MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaLietuva

Tyrimas: ar Lietuva užtikrina pabėgėlių teises?

13/06/2013

Taip pat skaitykite

Klaipėdos SGD terminalas kelia nerimo Latvijai Kada nors vis tiek turėjo ateiti laikas išsiskirti - A.Zabulis Sudegė Balbieriškio bažnyčia Seimas - prieš nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose

Lietuvoje nepakankamai užtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės, kurias numato Europos Sąjungos direktyvos. Nors į mūsų šalies įstatymus perkeltos daugelis ES prieglobsčio teisyno nuostatų, dalis jų nėra tinkamai įgyvendinamos arba taikomos pernelyg susiaurintai. Pavyzdžiui, neužtikrintas tinkamas užsienio piliečių informavimas apie prieglobsčio procedūrą ir teises, nepagrįstai ribojama prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė, o patys prašytojai teigia patiriantys diskriminaciją ir besijaučiantys nesaugūs. Tai atskleidė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos kartu su partneriais, VšĮ „Darnios visuomenės centras“ ir Lietuvos socialinių tyrimu centru atliktas tyrimas.

Teisiniu ir sociologiniu tyrimu siekta visapusiškai įvertinti, kaip Lietuva vykdo įsipareigojimus, kylančius iš ES prieglobsčio teisyno. Buvo nagrinėjama, ar ES direktyvose numatytos teisės ir garantijos yra iš tiesų prieinamos prašantiesiems prieglobsčio Lietuvoje ir jį gavusiems užsieniečiams. Atliktas sociologinis tyrimas, kuriuo vertinta prieglobsčio prašytojų patirtis Lietuvoje.

„Nors Lietuva sėkmingai vykdo daugelį stojant į ES prisiimtų įsipareigojimų, tyrimo metu paaiškėjo, kad esama reikšmingų trūkumų įgyvendinant prieglobsčio prašytojų teises. Tai sukuria savotišką „užburtą ratą“: pabėgėliai čia jaučiasi nesaugūs, diskriminuojami, sunkėja jų integracija į visuomenę, dėl to kyla papildomų iššūkių valstybei“, ‒ teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Gintarė Guzevičiūtė.

Projekto ekspertė Eglė Samuchovaitė teigia, kad Lietuva netinkamai užtikrina prieglobsčio prašytojų teises jiems atvykus į Lietuvą, pateikus ir nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus, kurias reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. „Nustatyta, kad nepagrįstai ribojama prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė, nepakankamos asmenų, turinčių ypatingų poreikių priėmimo sąlygos, taip pat nepakankamai užtikrinama Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų prieglobsčio prašytojų apsauga nuo smurto“, - atskleidė ekspertė. Kol nagrinėjami jų prašymai, prieglobsčio prašytojams apskritai nėra suteikiama galimybė įsidarbinti. Nenustatytas laikotarpis, po kurio sudaroma galimybė dirbti.

Atliekant teisinę studiją paaiškėjo, jog pabėgėliai ne visuomet tinkamai, išsamiai ir suprantamai informuojami apie prieglobsčio procedūrą ir teises, o ES pagrindinių teisių chartija garantuojama teisė būti išklausytam prieglobsčio procedūros metu užtikrinama netinkamai. Lietuva stokoja prieglobsčio apklausoms skirtos infrastruktūros, ir tai neleidžia užtikrinti tinkamų apklausų sąlygų. Pasak projekto teisinio tyrimo koordinatoriaus Vladimiro Siniovo, būtina imtis priemonių siekiant sukurti sąlygas, kurios visais atvejais leistų suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai išdėstyti savo istoriją bei pateikti visapusiškus paaiškinimus prašymus nagrinėjantiems valstybės tarnautojams. „Taip pat nustatėme, kad prieglobsčio prašytojų teisė pasinaudoti teisine pagalba vykstant apklausai de facto nėra užtikrinama,“- teigia V. Siniovas.

Tyrimo metu apklausti prieglobsčio prašytojai pažymėjo Lietuvoje susiduriantys su socialine ir ekonomine neteisybe, patyrę žmogaus orumo pažeminimą. Papildomą apsaugą gavusių asmenų socialinių teisių įgyvendinimas Lietuvoje kai kuriais atvejais yra ypatingai problematiškas, pavyzdžiui, netekęs darbo, žmogus nebetenka ir sveikatos draudimo.

Tyrimą atlikę ekspertai pateikė rekomendacijų Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms institucijoms. Siūlomos priemonės padėtų užtikrinti visapusišką įsipareigojimų, kylančių iš ES teisyno, vykdymą. Tikimasi, kad sukaupta medžiaga ir tyrimo išvados paskatins viešąją diskusiją dėl tolesnės Lietuvos prieglobsčio politikos raidos.

Teisinio ir sociologinio tyrimo rezultatai pristatyti ir aptarti dviejuose praktiniuose seminaruose ir konferencijoje LR Seime, kuriuose dalyvavo tiek prieglobsčio prašymus nagrinėjantys valstybės tarnautojai, tiek šiuos asmenis priimantys bei padedantys jiems integruotis specialistai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos projektas „Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai“ vykdomas pagal Europos pabėgėlių fondo 2011 metų programą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos paramos pabėgėliams koordinatorė, 

Gintarė Guzevičiūtė