Pirmadienį ES vairą perimanti Lietuva bandys sutelkti Europos Sąjungos dėmesį į Rytus

01/07/2013

 Vilnius, birželio 30 d. (BNS). Pirmininkaudama Europos SÄ…jungai (ES), Lietuva sieks įtvirtinti glaudesnius Bendrijos ryšius su posovietinÄ—mis Rytų kaimynÄ—mis, ir turÄ—s vadovauti svarbioms deryboms dÄ—l naujojo ESbiudžeto bei bankinÄ—s sÄ…jungos kÅ«rimo.

Pirmadienį ES vairÄ… perimanti Lietuva bus atsakinga už ES Tarybos, į kuriÄ… renkasi visų šalių atstovai, veiklÄ…, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES pozicijÄ… santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinÄ—mis organizacijomis.

"Prasideda istorinis mÅ«sų valstybei pusmetis, - sakÄ— prezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ—. - Turime unikaliÄ… galimybÄ™ atskleisti Europai tai, kuo gali didžiuotis Lietuva - mÅ«sų žmonių gebÄ—jimus, mÅ«sų šalies grožį ir pasiekimus".

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dÄ—mesio sulauks ir Vilnius - Lietuvoje pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 susitikimų, keliolika iš jų - ministrų lygio, šalyje tikimasi apie 30 tÅ«kst. svečių.

"Tos šalys, kurios pirmÄ… kartÄ… imasi pirmininkavimo atsakomybÄ—s, vertina tai kaip savotiškÄ… perÄ—jimÄ… nuo naujos ES narÄ—s statuso prie senbuvÄ—s", - BNSsakÄ— Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius RamÅ«nas Vilpišauskas.

GEOPOLITINĖ KOVA DĖL RYTŲ

Vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų yra Rytų partnerystÄ—s programa, kuria siekiama glaudesnių ekonominių ir politinių santykių su šešiomis posovietinÄ—mis valstybÄ—mis.

Lapkritį jų ir ESšalių vadovai bus kviečiami į viršÅ«nių susitikimÄ… Vilniuje, kur tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina ir paskelbti apie baigtas derybas dÄ—l tokių sutarčių su ArmÄ—nija, Moldova ir Gruzija. DidelÄ—s pažangos su Baltarusija ir Azerbaidžanu nesitikima.

"Didžiausias dėmesys Lietuvos pirmininkavimo metu bus skiriamas Ukrainai ir su ja siejamos didžiausios viltys regione. Bet žinant Ukrainos politinę situaciją, akivaizdu, jog garantijų niekas negali duoti - daug kas priklauso nuo oficialaus Kijevo ir jų pozicijos dėl asociacijos sutarties", - BNSsakė politologas Vytis Jurkonis.

Rytų partnerystė kelia susirūpinimą Rusijai, kuri seniai ragina Ukrainą prisijungti prie jos kuriamos Muitų sąjungos. Maskva norėtų, kad Muitų sąjunga peraugtų į giliai integruotą Eurazijos sąjungą.

Savo ruožtu Lietuvos ir ESpareigūnai perspėja, kad Ukraina negali priklausyti abiem blokams, ir įstojusi į Muitų sąjungą negalėtų tikėtis laisvos prekybos sutarties su ES.

"Tam tikrÄ… susirÅ«pinimÄ… ruošiantis Rytų partnerystÄ—s viršÅ«nių susitikimui mums kelia Vilniuje kai kurių politikų skelbiami raginimai diktuoti Rytų partnerystÄ—s tikslinÄ—ms šalims sÄ…lygas rinktis vienÄ… ar kitÄ… integracinį susivienijimÄ…", - laikrašÄiui "Vilniaus diena" sakÄ— Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras ÄŒchikvadzÄ—.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad posovietinėje erdvėje vyksta geopolitinė kova.

"Matydami, kaip Rusija vilioja UkrainÄ… ir bando jÄ… privilioti į Eurazijos sÄ…jungÄ…, tikrai galime sakyti, kad vyksta geopolitinÄ— kova. Ir, aišku, niekas taip atvirai to nepasakys, bet realiai, ypač Lietuvai ar Lenkijai, tai yra geopolitinÄ— kova: tai yra dviejų integracinių erdvių klausimas - kuri bus patrauklesnÄ— toms šalims, kurios yra tarp jų. Ir tai yra be galo svarbu", - BNSsakÄ— L.KasčiÅ«nas.

Kai kurios ESšalys reikalauja, kad prieš pasirašant sutartį Ukrainoje bÅ«tų paleista kalinama ekspremjerÄ— Julija Tymošenko. Jos kalinimÄ… Vakarai laiko politiškai motyvuotu teisiniu persekiojimu - jam apibÅ«dinti pasirinktas terminas "selektyvus teisingumas".

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad situacija dÄ—l sutarties su Ukraina paaiškÄ—s po rugsÄ—jį vyksiančių parlamento rinkimų Vokietijoje.

"Sprendimai turbÅ«t bus priimti po Vokietijos rinkimų, nes yra kelios šalys, kurios lig šiol nesutinka ir reikalauja, kad Ukraina nevykdytų vadinamo selektyvaus teisingumo", - BNSsakÄ— socialdemokratas G.Kirkilas.

Prognozuodamas, jis sakÄ— duodantis 70 proc., kad susitarimas Vilniuje bus pasirašytas.

IŠŠÅªKIS DERÄ–TIS DÄ–L FINANSŲ

Pirmininkaudama ESTarybai, Lietuva daug dÄ—mesio skirs deryboms dÄ—l 2014-2020 metų beveik trilijono eurų ESbiudžeto. Nors šiÄ… savaitÄ™ ESinstitucijos dÄ—l jo pasiekÄ— politinį sutarimÄ…, balsavimas Europos Parlamente vyks jau Lietuvos pirmininkavimo metu. Lietuvai teks vadovauti deryboms dÄ—l daugiau nei 70 teisÄ—s aktų, kurie įgyvendina atskiras biudžeto programas.

"Lietuvai reikia pasiruošti labai rimtoms, ilgoms ir nelengvoms daugiadienÄ—ms deryboms, nes tie 70 reglamentų, įtvirtinančių 2014-2020 metų finansinÄ™ perspektyvÄ…, bus iššÅ«kis mums", - BNSsakÄ— parlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.

Dar vienas svarbus klausimas bus ES bankinÄ—s sÄ…jungos kÅ«rimas. ESinstitucijos ir valstybÄ—s narÄ—s Lietuvos pirmininkavimo metu toliau derins taisykles, kaip pertvarkyti sunkumų turinčius bankus, nenaudojant mokesčių mokÄ—tojų pinigų, o pačių bankų lÄ—šas, taip pat, kaip užtikrinti bendrÄ… bankų priežiÅ«rÄ….

Tačiau dėl bankinės sąjungos ir kai kurių kitų ekonominių ir finansinių klausimų pirmiausia deramasi euro zonoje. Tai sumažins Lietuvos vaidmenį.

"Tada, kai svarstomi eurozonai svarbÅ«s klausimai, jai nepriklausančios šalys tose diskusijose nedalyvauja, net jeigu ir kažkuri iš tų šalių pirmininkauja ES Tarybai. Su tuo susidÅ«rÄ— Lenkija, pirmininkaudama prieš porÄ… metų, vÄ—liau Danija - ji taip pat nedalyvavo tarp euro zonos šalių vykstančiose diskusijose", - teigÄ— R.Vilpišauskas.

"Kadangi vis daugiau priemonių yra svarstoma tik tarp euro zonos šalių, nebuvimas euro zonoje, taip pat ribos Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, galimybes daryti įtakÄ… tų diskusijų darbotvarkei", - paaiškino politikos ekspertas.

Lietuvos vyriausybė eurą įsivesti tikisi 2015 metais.

 

 

Naujienų agentÅ«ros BNS informacijÄ… atgaminti visuomenÄ—s informavimo priemonÄ—se bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.