MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaPinigai

Neatsakingai skolintis pradedama dar mokykloje, pastebi ekonomikos mokytojai

01/09/2013

Taip pat skaitykite

"Čili" vis dar nerandama investuotojų, sandorio gali ir nebūti Deimantų gamintojos "De Beers" pardavimai pirmąjį pusmetį stabilizavosi Azijos biržų indeksai traukia žemyn VMI didina spaudimą dėl PVM

Trūkstant žinių apie atsakingą skolinimąsi ir asmeninių finansų valdymą, nemažai jaunuolių dar besimokydami mokyklose pradeda naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, teigia Lietuvos ekonomikos mokytojai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotos ketvirtosios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis pedagogų įsitikinę, kad neatsakingas skolinimasis yra opi moksleivių problema.

„Finansinio elgesio pagrindai susiformuoja dar mokykloje ir didele dalimi lemia tai, kaip jaunas žmogus tvarkysis savarankiškai studijų metais ir vėliau. Kaip rodo ekonomikos mokytojų pastebėjimai, nors apie asmeninių finansų valdymą pamokose kalbama vis daugiau, tačiau tik maža dalis moksleivių įgytas žinias pritaiko praktikoje. Todėl naujųjų mokslo metų pradžia – puiki proga tėvams aptarti asmeninių finansų temą su savo atžalomis, pradedant nuo kišenpinigių limito nustatymo ar jų panaudojimo galimybių aptarimo“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Ekonomikos mokytojų apklausos duomenimis, 29 proc. pedagogų mano, kad moksleiviai turi apsčiai problemų dėl skolinimosi, kai kurie jų net įsigudrina naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Toks pat nuošimtis mokytojų teigė, kad vaikai nedideles sumas skolinasi iš pažįstamų ir artimųjų. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo sunku įvertinti situaciją, tačiau nė vienas pedagogas neišreiškė nuomonės, kad moksleiviai nesusiduria su skolinimosi problemomis.

Anot O. Bložienės, tokią situaciją mokyklose gali lemti tai, kad moksleiviai dar nesugeba atskirti poreikių nuo norų bei tinkamai įvertinti, kokių pasekmių tolesniame gyvenime gali turėti kredito istorija. Tuo įsitikinę ir apklausoje dalyvavę ekonomikos mokytojai – beveik pusė jų (47 proc.) teigė, jog moksleiviai nesupranta kredito istorijos svarbos, o 17 proc. pripažino, kad moksleiviai apskritai nieko nežino apie kredito istoriją.

„Savarankiškas jauno žmogaus gyvenimas neretai prasideda nuo finansinio įsipareigojimo – studijų paskolos. Todėl atsainus požiūris į kredito istoriją ir skolinimąsi gali apkartinti ne tik laiką universitete, bet ir ne vienerius metus po to. Ir ne vien dėl to, kad dėl įrašų kredito istorijoje toliau skolintis gali būti brangiau ir sudėtingiau. Svarbiausia, jog tai parodo asmens nesugebėjimą gyventi pagal savo pajamas arba neatsakingą požiūrį į prisiimamus įsipareigojimus“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Apklausos duomenimis, tik 48 proc. ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai aktyviai domisi tinkamu asmeninių finansų valdymu – tai jiems svarbu jau šiuo metu arba planuojant savo ateitį. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) pedagogų tvirtino, kad vaikams labiau rūpi investavimas nei kitos asmeninių finansų temos.

„Jaunosios kartos maksimalizmas, paprastai paveiktas filmuose, knygose ar socialinėje erdvėje peršamu įvaizdžiu apie greitą pelną, iš dalies yra suprantamas. Tačiau investavimas nėra ta tema, nuo kurios turėtų prasidėti finansų pažinimas ir savarankiškas gyvenimas. Svarbiau pirma įgyti elementarių asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių – tokių kaip taupymas, išlaidų planavimas, biudžeto sudarymas. Visa tai galbūt taptų pagrindu tolimesniems žingsniams investavimo link“, – komentavo O. Bložienė.

Jos teigimu, nors pedagogai yra labai svarbus finansinių žinių šaltinis ir gali daryti įtaką jaunimo finansinei elgsenai, tačiau praktiniai įgūdžiai dažniausiai atsinešami iš šeimos. „Artimųjų rate būtina skirti deramą dėmesį finansinio raštingumo ugdymui – būtent čia geriausia gesinti potencialių problemų židinius. Todėl tėvai, ruošdami savo atžalas naujiesiems mokslo metams, turėtų ne tik tradiciškai pasirūpinti mokyklinių prekių rinkiniais, bet ir aptarti su jais kišenpinigių naudojimo bei kitus aktualius finansinius klausimus“, – sakė ekspertė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengtoje ketvirtojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje pedagogai klausėsi įvairių sričių ekspertų pranešimų Lietuvos ir pasaulio ekonomikos temomis, taip pat varžėsi finansinių žinių viktorinoje. Ekonomikos mokytojų apklausa buvo atlikta š.m. rugpjūčio 22 d., joje dalyvavo 75 pedagogai.

Odeta Bložienė