MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaPikantiškos naujienos

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus“

13/06/2013

Taip pat skaitykite

Mirė amerikiečių rašytojas Tomas Clancy Olandų policija nusikaltėliams gaudyti nori pasitelkti graužikus Eminemas gavo pirmąjį pagrindinį "YouTube" muzikos apdovanojimą Pornografija iš Žemės keliasi į kosmosą?

Vakar Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys – trys patinai ir patelė. Šie gyvūnai papildys pernai šioje girioje išleistas ir čia gyvenančias dvi pateles. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. 

Išleisti lūšių patinai yra gimę Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, o patelė – Lietuvos zoologijos sode. Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnai buvo laikomi „Žvėrinčiuje“ įrengtame aptvare. Lūšis nutarta išleisti Kazlų Rūdos girioje siekiant atkurti čia kažkada gyvavusią jų populiaciją. 

Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trejų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 12 lūšių, netrukus bus išleistos dar trys, o keli žvėrys bus perduoti į adaptacinius voljerus ir ruošiami gyventi laisvėje. 

Mūsų šalyje lūšys nuo seno buvo veisiamos Lietuvos zoologijos sode, tačiau jaunikliai iškeliaudavo į kitus zoologijos sodus. Tokiais tikslais jos buvo veisiamos ir Klaipėdos rajone Jonušų kaime esančiame „Mini zoo“ bei Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“. 2010 metais voljerą lūšims laikyti Kelmės rajono Naisių kaime įsirengė ūkininkas Petras Adeikis. Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ ir P. Adeikio veislyne įrengti adaptaciniai voljerai. Lūšys į gamtą yra išleidžiamos su siųstuvėliais, todėl visą laiką žinoma apie jų buvimo vietas, galima operatyviai nustatyti gyvūno aktyvumą, o žūties atveju – kūno temperatūros pokyčius. 

Lūšims laisvėje kyla nemažai grėsmių. Kai kada gyvūnai žūsta, susidūrę su transporto priemonėmis, pakliuvę į brakonierių paspęstas kilpas. Aplinkosaugininkai primena, kad už sunaikintą lūšį tektų atlyginti 16,3 tūkst. litų gamtai padarytą žalą. Prieš porą metų Anykščių rajone lūšį sunaikinusiems brakonieriams buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.

Raimonda Karnackaitė

                                                                                                                                              Nuotr. efoto.lt