JAV erdvėlaivio į Marso orbitą paleidimo procedūra pradėta

19/11/2013

Kanaveralo kyšulys, Florida, lapkričio 18 d. (AFP-BNS). JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienį pradėjo skaičiuoti sekundes ir minutes iki numatomo naujo erdvėlaivio paleidimo į Marsą; šia misija siekiama išsiaiškinti, kaip kito Raudonosios planetos atmosfera.

Pasak mokslininkų, toks tikslas prilygsta paieškai dėlionėje dingusios detalės, kuri parodytų, kas atsitiko Marso atmosferai, galbūt, prieš milijardus metų, kad iš kaimyninės planetos, kurioje buvo vandens ir kuri galėjo būti tinkama gyvybei egzistuoti, ji virto sausa, nevaisinga dykuma.

Zondo "Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN" (MAVEN) paleidimas numatomas 13 val. 28 min. JAV rytų pakrantės (20 val. 28 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje.

Nepaisant susirūpinimo dėl galimo debesuotumo, oro prognozės yra 60 proc. palankios zondo paleidimui, kuriam reikia dviejų valandų giedro dangaus, nurodė NASA pareigūnai pirmadienį.

Per 10 mėnesių nukeliavęs iki Marso, zondas įvairiuose aukščiuose atliks matavimus, kurie turėtų padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie anksčiau netirtą šios planetos atmosferą.

"MAVEN yra pirmasis erdvėlaivis, skirtas Marso atmosferos viršutinių sluoksnių ištyrimui ir supratimui", - sakė JAV agentūra.

"Erdvėlaivis tirs, kaip Marso atmosferos netektis nulėmė vandens planetos paviršiuje raidą", - nurodoma pranešime.

NASA yra jau siuntusi keletą zondų Raudonosios planetos paviršiui ištirti, iš kurių lig šiol paskutinis buvo "Curiosity", atvykęs šiais metais.

Indija anksčiau šį mėnesį paleido Marso zondą, kuris taip pat turėtų tirti šios planetos atmosferą, ypač didelį dėmesį skiriant metano paieškoms. Indijos zondas tikslą turėtų pasiekti dviem dienom vėliau, nei NASA aparatas, jeigu pastarojo paleidimas, kaip planuota, įvyks pirmadienį.

Abiejų aparatų moksliniai tikslai sutampa nežymiai. Indiškasis zondas ieškos metano, kuris įrodytų kokios nors senos gyvybės formos buvimą, tuo tarpu JAV zondas ieškos atsakymų apie Marso klimato pokyčius.

Visa MAVEN misija kainuos apie 671 mln. dolerių.

Pustrečio metro ilgio kubo pavidalo erdvėlaivis sveria apie 2453 kilogramus; jį į erdves iš Kanaveralo karinių oro pajėgų bazės iškels nešančioji raketa "Atlas V 401".

Marsą jis turėtų pasiekti 2014 metų rugsėjį; o saulės baterijomis sparnuoto orbitinio aparato mokslinė misija prasidėtų tų pačių metų lapkritį.

Per vienerius misijos metus daugiausia laiko jis skries orbita, nutolusia nuo planetos per 6 tūkst. kilometrų, bet numatyti keli gilūs "nyriai" iki 175 kilometrų aukščio įvairiems atmosferos parametrams išmatuoti.

Išmatavę atmosferos "garavimo" į kosmosą intensyvumą ir surinkę informacijos apie tai, kaip atmosfera plonėja, mokslininkai tikisi ekstrapoliuoti atgal į tolimą praeitį ir nustatyti, kada visa tai prasidėjo.

MAVEN gauti duomenys pasitarnaus ir rengiant žmogaus apsilankymą Raudonojoje planetoje, gal kokiais 2030-aisiais, mano NASA.

 

BNS informacija

Nuotrauka: http://www.morguefile.com