Parduodamas sklypas Birštone 8 araiBuhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaEuropa

Europa. Truputis teorijos.

18/03/2013

Taip pat skaitykite

Paryžiuje mokykloje pensininkas nusišovė mokinių akivaizdoje ES ir JAV pradeda derybas dėl duomenų apsaugos Vokietijos partijos ragina rengti referendumus priimant svarbiausius ES sprendimus Ispanijos karalius ir sosto įpėdinis pakeitė savo planus dėl šalyje įvykusios traukinio katastrofos

Europà – vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).
„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.
Geografiniai duomenys
Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose – Atlantas, pietryčiuose – Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose – Viduržemio jūra. Rytuose Europą nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo upė, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai, Juodoji jūra, Bosforo sąsiauris, Marmuro jūra, Dardanelų sąsiauris, Egėjo jūra, Kretos jūra, Viduržemio jūra. Europą nuo Afrikos skiria: Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauris.
Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).
Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra apie 343 m, aukščiausia viršukalnė – 5642 m (Elbruso kalnas).
Vyrauja lygumos (didžiausios – Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai – Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.
Klimato juostos: didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose – žemyninis), šiaurėje – subarktinis, šiaurės salose – arktinis, Pietų Europoje – Viduržemio jūros.
Gamtinės zonos – nuo arktinių dykumų šiaurėje iki subtropinių Viduržemio jūros miškų ir krūmynų; pietryčiuose – pusdykumės. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²).
Didžiausios salos: Naujoji žemė, Prano Juozapo žemė, Svalbardas, Islandija, Britų salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos salų plotas apie 730 tūkst. km².
Didžiausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.
Didžiausios upės: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pečiora, Šiaurinė Dvina, Dauguva, Vysla, Elbė, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.
Didžiausi ežerai: Ladoga, Onega, Venernas, Veternas, Saima, Peipus, Balatonas, Ženevos ežeras.
 Airija
 Albanija
 Andora
 Austrija
 Baltarusija
 Belgija
 Bosnija ir Hercegovina
 Bulgarija
 Čekija
 Danija
 Estija
 Graikija
 Islandija
 Ispanija
 Italija
 Jungtinė Karalystė
 Juodkalnija
 Kosovas (pripažinta tik dalinai)
 Kroatija
 Latvija
 Lenkija
 Lichtenšteinas
 Lietuva
 Liuksemburgas
 Makedonija
 Malta
 Moldavija
 Monakas
 Nyderlandai
 Norvegija
 Portugalija
 Prancūzija
 Rumunija
 San Marinas
 Serbija
 Slovakija
 Slovėnija
 Suomija
 Švedija
 Šveicarija
 Ukraina
 Vatikanas
 Vengrija
 Vokietija

lt.wikipedia.org