Muzikantai

PradžiaLietuva

Lietuvoje minima sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena

13/01/2014

Taip pat skaitykite

Izraelio prezidentas Lietuvoje pagerbs holokausto aukų atminimą Prezidentė pasveikino duris atvėrusią "Ikea" Užbaigtas nacionalinis stadionas leistų spręsti kultūrinių renginių organizavimo problemas, sako A.Butkevičius Klaipėdos jūrų uosto dugną už 9,7 mln. litų valys "Meyer & Van der Kamp"
 

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.

Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Apie žmonių drąsą tomis dienomis galėjai išgirsti iš pačių dalyvių, spaudos, kitų informacijos priemonių. Tačiau laikas bėga; nugrimzta į užmarštį kraupūs vaizdai, apgyja dvasinės ir fizinės žaizdos, iš gyvenimo pasitraukia kai kurie įvykių dalyviai, o kiti prisiminimus atgaivina nenoriai. Šiandien prirašyta daug straipsnių, išleista nemažai knygų, kuriose politikai, istorikai, politologai nagrinėja faktinę medžiagą, pateikia situacijos, įvykių, politikų ir visuomenės vaidmens įvertinimą. Mūsų tikslas – užfiksuoti gyvąją atmintį, parodyti jaunajai kartai, kad žmonės, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gyvena šalia ir yra mūsų seneliai, tėvai, artimieji. Visi privalome siekti išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“ (Just. Marcinkevičius).

Lietuvos radijo ir televizijos centras okupacijos metu

Visame pasaulyje galioja taisyklė, kad ištikus nelaimei laivo radistas iki paskutinės minutės pasilieka savo darbo vietoje ir siunčia SOS signalus. Lietuvos radistai nepaisydami mirtino pavojaus nepriekaištingai atliko savo pareigą Tėvynei. Jie žinojo – jei nenutils radijas, Lietuva nebus atskirta nuo pasaulio. Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų pastangų ir sumanumo dėka, net ir užėmus TV bokštą, Vilniuje galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir visą parą girdėti radijo programą. Lietuvos žmonės tomis dienomis nesiskyrė su radijo imtuvais. Namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje - visur klausėsi žinių. Jos buvo ne mažiau reikalingos už kasdieninę duoną, kad Nepriklausoma Lietuva išgyventų.

LRT darbuotojai pranešinėjo apie vis didėjantį pavojų Vilniaus televizijai ir nurodinėjo, kad Kaunas būtų pasirengęs perimti iš Vilniaus TV stoties transliacijas, jei Vilniaus stotis būtų užimta kariškių ir negalėtų transliuoti laidų.

Daugelis Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų yra apdovanoti Sausio 13-osios medaliais. Jie nelaiko savęs didvyriais, o mano, kad tai daryti buvo jų pareiga. Net ir po dešimties metų dauguma jų nelinkę dalytis siaubingais prisiminimais.

Sausio 13-osios atminimo medalis

Sausio 13-osios atminimo medalis įsteigtas 1991 metų sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais.

Sausio 13-osios atminimo medalis – pirmasis atkurtoje Lietuvos valstybėje naujai įsteigtas apdovanojimas. Tai kartu ir pats masiškiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas. Per devynerius metus juo pagerbti apie 3 tūkstančiai Lietuvos bei užsienio piliečių.

Už tvirtą poziciją Lietuvos atžvilgiu, parodytą 1991 metais, medalis įteiktas ir pirmajam Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui. Juo apdovanoti ir kiti Lietuvos nepriklausomybei pritarę bei konkrečiais veiksmais ją parėmę užsienio šalių politiniai veikėjai.

Medalio projekto autorius – skulptorius L. Pivoriūnas. Medalis gaminamas TŪB „Gurtana“. Kaspinas buvo gaminamas Lietuvos tekstilės institute, dabar – Danijoje. „Sausio 13-osios naktis liko šviesesnė už dieną, bent jau tiems, kurie tada budėjo ir veikė, kurie bėgo ne tolyn nuo mirties pavojaus, o artyn prie jo ...“ (Vytautas Landsbergis).

Iniciatyva "Neužmirštuolė"

Žymūs visuomenės, meno ir politikos veikėjai bei organizacijos buriasi į nacionalinę iniciatyvą „Neužmirštuolė“, kurios esmė – paraginti visus Lietuvos gyventojus per Laisvės gynėjų dieną į atlapą įsisegti vieningą ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. Simbolį orios, savarankiškos ir sėkmės Lietuvos.

„Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia kultinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, rašytojas bei žurnalistas Andrius Užkalnis, Šv. Kristoforo orkestro vadovas prof. Donatas Katkus, „World Economic Forum“ tinklo Lietuvoje įkūrėjas Mykolas Majauskas, visuomenininkas, nevyriausybinių organizacijų steigėjas Tadas Langaitis, televizijos laidų vedėjas, aktorius Algis Ramanauskas – Greitai, Žinių naujienų autorius ir vedėjas Timūras Augucevičius, aktorė Regina Varnaitė. Iniciatyvos autoriai tikisi „Neužmirštuolę“ įtvirtinti kaip kovojusiųjų už Lietuvos laisvę simbolį.

Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotai yra nepamiršti ir šiandien. Iniciatyvą lydės šūkis „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“.

Šiais metais ketinama išdalinti apie 20 000 ženkliukų „Neužmirštuolių“ per Laisvės gynėjų dienai skirtus renginius, vyksiančius sausio 13 d., visoje Lietuvoje. Simbolį galima parsisiųsti ir iš specialiai projektui sukurtos svetainės www.neuzmirsk.lt.

 

 

Šaltiniai: day.lt ir ikrauk.lt

Nuotrauka: www.deafcenter.lt