Ar tikrai Joninių naktį laimę atneša žydintis česnakas?

24/06/2013

Joninės – krikščionių šventė, daugybės pasaulio tautų švenčiama naktį iš birželio 23dienos į 24 dieną. Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną pagoniškus papročius menanti šventė, apgaubta šventojo Krykštytojo Jono nakties skraiste, labiausiai švenčiama būtent krikščioniškame pasaulyje.

Pagrindiniai šventės akcentai pasikartoja beveik visuose kraštuose: per naktį dega laužai, pinami vainikai, simboliškai prausiamasi vandens telkiniuose, renkamos vaistažolės. Tikima, jog Joninių naktį įsisiautėja piktosios jėgos, kurias galima įvairias būdais pergudrauti ir nugalėti. Manoma, jog šią naktį žolės įgauna magiškų galių, o jų gydomosios savybės itin suaktyvėja. Tikima, jog įvairiausi ritualai padeda nuspėti ateitį, apsaugo nuo negandų bei susitiprina sveikatą ir vaisingumą. Norint, kad gerosios jėgos iš tiesų nugalėtų blogąsias, Joninių naktį kiekviena tauta turi savų tradicijų. Euro Plius pateikia pačius įdomiausius šventės akcentus iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Lietuva

Kai kuriems lietuvaičiams Joninės visų pirma asocijuojasi su Jono ir Janinos vardadieniais, kurie kaip ne paslaptis yra svenčiami labiau ir  ypatingiau nei kitos vardo dienos. Nors iš tiesų, tai ne Jonų diena, o gamtos diena anksčiau dar vadinta Kupolės ir Rasos vardu, o dėl krikščionybės įtakos vėliau sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Joninių naktį einama ieškoti paparčio žiedo, mat tikima, kad jį radęs žmogus taps išminčiumi ir įgis gebėjimą matyti pasaulio turtus, suprasti paukščių ir gyvulių kalbą. Trumpiausią metų naktį kūrenami laužai, šokinėjama per ugnį, pinami žolynų vainikai, veidai prausiami ryto rasa, buriamasi. Senovėje Joninių rytą ligoniai eidavo maudytis ir prausdavo gyvulius tikėdami, kad vanduo tuo metu turi stebuklingų gydomųjų galių.

Latvija

Ilgiausia metų diena Latvijoje vadinama Jani - yra viena svarbiausių metų švenčių trunkanti 4–5 dienas. Nuo seno tikima, kad šiuo metu gamtos jėgos yra stipriausios, tad norėdami apsisaugoti nuo piktųjų dvasių ir raganų latviai namus puošia ajerų lapais, šermukšnių, erškėčių šakomis, beržų, ąžuolų ar paparčių šakelėmis. Latviai Joninių dieną savo Janius puošia ąžuolo lapų vainikais, automobilius – bent mažute ąžuolo šakele su lapais. Latviai, kaip ir lietuviai, trumpiausią metų naktį ieško paparčio žiedo, kuria laužus. Šventės pagrindinis patiekalas yra tradicinis varškės sūris su kmynais, užgeriamas alumi.

Estija

Kaimyninėje Estijoje Joninių šventė- Jaanipäev yra švenčiama nuo neatmenamų laikų. Šventės tradicijos siejamos su žemdirbių pavasario darbų pabaiga ir sunkių vasaros darbų pradžia. Joninių išvakarėse didelė svarba teikiama laužams, kadangi tikima, jog saulėgrįžos naktį uždegtas laužas namus saugos nuo gaisro ištisus metus. Be to, tikima, kad kuo didesnis laužas, tuo labiau jis atbaido blogąsias dvasias.

Lenkija

Lenkijoje švenčiama šventojo Jono naktis - Noc Swiętojanska. Tradiciškai merginos pina žolynų vainikus ir meta juos į jūrą, ežerus ar upes.

Rusija

Rusijoje senovinė vasaros saulėgrįžos diena vadinama Ivan Kupala. Šventės tradicijos siejamos su pagoniškais derlingumo ritualais.

Suomija

Senovėje vasaros saulėgrįžos diena Suomijoje vadinta Ukon Juhla ir buvo skirta dangaus ir derliaus dievui Ukko, tačiau, atėjus krikščionybei, šventė pervadinta Jono Krikštytojo garbei. Suomiai Joninių dieną ežerų ir jūros pakrantes nušviečia tūkstančiais laužų, namų duris papuošia beržų šakelėmis, o naktį ieško mistinio paparčio žiedo su lobį ženklinančia paparčio sėkla. Tiesa, per Jonines šioje šalyje tvyro baltosios naktys, tad suomiai Jonines švenčia ne taip, kaip kitos šalys - tamsiose gūdžiose giriose, o beveik dienos šviesoje.

Švedija

Midsommar – tai vasaros saulėgrįžos šventė Švedijoje, švenčiama 2 dienas – penktadienį ir šeštadienį, artimiausius birželio 24 dienai. Švenčiant iškeliamas žolynais apipintas stulpas, aplink kurį šokama ir dainuojama. Šventės dalyviai puošiasi žolynų vainikais ir bando nuspėti ateitį.

Danija

Danijoje Joninių šventė vadinama Sankt Hans aften ir yra švenčiama birželio 23 dieną. Nuo vikingų laikų šią dieną buvo įprasta lankyti gydomųjų galių turinčius šaltinius ir kurti laužus, kurie atbaidydavo piktąsias dvasias. Danai Joninių naktį ant laužo degina šiaudinę  raganą, taip simboliškai ją parsiųsdami į tą naktį neva vykstančią raganų puotą.

Norvegija

Norvegijoje per Sankthansaften arba Jonsok  šventę deginamai laužai, puošiami laivų žibintai, rengiamos teatralizuotos vestuvės, simbolizuojančios naujo gyvenimo pradžią. Netekėjusios merginos tą naktį po pagalve deda žolynus ir tikisi sapne išvysti būsimojo vyro atvaizdą.

Portugalija

Šioje šalyje vasaros saulėgrįžos šventimas susijęs su įvairiais šventaisiais ir vadinamas Santos Populares. Žymiąją šventę simbolizuoja žydintis česnakas. Portugalijoje yra tradicija artimiesiems ir draugams suduoti česnaku ar plastikiniu plaktuku per galvą, kad sektųsi. Per šventę tradiciškai valgoma kopūstų sriuba ir keptos sardinės.

Ispanija

Ilgiausią metų dieną ispanai švenčia San Chuano šventę. Joninių išvakarėse moterys tradiciškai renka vaistažoles, o kai kuriose vietovėse brenda į jūrą ir gaudo devynias bangas, kad išliktų vaisingos. Vidurnaktį paprastai kuriami laužai, per kuriuos reikia tris kartus peršokti ir sušukti „meigas fora“.

Brazilija

Pietų pusrutulyje gyvenantiems Brazilams, Joninės - tai ne vasaros, o žiemos šventė, pradedama švęsti likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi savaitę po jų. Joninės čia sutampa su liūčių sezonu, o žmonės per šią šventę dėkoja šventajam Jonui už žemę atgaivinantį lietų.

Linkime Jums atrasti savitą Joninių šventimo būdą ir prisišaukti sėkmę ne tik lietuviškai! Lai pačią trumpiausią ir linksmiausią metų naktį paparčiai Jums pražįsta stebuklingais žiedais.

Kuo didžiausios sėkmės, tvirčiausios sveikatos ir didžiausios laimės ne tik Jonams ir Janinoms, bet ir visiems mūsų skaitytojams!