Stresas, jo poveikis ir valdymas

Stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo juos patenkinti įvairiose gyvenimo srityse. Stresas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nuolatinis kiekvieno mūsų palydovas. Nepriklausomai nuo oro, metų laiko, amžiaus mes susiduriame su daugeliu aplinkos veiksnių, sukeliančių fiziologinės bei psichinės įtampos būseną. Kartais dėl ypatingai greito gyvenimo tempo, mes nesuvokiame, jog stresas įsibrovė į mūsų gyvenimą. Žmonės į stresą reaguoja nevienodai ir įtampa kyla dėl labai skirtingų priežasčių: vieniems nuo per didelio krūvio, kitiems – trūkstant krūvio, vieni puola į paniką dėl skolų, įtampos darbe, konfliktų šeimoje ar mylimojo išdavystės, artimųjų sveikatos, abejingumo. Tai jau ne tik gadina nuotaiką, bet ir kelia tiesioginę grėsmę sveikatai. Įrodyta, kad nervinė įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis stresas net gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą, grūdina, didina budrumą, aktyvumą, tačiau stiprus ir užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms: virškinamojo trakto negalavimams, žarnyno ar skrandžio opoms, diabetui, imuninės sistemos ir organizmo atsparumo įvairioms ligoms susilpnėjimui. Streso hormonų perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti ''atminties neuronus''. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Taip pat gali pasireikšti psichologiniai sutrikimai tokie kaip nemigos sutrikimai, neurozės, depresija, migrena. Streso šaltinis ir valdymo būdai Užklupus depresijai, pesimizmui, reikia kuo greičiau kažką gyvenime keisti, jog tai neperaugtų į nervinį protrūkį. Paanalizuokite streso istoriją, pamėginkite nustatyti stresorius, sudarykite sąrašą tų veiksnių, kurie jus erzina ir vargina, atsakykite sau į klausimus: kodėl jaučiate stresą, kokios jo priežastys, kada pradėjote jausti įtampą, kas tada vyko jūsų gyvenime, kokiomis aplinkybėmis stresas didžiausias. Radę atsakymus bent į dalį šių klausimų jau turėsite atskaitos taškus, padėsiančius rasti galimas streso priežastis ir bandyti kažką keisti. Priežasčių dėl patiriamo streso gali būti daug ir įvairių, tad jo priežasčių paieškai skirkite pakankamai laiko. Jų ieškant svarbu neapsigauti, nes, kaip žinia, mes kartais linkę meluoti patys sau. Pirmas atsakymas, atėjęs į galvą, labai dažnai būna patogiausias, saugiausias, bet ne visada teisingiausias. Kovoje su pašlijusiais nervais labai svarbu turėti „palaikymo grupę“, kur galėtumėte aptarti savo problemas, gauti emocinę paramą ir patarimų. Taip pat yra labai svarbu pailsėti nuo įprasto režimo pakeičiant veiklos pobūdį į pasitenkinimą bei malonumą duodantį užsiėmimą. Svarbu suvokti, kad gyvenime egzistuoja ne tik darbas ir atrasti laiko pramogoms ar nemonotoniškam geras emocijas suteikiančiam hobiui. Rūpinkitės savo fizine sveikata. Grynas oras, mankšta, sveika mityba, juk sveikas kūnas atsparesnis stresui. Venkite nereikalingo energijos eikvojimo, stenkitės išvengti negatyvių veiksnių ir situacijų, kaip rūkymas, alkoholis, konfliktiški asmenys. Kai susiduriate su veiksniais, kurių negalite išvengti ar pakeisti, priimkite tai, keisdami savo požiūrį. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tad raskite kas tame gera, naudinga ir Jums palanku. Nusistatykite jums iškylančių užduočių bei sunkumų prioritetus. Iš pradžių imkitės svarbiausiųjų, o jei turite galimybę perduokite užduotį kitiems ar prašykite pagalbos, patys imdamiesi to, su kuo galite susidoroti dabar pat. Susidūrę su stresą keliančia užduotimi atsakykite sau į tris klausimus: Ar tai TURI būti padaryta? Ar AŠ turiu tai padaryti? Ar tai turi būti atlikta DABAR? Stenkitės išsiugdyti asmeninę filosofiją, kuri padėtų suvokti bendrą pasaulio vaizdą, konkrečių situacijų prasmę bei Jūsų vietą po saule. Jeigu esate išbandę daugumą čia paminėtų priemonių, bet jos nepadeda, kreipkitės į psichologą. Jis tikrai padės rasti tinkamiausią sprendimą, kaip valdyti kamuojantį stresą. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių, tačiau kiekvienam susiduriančiam su sunkumais gyvenimo kelyje privalu atrasti laiko vidiniam susivokimui ir vystimuisi, pabūti vienam su savo mintimis, apmąstyti gyvenimo prasmę. Atminkite, jog mumyse yra viskas, kas būtina, kad išvengtumėme emocinės krizės, kad gyventumėme laisvai ir dirbtume vaisingai. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų ateitis. Šviesi ir laiminga. Neatidėliokite ir neleiskite stresui peraugti į depresiją!