Jungtinėse Valstijose prasideda kartą per 17 metų vykstantis cikadų antplūdis

14/05/2013

Vašingtonas, gegužės 14 d. (AFP-BNS). Jungtinėse Valstijose prasideda reguliariai pasikartojantis cikadų antplūdis, kai šie milijonai šių stambių, į svirplius panašių vabzdžių išlenda iš po žemės, kur lervų pavidalu gyveno 17 metų.

Pirmieji iš tų vabzdžių, kurių didžiulės masės turėtų netrukus užplūsti JAV Rytų pakrantę, jau pastebėti Šiaurės Karolinoje ir Naujajame Džersyje.

"II vados ritimasis prasidėjo!" - pirmadienį buvo paskelbta džiugiame pranešime tinklalapyje cicadamania.org, kuriame entuziastai skelbia žinutes apie cikadų ritimosi bangas.

Tačiau išties įspūdingas reginys prasidės vėliau šį mėnesį, kai vidutinė grunto temperatūra pasiekt 17 laipsnių Celsijaus.

Per antplūdžio kulminaciją viename šių garsiai griežiančių vabzdžių tankis gali būti 1 000-2 000 individų kvadratiniame metre.

Nors cikados paplitusios visame pasaulyje, šios ciklinės suaugėlių ritimosi bangos būdingos tik Jungtinėms Valstijoms.

Kas 17 metų šios "periodinės cikados" subręsta, susiporuoja, padeda kiaušinėlius ir neilgai trukus žūva, o jų griežimas dažnai būna kurtinamas.

Cikadų palikuoniai įsirausia į žemę maždaug 20 centimetrų gylyje kur praleidžia kitus 17 metų, maitindamiesi medžių šaknų syvais.

Cikadų vados, kurių iš viso būna 15, žymimos romėniškais skaičiais.

Dauguma jų gyvena pagal 17 metų ciklą, nors trims rūšims būdingas 13 metų ciklas. Įvairių rūšių gyvenimo ciklai susiderinę taip, kad kiekvienais metais išsirita bent viena cikadų vada.

Tačiau jos skiriasi pagal gausą, o II vada yra viena iš didžiųjų.

Per kelias ateinančias savaites visų šios rūšies nimfos išsiners ir taps sparnuotais suaugėliais, gebančiais daugintis, aiškina Merilando universiteto entomologas Michaelas Rauppas (Maiklas Raupas).

"Tuomet jos suskris į medžių viršūnes. Patinai pradės vilioti pateles. Jie susiporuos", - pridūrė jis.

Patelės "padės kiaušinėlius; tie kiaušinėliai išskils ir (lervos) įsiraus į žemę, kur vėl maitinsis 17 metų", - aiškino specialistas.

Cikados, priklausančios straubliuočių būriui (Hemiptera) užauga 2-3 centimetrų ilgio.

Šių juodų vabzdžių raudonomis akimis sparnai permatomi, išraizgyti oranžinėmis gyslelėmis. Cikado negelia ir pavojingos tik jauniems medžiams, iš kurių čiulpia syvus.

Patinai geba garsiai čirpti, virpindami specialią pilvelio membraną. Kai šiuos unikalius garsus skleidžia milijonai vabzdžių, triukšmas tampa kurtinamas.

Dauguma cikadų greitai žūva, ir tik nedidelė dalis jų tampa paukščių, smulkių žinduolių ir netgi šunų grobiu.

"Suaugusios cikados - milžiniškas maisto šaltinis įvairiems gyvūnams", - pažymėjo JAV Žemės ūkio departamento entomologas Andrew Liebholdas (Endrius Libholdas).

"Jos - labai geras maistingųjų medžiagų šaltinis ir pagerina kelių rūšių paukščių ir žinduolių veisimąsi", - pridūrė jis.

Tačiau M.Rauppas pastebėjo, kad iš stambesni žinduoliai, tarp jų žmonės, nesibodi paragauti šių padarų.

"Jose daugiau baltymų ir mažiau riebalų negu jautienos kepsnyje", - sakė mokslininkas, pridūręs, kad jis cikada mėgsta valgyti neapdorotas.

Tiems, kas į vabzdžių valgymą žiūri atsargiai, biologė Jenna Jadin (Džena Džadin), parašiusi nedidelę receptų knygelę, kai studijavo Merilando universitete, pataria galvoti, kad šie gyviai yra tokie patys, kaip ir kiti nariuotakojai - krabai arba omarai.

Ji siūlo paragauti "Merilendo cikadų" - 4-5 minutes apvirtus vabzdžius patroškinti su svogūnais bulvėmis ir kukurūzais; "Šanchajaus cikadų" - su sojos padažu, česnaku ir griežčiais - arba išsikepti "cikadų picą" su bazilikais, alyvuogėmis ir svogūnais.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.