Žemaitijoje algas imantys policijos pareigūnai yra Žemaitijos patriotai, teisingumo tarnai bei gynėjai, kad jie pajudės ir pasistengs išsiaiškinti, ar tikrasis gamtos perkūnas, tiksliau - žaibas, ar dvikojai „perkūnai“ („žaibai“) nuskriaudė Žemaitijos papuošalą, legendomis apipintą Žemaitijos ir Lietuvos istorijos liudytoją – Plokščių ąžuolą, kažkodėl  prisiminiau ir noriu pasidalinti indų ir ne tik jų išmintimi.

Ąžuolai, beržai, liepos ir kiti medžiai, neskirsto žmonių į gerus ir blogus. Jie vienodai savo gaivos šešėliu nuo saulės savimi dengia tiek karščio išsekintą gamtos mylėtoją, atėjusį padėti tam medžiui, aplinkinei gamtai, tiek ir tą, kuris išsitiesė pavėsyje, kad atsipūstų, atgautų jėgų ir sustiprėjęs lengviau nulaužtų, nukirstų arba nupjautų nuo alinančio karščio jį nesavanaudiškai dengusį medį. Nuo pastarųjų net ir ąžuolai vargu ar gali užsigrūdinti, įgyti imunitetą.

Rimos Šoriutės-Kupreščenkienės nuotr.

Šarūnas PREIKŠAS

europlius.com