MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaEkonomika

Kurortai – vieni iš banginių, ant kurių laikosi Lietuvos turizmas

15/03/2013

Taip pat skaitykite

Europos biržų indeksai kopia aukštyn Lietuvoje auga integruotos komunikacijos poreikis Lietuvoje vis labiau reikia daugiakalbių ekonomistų Euras antrą dieną iš eilės silpsta JAV dolerio atžvilgiu

Tai, kad Lietuvos pajūrio kurortas Palanga tapo apdovanojimų „Travel.ru žvaigždė“ nugalėtoja, dar kartą įrodo kurortų indėlio į Lietuvos turizmą svarumą ir reikšmę.

Kasmetiniuose turistiniuose apdovanojimuose, vykusiuose jau 10 kartą, pirmą kartą nominacijoje „Geriausias Baltijos jūros kurortas“ daugiausia rusų balsų surinko ne Jūrmala Latvijoje, o Palanga. Pasak vakar išplatinto Lietuvos turizmo atstovavimo užsienyje kompanijos pranešimo spaudai Rusijos žiniasklaidai, šis tarptautinis apdovanojimas yra geriausias įrodymas, kad Palangos populiarumas tarp Rusijos turistų tik auga. Balsuojant „Travel.ru žvaigždė“ rinkimuose interneto svetainės lankytojams nebuvo nurodomas joks vietovardžių sąrašas – jie patys įrašydavo mėgstamiausią kurortą. Palanga, įvardinta kaip viena iš 10 geriausių kurortų Europoje, surinko dešimtis tūkstančių balsų ir aplenkė kitus 25 balsavime paminėtus kurortus.

 

„Palanga tapo konkurencingesnė ne tik dėl augančių kelionės bei pragyvenimo kainų Latvijoje. Rusų turistus čia traukia patrauklios kainos, švelnus klimatas bei europietiškos kokybės paslaugos. Pagal statistiką, pernai Palangoje apsistojo kas 10 Lietuvoje keliavęs turistas – iš viso praleidusių nors vieną naktį pajūrio kurorto apgyvendinimo įstaigose 2012 m. buvo beveik 200 tūkst. Iš jų 149,3 tūkst. buvo vietinių turistų ir 49,4 tūkst. užsienio turistų. Tarp vietinių turistų Palanga buvo antras pagal populiarumą miestas po Druskininkų, o tarp užsienio turistų - penktas lankomiausias miestas Lietuvoje“, - teigia Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė.

 

Dauguma – 47 proc., arba 23,3 tūkst. - Palangos turistų 2012 m. buvo rusai, 6,4 tūkst. – latviai, 5,2 tūkst. – baltarusai, 3,4 tūkst. - estai bei 2,8 tūkst. - lenkai. Vidutinė vieno turisto viešnagės trukmė siekė 4,5 nakvynės (vietinio turisto – 4,9 nakvynės, užsienio turisto – 3,1 nakvynės).

 

Pasak dr. R. Balnienės, atvykstamojo turizmo srautus iš Rusijos, tikslinės Lietuvos rinkos, teigiamai paveiks ir šiemet prasidėsianti reklaminė Lietuvos turizmo kampanija.

 

„Daugiau turistų turėtų sulaukti ir kiti Lietuvos kurortai. Pavyzdžiui, vis stipriau keliautojus vilioja Birštonas. Šiame kurorte veiklą pradės nauja sanatorija „Eglės sanatorija. Birštonas“, kurioje galės apsistoti apie 700 žmonių. Jau šį pavasarį turėtų būti atidarytas pirmasis gyvenamasis korpusas daugiau nei 300 turistų. Beje, kartu perduodame sveikinimus Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, kuri praėjusią savaitę buvo išrinkta Lietuvos kurortų asociacijos prezidente“, - pamini VTD direktorė.

 

Tarptautinėje žiniasklaidoje dėmesys buvo atkreiptas į pietų Lietuvos kurortą Druskininkus - Belgijos televizijos „Vier“ laidoje „Neatrastas regionas“ olandų kalba buvo patraukliai pristatytas kurortas, turizmo galimybės jame, vėliau žiūrovams galės laimėti kelionę į šį „mineralinį miestelį“. Televizija pasiekia 500 tūkst. žiūrovų auditoriją.

Turistams iš Vokietijos įdomiausia destinacija Lietuvoje lieka Neringa ir ypač Nida. Iš 170 tūkst. mūsų šalyje pernai apsilankiusių vokiečių turistų kas dešimtas jų būtinai aplanko T.Mano namelį Nidoje. Lietuvos turizmo galimybių pristatyme tarptautinėje Berlyno turizmo parodoje šių metų kovo 7 d. Vokietijos kelionių operatoriams ir žiniasklaidos atstovams buvo akcentuojama natūrali gamta, aktyvaus poilsio paslaugų spektras, nuo XIX a. puoselėjamos kurortų tradicijos. Taip pat priminta, jog Kuršių neriją kelionių žurnalistė Patricia Schultz įtraukė į knygą „1000 vietų, kurias turi aplankyti prie numirštant“ ir rekomendavo joje pasivažinėti dviračiais bei stebėti migruojančius paukščius.

Gerda Butkuvienė
Atstovė spaudai
Valstybinis turizmo departamentas