MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaPikantiškos naujienos

Grįžtančius paukščius pasitinka iškeltos lizdavietės

25/03/2013

Taip pat skaitykite

Komikas Terry Jonesas susituokė slapta Britė susilaukė didžiausio Ispanijoje natūraliai gimusio kūdikio Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus“ Las Vegaso striptizo klube nušautas vienas žmogus, du sužeisti


LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ – šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO. Siekiant, kad paukščiai lizdus krautų natūraliose buveinėse, kurios nekelia jiems grėsmės, LESTO gandralizdžių kėlimo darbus tęs planinių remontų metu arba kai bus realus pavojus elektros tiekimo nutraukimui.

2009 m. startavęs projektas „Baltojo gandro apsauga Lietuvoje“ yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES) finansinės priemonės aplinkosaugai „LIFE+“ – gandralizdžių perkėlimui reikalingos lėšos sudarė iš viso 5,043 mln. Lt, ES padengė 50 proc. išlaidų. Iki šio projekto pradžios skirstomųjų tinklų įmonės gandralizdžių iškėlimą vykdė tik savo lėšomis. Projekto metu iš viso iškelta 3260 saugių platformų, pakeitusių pavojingai ant elektros oro linijų sukrautus  gandrų lizdus. Apie 93 proc. LESTO įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų krauna lizdus ir peri jauniklius.

„Dėl žmonių veiklos statomos elektros linijų atramos patraukia paukščių dėmesį, jie lizdus krauna nenatūraliose pavojingose vietovėse – grėsmė kyla ne tik paukščiams, bet ir patikimo elektros energijos tiekimo užtikrinimui. Todėl parengto projekto metu iškėlėme didžiąją dalį ant elektros linijų sukrautų gandralizdžių ant specialių platformų – taip labiau apsaugomi paukščiai, pasirinkę ne natūralias lizdavietes, ir užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas gyventojams. Žinoma, elektrikai nėra ornitologai, tačiau siekiame, kad mūsų veikla darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai, aktyviai ir drauge su ornitologais prisidedame prie aktualių aplinkosaugos iniciatyvų“, – teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.

Iš viso su ES pagalba vykusio projekto metu buvo iškelta 3260 specialių platformų. Daugiausia – 810 –  platformų iškelta Utenos regione, 736 – Alytaus regione, 552 – Klaipėdos regione, 352 – Šiaulių regione.

Ant elektros stulpų kraunami gandralizdžiai nėra saugūs nei paukščiams, nei žmonėms. Prilietę elektros laidus gandrai neretai mirtinai traumuojami elektros srovės, patiriama nuostolių dėl elektros nutekėjimo bei laidų nutrūkimų. Todėl šio projekto tikslas – užtikrinti baltųjų gandrų apsaugą įrengiant specialias, paukščiams ir oro linijoms saugias platformas, užtikrinti gyventojų saugumą ir patikimą elektros energijos tiekimą.

„Visų siekis turėtų būti, kad gandrai lizdus krautų natūraliose vietovėse – senuose medžiuose ar kitose vietose, kur jiems nekyla grėsmė. Dėl gandrų kaimynystės patiriami elektros nutekėjimo ir paukščių ekskrementų sukeltos laidų korozijos nuostoliai, kyla grėsmė ir patiems paukščiams, o nutrūkus elektros tiekimui nukenčia gyventojai. Pasitaiko atvejų, kai nuo elektros ar žaibo iškrovos ant oro linijų atramų sukrauti gandralizdžiai suliepsnoja“, – aiškina V. Žukauskas.

Elektros skirstomųjų tinklų darbuotojai gandralizdžių perkėlimo darbus vykdo jau keletą metų. Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, kuomet gandrai būna išskridę, pavojingiausiose vietose ant elektros linijų atramų sukrauti gandrų lizdai perkeliami – ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai su platformomis, ant kurių paukščiai vėliau vėl krauna savo lizdus. Tokios lizdavietės saugesnės ne tik aplinkiniams, bet ir patiems paukščiams.

Gandrų lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijos atramų viršūnių, dažnai išsiplečia ant laidų. Tokių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta ant žemės, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. LESTO iškeltos platformos užtikrina, kad ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neužsidegs nuo trumpojo elektros jungimo, besimokantys skraidyti jaunikliai, o kartais ir suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, bus toliau nuo pavojingos elektros įtampos.

2012 m. liepos mėnesį LESTO skelbė fotokonkursą „Gandrų sezonas“, kuriame buvo galima laimėti galimybę pasižiūrėti į Žemę iš gandro skrydžio. Įamžinę gandrus natūralioje aplinkoje, konkurse varžėsi 270 dalyvių iš visos Lietuvos, atsiuntę 588 fotografijas. Daugiau informacijos apie konkursą paskelbta internetinėje svetainėje http://www.lesto.lt/lt/socialine-atsakomybe/konkursas-gandru-sezonas/1181.

Ornitologų skaičiavimais, šalyje yra daugiau nei 20 tūkst. baltųjų gandrų. Pasak ornitologų, gandralizdis yra didelis ir ilgalaikis statinys, kurį gandrai kasmet papildo nauja medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris padidėja (gali siekti iki 1,5 tonos), dėl to kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas.

Apie baltuosius gandrus:

Baltasis gandras yra didelis, apie 4 kg sveriantis paukštis. Lietuvoje dauguma gandrų porų peri pavieniui, tačiau neretai pasitaiko nedidelių kolonijų, kur keli lizdai sukraunami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje. Krašte yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plotelyje peri po keliolika porų. Gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos – aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.

Gandrai natūraliai lizdus krauna senuose medžiuose, kurių laja reta, arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui krauti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos – šienaujamuose, ariamuose plotuose.

Bitėnų kaime, šalia Rambyno, yra didžiausia gandrų kolonija Lietuvoje. Kasmet čia peri apie 50 gandrų porų. Bitėnuose yra pušų, kuriose gandrai susikrovė net po kelis lizdus. Šis reiškinys unikalus tuo, kad paprastai gandrai suka lizdus pavieniui, turėdami savo maitinimosi teritoriją.

Baltasis gandras yra lietuvių senųjų papročių dalis. Senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Skrendantis gandras reiškia, kad viskas puikiai ir sparčiai seksis, o tupintis – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusioms merginoms pamatyti skrendantį gandrą reiškė, kad jos šiemet ištekės, o tupintį – kad liks savo tėvų namuose. Gandrų sugrįžimo dieną prasideda ir šiltasis metų pusmetis, o senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.

Pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją