Muzikantai

PradžiaEkonomika

Tarptautinę sutartį dėl prekybos ginklais pasirašė jau per 65 šalių

04/06/2013

Taip pat skaitykite

Naftos kainos Azijoje kopia aukštyn Lietuva konkurencingumu lenkia kaimynes Britanijos ekonomika kitąmet atsigaus Rusijoje ketinama įšaldyti geležinkelių, dujų, elektros tarifus

Jungtinės Tautos, birželio 4 d. (AP-BNS). Daugiau nei 65 šalys pasirašė istorinę sutartį, reguliuojančią milijardų dolerių vertės pasaulinę prekybą ginklais, o Jungtinės Valstijos taip pat paskelbė greitai pasirašysiančios tą dokumentą, suteikdamos stiprų palaikymą pirmai didelei tarptautinei iniciatyvai pažaboti neteisėtą prekybą ginklais, kuri skatina konfliktus ir ekstremizmą.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pirmadienį, pareiškė, kad jo šalis, kuri yra didžiausia pasaulyje prekiautoja ginklais, pasirašys tą dokumentą.

Šis žingsnis yra itin svarbus, tačiau Tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais sėkmė galiausiai priklausys nuo visų didžiųjų ginklų eksportuotojų ir importuotojų palaikymo.

Nors šis susitarimas balandžio 2-ąją buvo priimtas didele balsų daugumą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kai kurios didžiosios ginklų eksportuotojos, tarp jų Rusija ir Kinija, taip pat pagrindinės importuotojos, tokios kaip Indija, Saudo Arabija, Indonezija ir Egiptas, susilaikė balsuojant bei nedemonstravo jokių ženklų, ar ketina jį ratifikuoti.

Sutarties pasirašymas yra pirmasis žingsnis į ratifikavimą, o šis dokumentas įsigalios tik tuomet, jeigu jį ratifikuos bent 50 valstybių.

Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja (Erkis Tuomioja), vienas iš pagrindinių naujosios sutarties šalininkų, prognozuoja, kad 50 valstybių ją ratifikuos "per kiek ilgiau nei metus - tačiau, žinoma, tikrasis išbandymas yra (pastangos) paskatinti tebedvejojančias arba kurios dar neapsisprendė - pasirašyti ir ratifikuoti".

Ratifikavusias šalis ši sutartis įpareigoja imtis nacionalinių priemonių, reguliuojančių konvencinių ginklų ir jų komponentų perdavimą, taip pat kontroliuojančių ginklų prekybos tarpininkų veiklą, tačiau nenustato reikalavimo kontroliuoti ginklų naudojimą šalies viduje.

Ji draudžia perduoti konvencinius ginklus, jeigu tai pažeidžia ginklų prekybos embargus arba skatina genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, taip pat jeigu ginklai galėtų būti naudojami prieš civilius ir civilinius objektus, tokius kaip ligoninės arba mokyklos.

Kol kas neaišku, kaip ši sutartis paveiks pasaulinę ginklų prekybą, kurios apyvarta vertinama 60-85 mlrd. JAV dolerių per metus. Daug kas priklausys nuo to, kurios šalys ją ratifikuos ir kiek griežtai jos laikysis, kai sutartis įsigalios.

Sutarties pasirašymų proga surengtoje specialioje ceremonijoje JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sakė, kad ši sutartis rodo, jog "pasaulis galiausiai padėjo tašką nuostatai "laisvai bet kam" tarptautiniuose ginklų perdavimuose".

Per pirmadienio rytą vykusią sesiją sutartį pasirašė 62 šalys, o po pietų - dar penkios. Šios 67 valstybės sudaro apie trečdalį iš 193 JT narių, o JT nusiginklavimo programos vadovė Angela Kane (Angela Kanė) sakė, kad šis skaičius yra "įspūdingas".

Naujoji sutartis reguliuoja prekybą koviniais tankais, šarvuotosiomis kovos mašinomis, didelio kalibro artilerijos sistemomis, karo lėktuvais, atakos sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir jų leidimo sistemomis, taip pat pėstininkų ir lengvaisiais ginklais.

Spręsdama, ar leisti ginklų eksportą, šalis turės įvertinti, ar tie ginklai gali būti panaudoti pažeidinėjant tarptautinius žmogaus teisių įstatymus arba patekti į teroristų ar nusikalstamų grupuočių rankas. Valstybės taip pat privalės įvertinti, ar tie ginklai prisidės prie taikos ir saugumo stiprinimo, ar jų poveikis bus priešingas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

BNS