Apie mažas moteriškas svajones...

18/11/2013

 

XX amžiaus šeštasis dešimtmetis. Billy Wilder juosta „Septynerių metų krizė“ (The Seven Year Itch). Aktorė Marilyn Monroe, išgirdusi atvykstantį metro traukinį, žengia ant grindinio grotelių ir netikėtai viršun pūstelėjęs vėjas pakelia jos suknelę apnuogindamas nuostabias kojas. Netrukus šis kadras  tapo legendiniu, o štai plisuota dramblio kaulo spalvos suknelė - viena žymiausių istorijoje, už kurią, prabėgus keliems dešimtmečiams, buvo mokami milijonai dolerių.

Kartais, kai vyrai klausia ko nori moterys, vieną iš atsakymų rasti ne taip jau ir sudėtinga – jos visada nori suknelių. Tai drabužis, kurio niekada jų spintose nebūna per daug. Tobulai krentančios, išryškinančios moterišką švelnumą ir stiprybę, suknelės moteris lydi jau tūkstančius metų.

Žvelgiant į praeitį – suknelių istorija marga, kaip ir jas dėvinčiųjų gyvenimai. Iki pat praėjusio amžiaus vidurio, šis drabužis buvo neatsiejama kiekvienos moters kasdienybės dalis. Vienos suknelės buvo paprastos ir papuoštos buities darbų žymėmis, kitos tviskančios ir žėrinčios deimantais, dar kitos ilgos ir elegantiškos, o kai kurios mažos ir juodos... Visos jos, slekant šimtmečiams atspindėdavo tiek epochų kultūrą, tiek ekonomiką. Panašiai, kaip baroko suknelės mums kalba apie ano meto prabangą ir jausmingumą, taip Lady Gagos mėsos suknelė ateityje, turbūt, nemažai pasakys apie mus. Ir, tikėtina, visai ne kaip kvailas išsišokimas...

Visgi patys didžiausi suknelių stebuklai pažymėti magiška haute couture arba aukštosios mados etikete. Kas čia stebuklinga? Tai mada beveik nepavaldi laikui, sezoniškumui ir tendencijoms. Nelabai ji prieinama ir finansiniu požiūriu. Suknelės dažnai kainuoja šimtus tūkstančių dolerių, todėl klientų visame pasaulyje tikrai nėra daug. Aukštosios mados drabužiai ypač prabangūs, gerų audinių, reikalaujantys kruopštaus rankų darbo. O ir kurti juos gali ne visi. Mados namai turi atitikti aukštus reikalavimus, pavyzdžiui, ateljė Paryžiuje, kurioje turėtų dirbti ne mažiau kaip penkiolika žmonių, o  kiekvienas drabužis turėtų būti sukurtas pagal užsakymą... Ir vis dėlto, nors tai labai nuostolinga ir kartais pasigirsta kalbų apie aukštosios mados mirtį, vargu ar tokia ištiesų ateis...

Suknelės, kaip ir prieš šimtus metų, taip ir šiandien - maža (o kartais beprotiškai didelė), graži, moteriška svajonė. Neveltui pasaulyje egzistuoja angliškas posakis „the dress that changed my life“. Tik čia visai nesvarbu kokia ta suknelė, kur ir kieno siūta ar kiek už ją mokėta – svarbiausia, juk visai kas kita... Nes kalbant apie sukneles daugiausiai pasako Coco Chanel mintis - „suknelėje ieškok moters, jei jos nėra, nėra ir suknelės“.

 

Like Sugar So Sweet – blogas apie grožį, madą ir gyvenimo būdą.

Sekite naujienas www.likesugarsosweet.com