Muzikantai

PradžiaKultūra

Koncertas „Garsų traukiniai“ Klaipėdos geležinkelio stotyje, pro šalį pralekiant tikram garvežiui

23/09/2013

Taip pat skaitykite

„Visagino Country“ griaus mitus apie kantri muziką Mirė dailininkas B.Grušas Prancūzijos pajūryje prasidės 39-asis Dovilio kino festivalis Kauno dramos teatras šiemet su japonais baigs statyti oratoriją apie Č.Sugiharą

Renginio tipas: Klaipėdos geležinkelio stotis

Renginio data: 2013-10-01, antradienis
Renginio pradžia: 19:00
Renginio vieta: Klaipėdos geležinkelio stotis
 

Tarptautinę muzikos dieną spalio 1-ąją, antradienį, Klaipėdos koncertų salės festivalis „Permainų muzika” persikels į netipišką erdvę – Klaipėdos geležinkelio stotį. 19 valandą joje vyksiantis nemokamas koncertas „Garsų traukiniai  klausytojus skatins atsiverti naujiems įspūdžiams ir mąstymo pokyčiams. To siekia tiek festivalio organizatoriai, tiek ir styginių kvartetas „Chordos“. Jis koncerte atliks nuolatiniu judėjimu pulsuojančią minimalistinės muzikos programą, sudarytą iš lietuvių ir amerikiečių autorių kūrinių.

„Chordos“ kvartete šiuo metu griežia Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas) ir Vita Šiugždinienė (violončelė). Kolektyvas jau 15 metų ištikimai platina naujausią lietuvišką muziką pasaulyje bei pristato geriausius šiuolaikinės muzikos pavyzdžius Lietuvoje. Jis noriai bendradarbiauja su lietuvių kompozitoriais ir dažnai atlieka jų kūrinių premjeras. Kai kurie kūriniai buvo sukurti ir iki šiol skamba koncertuose būtent „Chordos“ dėka.

Nomedos Valančiūtės kūrinys „Ligoninės parko fragmentas“ parašytas taip pat prieš 15 metų ir autorės skirtas „dainuojantiems stygininkams“. Į šią griežtų struktūrų minimalistinę muziką netikėtai įsiterpia Henriko Radausko posmelis „O lakštingala nebegali / Iki trijų suskaičiuoti: / Trečioj trelėj melodija pakrinka, /Į geltoną tvenkinį krinta, / Ir iš karto sodas nušvinta.

Rytis Mažulis, atstovaujantis vadinamajai superminimalizmo krypčiai, apie kūrinį „Sans pause“ rašo: „Norėjau sukurti nenutrūkstamą judėjimą be pauzių – sans pause, tarsi mėgžiodamas vieną renesanso kompozitorių, „iškarpantį“ pauzes iš elizinio kanono. Formos struktūra simetriška, „palindrominė“. Kūrinys skiriamas „Chordos“ kvartetui.“

Abu minėtus kūrinius ansamblis ne tik atlieka koncertuose, bet įrašė į kompaktines plokšteles.

Amerikiečių minimalistinės muzikos klasikai Terry Riley ir Steve Reich buvo vieni iš tų, kurie XX amžiaus VII dešimtmetyje įvykdė, pasak Lino Paulauskio, paskutinę reikšmingą naujosios muzikos revoliuciją. Ši kompozitorių karta staiga parodė, kad „prasmė ir grožis gali slypėti paprastume, tokiose iš pirmo žvilgsnio net nepadoriai elementariose priemonėse – sakysim, vieno vienintelio garso tęsime ar kartojime…“

Terry Riley’io „Good Medicine Dance“ iš albumo „Salome Dances for Peace“ išties skamba kaip atpalaiduojanti muzika, kupina pirmapradžio grožio. Jis buvo parašytas garsiajam amerikiečių styginių kvartetui „Kronos“ ir pelnė Grammy apdovanojimą kaip geriausias šiuolaikinis kūrinys.

 Tokiu pat apdovanojimu buvo įvertinta ir žymioji Steve’o Reicho kompozicija „Different Trains“ /„Skirtingi traukiniai“ įtaigioje „Kronos“ interpretacijoje. Chordos“ kvartetas „Permainų muzikoje“ vėl mes iššūkį kolegoms – amerikiečiams: jie vieninteliai Lietuvoje jau keletą metų gyvai atlieka šį kūrinį.

„Skirtingi traukiniai“ atskleidžia naują kompozicinį principą, išgarsinusį S. Reichą visame pasaulyje ir praplėtusį jo gerbėjų ratą. Jo esmė yra muzika, kilusi iš kalbos. Sukurti ją kompozitorių inspiravo vaikystės prisiminimai iš 1939-1942 metų kelionių traukiniais tarp New York‘o ir Los Angeles. Šios kelionės tada jam atrodė labai jaudinančios ir romantiškos. Vėliau kompozitorius suprato, jog būdamas žydas ir gyvendamas tuo metu nacių valdomoje Europoje, būtų keliavęs kitokios rūšies traukiniais...

                      Kūrinyje S. Reichas panaudojo savo auklės, vagono palydovo balsus, išgyvenusių holokaustą liudininkų prisiminimus bei to laikmečio Amerikos ir Europos traukinių garsų įrašus. Jis parinko trumpus kalbos fragmentus, kuriuos iššifravo natomis. Styginiai paraidžiui imitavo kalbos melodiją. Kalbos elementai bei traukinių garsai buvo perkelti į įrašą. Scenoje griežiantis kvartetas ir iš garso kolonėlių sklindantis įrašas klausytojams sukuria neramią praėjusios epochos atmosferą, kurios įtaigą sustiprina Deivido Pinkevičiaus ir Leono Žukausko vaizdo montažas.

Koncertas „Garsų traukiniai“, pro šalį pralekiant tikram garvežiui, turėtų įsiminti ilgam! Suintrigavome? Kviečiame!

Rima Šimonienė