George'as - istorinis vardas britų monarchijai

25/07/2013

Londonas, liepos 24 d. (AFP-BNS). Vardas George'as (Džordžas, Jurgis), kurį savo pirmagimiui išrinko princas Williamas (Viljamas) ir Kate (Keit), turi senas ir garbingas tradicijas britų karališkojoje šeimoje - anksčiau karalystę valdė šeši monarchai tokiu vardu.

Šv.Jurgis, 4-ojo amžiaus krikščionių kankinys, taip pat yra Anglijos globėjas ir simbolizuoja garbę, drąsą bei galantiškumą. Kaip sako legenda, jis iš drakono nagų išgelbėjo mergelę.

Tai yra trečias pagal populiarumą britų suverenų vardas po Henry (Henriko) ir Edwardo (Edvardo). Britai turėjo po aštuonis karalius tokiais vardais.

"Georgeas", kuris 2011 metais buvo 12-as pagal populiarumą berniukų vardas Anglijoje ir Velse, yra kilęs iš senovinės graikų kalbos, kurioje reiškia "žemdirbį". Būtent šį vardą daugelis prognozavo pirmadienį gimusiam princui.

Britaniją valdė šeši karaliai vardu Jurgis (Georgeas):

- Jurgis I (1714-1727), pirmasis Hanoverių dinastijos karalius, į Didžiosios Britanijos ir Airijos sostą 1714 metais įžengė nepaisant to, kad buvo tik 52-as žmogus eilėje į jį. Pretenzijas į sostą jis pareiškė todėl, kad buvo artimiausias gyvas karalienės Onos giminaitis protestantas, nes Britanija 1701 metais buvo priėmusi Sureguliavimo aktą, kuriuo katalikams draudžiama paveldėti britų sostą. Nors gimė Vokietijoje ir prastai kalbėjo angliškai, jam valdant šalis išgyveno didelio stabilumo periodą;

- Jurgis II (1727-1760), Jurgio I sūnus, paskutinis Britanijos karalius, dalyvavęs mūšiuose drauge su savo kariais. Jis kariavo su prancūzais 1743 metų Detingeno mūšyje Vokietijoje;

- Jurgis III (1760-1820), Jurgio II vaikaitis, trečiasis monarchas iš Hanoverių dinastijos ir pirmasis, gimęs Anglijoje, puikiai kalbėjęs anglų kalba. Jam valdant Britanija neteko Jungtinių Valstijų, kurios nepriklausomybę paskelbė 1776 metais. Jurgis III gyveno ir valdė ilgiausiai iš visų britų vyriškosios lyties suverenų, bet 1811 metais de facto sosto kontrolę turėjo perduoti savo sūnui - dėl vis atsinaujindavusio - o galiausiai, ir nuolatinio - pamišimo. Jo vargai tapo tema 1994 metų filmui "Karaliaus Jurgio beprotybė" (The Madness of King George);

- Jurgis IV (1820-1830), Jurgio III sūnus, meno kolekcininkas ir hedonistas. Jis užsakė ekstravagantišką karališkąjį paviljoną Braitone Indijos tema, gyveno spalvingą asmeninį gyvenimą, slapta ir neteisėtai vedė katalikę, o paskui - protestantę, su kuria nesėkmingai bandė išsiskirti;

- Jurgis V (1910-1936), imperatorius-karalius. Pirmojo pasaulinio karo metais jis daugiau kaip 450 kartų aplankė savo karius. Dėl antivokiškų nuotaikų jis atsisakė istorinio Saxeų-Coburgų-Gothos (Saksų-Koburgų ir Gotos) dinastinio vardo ir prisiėmė Windsorų (Vindzorų) pavardę pagal į vakarus nuo Londono esančios pilies pavadinimą. Windsorai yra ir dabartinė karališkosios šeimos pavardė. Valdant Jurgiui V Airija tapo nepriklausoma. Šis karalius pradėjo kalėdinių kreipimųsi į šalies gyventojus per radiją tradiciją;

- Jurgis VI (1936-1952), mylimas dabartinės monarchės karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) tėvas. Karaliumi jis tapo 1936 metais, kai norėdamas vesti išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson (Volis Simpson) sosto atsisakė jo brolis Edwardas VIII (Edvardas VIII).

Tikrasis jo vardas buvo Albertas, bet tapdamas karaliumi jis pasirinko Jurgio VI vardą - pagerbdamas tėvą ir pasiųsdamas stabilumo žinią po brolio sukelto chaoso. Jis kentė nuo stipraus mikčiojimo. Aktorius Colinas Firthas (Kolinas Fertas) įkūnijo Jurgį VI ne vieną "Oskarą" gavusiame 2010 metų filme "Karaliaus kalba" (The King's Speech).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.