Gražiausias vasaros aksesuaras – sveikai įdegusi oda

10/07/2013

Karštas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Estetiškai patrauklus rudas odos atspalvis daugeliui asocijuojasi su sportiškumu, patrauklumu, gera savijauta bei stiprina asmeninį žavesį ir pasitikėjimą savimi. Saulės spinduliai ne tik pakelia nuotaiką, gamina vitaminą D, suaktyvina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, tačiau per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti ir nepataisomos žalos odai. Veikiant pavojingiems ultravioletiniams saulės spinduliams oda parausta, greičiau sausėja, pleiskanoja, sensta, tampa mažiau elastinga, gyvybinga. Kaip vokiečių filosofas Johann Wolfgang von Goethe yra pasakęs: „Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė“. Tad norėdami būti gražūs ir tuo pačiu suvokdami, jog darome žalą organizmui turime bent dalinai atsižvelgti į specialistų patarimus, kaip reikia degintis ir kokių klaidų vengti saulėje. Nors gydytojai teigia, jog sąvoka „sveikas įdegis“ apskritai neegzistuoja, nes būtent įdegis ir yra odos reakcja į saulės spindulių daromą žalą, tačiau šiame straipsnyje pateiksime keletą specialistų patarimų, kaip deginimąsi saulėje paversti kuo mažiau žalos teikiančia ir vis dėlto malonia procedūra.

Saulė spinduliuoja ultravioletinius spindulius, kuriuos sudaro trijų tipų bangos: A, B ir C. B tipo spinduliai skatina melanino ir vitamino D gamybą, naikina įvairias bakterijas. A spinduliai sužadina odoje esantį melaniną, kurio dėka oda ir įgauna rusvą atspalvį. C spinduliai yra patys žalingiausi, tačiau dėl ozono sluoksnio jie mūsų nepasiekia. Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis cheminis ir biologinis aktyvumas. Žinoma, mažas jų kiekis veikia teigiamai ir neretai šie spinduliai naudojami kai kurioms ligoms gydyti, tačiau didelis jų kiekis ardo akies tinklainę, skatina odos vėžio atsiradimą ar netgi gali sukelti saulės smūgį.

Žmogaus odoje gaminama melanino medžiaga apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių juos sugerdama, tačiau kuo intensyviau deginamės, tuo labiau sužadinamos melanocitų ląstelės, gaminančios melaniną. Norint apsaugoti organizmą nuo kenksmingų spindulių ir melanocitų piktybiško sužadinimo, raginama nepiktnaudžiauti saulės voniomis, degintis saikingai ir naudojant apsauginius kremus. Per parą leistina ne daugiau kaip viena saulės vonia, o ypatingai siūloma vengti tą pačią dieną lankytis soliariume bei lepintis saule gamtoje. Kaip Vokietijos apsaugos nuo spinduliavimo specialistai įspėja- 50 saulės vonių per metus nekelia pavojaus sveikatai, tačiau per trijų savaičių laikotarpį rekomenduojama mėgautis ne daugiau kaip dešimčia saulės vonių. Įgavus norimą įdegį pakanka vienos saulės vonios per savaitę, jog jis išliktų.

Kūno ir veido odą patartina išsitepti apsauginiu saulės kremu bent pusvalandį prieš saulės vonias, išskirtinį dėmesį skiriant nosiai, pečiams, krūtinei. Kremą rekomenduojama tepti sukamaisiais judesiais tolygiai paskirstant ant viso kūno. Atminkite, jog per storai užteptas kremo sluoksnis taipogi gali būti kenksmingas ir įkaitęs nudeginti odą. Apsauginiai kremai turi skirtingus filtrus, nuo 8, 12,16, 20, 25, 30, 60 iki 90 SPF (Sun Protectice Factor). Kuo didesnis indeksas, tuo didesnė apsauga ir ilgiau galima būti saulėje. Mėgaujantis saule Anglijoje ar Lietuvoje paprastai pakanka apsauginio kremo su minimalia apsauga, tačiau vykstant į karštuosius kraštus rekomenduojama didesnė apsauga.

Atminkite, jog vanduo bei smėlis padidina ultravioletinių spindulių kiekį juos atspindėdami, tad pajūryje jie tampa dar pavojingesni. Vanduo ultravioletinių spindulių dozę padidina 20 proc., o smėlis- 10 proc. Ypatingai rekomenduojama vengti natūralių saulės spindulių, kurie didina riziką susirgti vėžiu, tarp dvyliktos ir penkioliktos valandos, kuomet saulės skleidžiama šviesa yra stipriausia ir pavojingiausia. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama būti šešėlyje arba apsirengti marškinėlius bei užsidėti kepurę su snapeliu.

Ne paslaptis, jog oda įdega nevienodai. Dėl mažiau pigmentą gaminančių ląstelių vidiniai rankų ir kojų plotai įdega mažiau o dėl storesnio epidermio ragenos sluoksnio, skirto apsisaugoti nuo ultravioletinių B spindulių veidas taip pat įdega lėčiau. Strazdanose ir pigmento dėmėse yra ypač daug įdegimo pigmentų ir dėl šios priežasties šios kūno vietos patamsėja greičiau.

Įdegio spalva ir jautrumas ultravioletiniams spinduliams yra genetiškai nulemtas dalykas. Saugotis saulės patartina šviesią ir jautrią odą turintiems žmonėms- šviesaus gymio žmonės saulėje nudega greičiau. Mėlynakiams šviesiaodžiams oda parausta per 20 minučių buvimo tiesioginėje saulėje, kai tuo tarpu rudaakiams rudaodžiams prireikia iki 40 minučių. Taipogi, į rizikos grupę papuola asmenys, turintys strazdanų, apgamų, randų ar kurių šeimos nariai yra sirgę odos vėžiu ar kitomis odos ligomis. Universalių receptų kiek laiko degintis nėra- tai lemia kiekvieno asmens savitas odos tipas bei sveikatos ypatybės.

Kaip žinia, oda natūraliai atsinaujina kas 28 dienas, nusilupant odos viršutinėms ląstelėms. Paprastai įdegis išlieka nuo dviejų iki keturių savaičių po paskutinės saulės vonios, tačiau tinkamai prižiūrint odą ir naudojant specialią po deginimosi skirtą kosmetiką įdegį galima išlaikyti gerokai ilgiau.

Karštuoju metų laiku yra labai svarbu oda rūpintis ir iš vidaus. Vasarą, dėl skysčių praradimo prakaituojant, odai reikalingas didesnis vandens kiekis nei jis gaunamas žiemos mėnesiais. Taip pat, vasaros metu būtina vartoti kuo įmanoma daugiau produktų, turinčių organizmui reikalingų riebiųjų rūgščių, kurios odos ląsteles padaro putlias ir lygias. Be to, tam tikri vaistinėse parduodami maisto papildai atlieka ne tik pagrindinę savo funkciją, bet organizmą aprūpina kitomis reikiamomis medžiagomis vasariškam odos grožiui puoselėti.

Po saulės vonių rekomenduojama odą tonizuoti, tepti drėkinamuoju losjonu. Labai paraudusį kūną patartina teptis specialiais, nudegusiai odai skirtais kremais, kurių sudėtyje yra arbatmedžio bei alavijo. Tinkamas ir pantenolio aerozolis. Pūslėms atsiradus ant kūno- kreiptis į dermatologą.

Dažnam įrudusio kūno mylėtojui neretai iškyla klausimas, kas geriau- natūrali saulė ar soliariumas. Gamtoje saulės spindulių santykis ir intensyvumas priklauso nuo įvairiausių veiksnių, kaip dienos meto, saulės radioaktyvumo, oro užterštumo, atspindžio nuo vandens, smėlio ir pan. Tuo tarpu soliariumo spinduliai yra teisingai subalansuoti ir protingai dozuojami. Be to, norimas rezultatas soliariume pasiekiamas per žymiai trumpesnį laiką nei paplūdimyje. Dėl šių priežasčių dermatalogai teigia, kad kaitinimasis soliariume yra gerokai saugesnis nei natūralus deginimasis saulėje. O norėdami sukurti savotišką apsaugą nuo saulės nudegimų ir paruošti odą atostogoms, prieš vasaros sezoną ar keliaujant  į karštus kraštus, naudinga apsilankyti soliariume.

Atostogos- tai metas, kai norima gražiai įdegti, o šokoladinis kūnas tampa neatsiejama įvaizdžio dalimi. Norėdami pasivartyti saulutėje, palepinti odą gražiu įdegiu nepamirškite to daryti saugiai, klausytis savojo kūno, gerbti odą ir saulė taps Jūsų draugu!