JAV istorija

Amerikos kolonizacija
Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonÄ—s, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šiÄ… teritorijÄ… iš Azijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidÄ—jo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų). [4] Keletas prieškolumbinių kultÅ«rų, gyvenusių dabartinÄ—je JAV teritorijoje, išvystÄ— gan pažangų žemÄ—s Å«kį, pasižymÄ—jo architektÅ«ros srityje. MinÄ—toms kultÅ«roms taip pat buvo bÅ«dinga valstybinio lygmens visuomenÄ—s. PrasidÄ—jus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykšÄių amerikiečių mirÄ— nuo atvežtų ligų, tokių kaip raupai, epidemijų metu. [5]
1492 m. Genujos keliautojas Kristupas Kolumbas, pasirašÄ™s kontraktÄ… su Ispanijos karÅ«na, pasiekÄ— keletÄ… Karibų jÅ«ros salų, ir pirmÄ… kartÄ… kontaktavo su vietiniais gyventojais. 1513 m. balandžio 2 d. ispanų konkistadoras Chuanas Ponse de Leonas priplaukÄ— žemÄ™, kuriÄ… pavadino La Florida. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vÄ—liau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių dabartinÄ—s JAV pietvakariuose pradÄ—tos kurti kitos gyvenvietÄ—s. PrancÅ«zų kailių pirkliai aplink Didžiuosius ežerus pradÄ—jo kurti Naujosios PrancÅ«zijos kolonijas. PrancÅ«zai galiausiai užsitikrino didžiÄ…jÄ… dalį ŠiaurÄ—s Amerikos žemyno centrinÄ—s srities iki Meksikos įlankos. Virdžinijos kolonija Džeimstaune, įkurta 1607 m., ir Plimuto kolonija, įkurta 1620 m., buvo pirmosios sÄ—kmingos anglų gyvenvietÄ—s. 1628 m. įkÅ«rus Masačiusetso įlankos kolonijÄ…, prasidÄ—jo migracijos banga. Iki 1634 m. per 10 000 puritonų buvo apgyvendinti Naujojoje Anglijoje. Laikotarpyje tarp XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos ir JAV nepriklausomybÄ—s karo pradžios apie 50 000 kalinių buvo ištremti į Britanijos kolonijas Amerikoje. [6] 1614 metais olandai pradÄ—jo kurti gyvenvietes ties žemutine Hadsono upÄ—s pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – Naujasis Amsterdamas (dabartinis Niujorkas), įkurtas Manhatano saloje.
1674 m. olandai perleido savo teritorijas Amerikoje Anglijai. Naujųjų Nyderlandų provincija buvo pervadinta į NiujorkÄ…. Daugelis naujų imigrantų, kurių daugumÄ… vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniai tarnautojai. [7] Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. 1729 metais skilus Karolinoms ir 1732 m. kolonizavus DžordžijÄ…, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vÄ—liau tapo JungtinÄ—mis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turÄ—jo vietinÄ™ valdžiÄ…, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galÄ—jo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos legalizavo prekybÄ… Afrikos vergais. DidÄ—jant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų skaičius sparčiai augo. KrikšÄionių tikÄ—jimo atgaivinimo judÄ—jimas, dar geriau žinomas kaip Didysis Pabudimas, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domÄ—jimÄ…si tiek religija, tiek religine laisve. PrancÅ«zų-indÄ—nų kare britų pajÄ—gos užėmÄ— prancÅ«zams priklausiusiÄ… KanadÄ…, tačiau prancÅ«ziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant Amerikos indÄ—nų, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, 1770 m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekÄ— 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas. [8] Nepaisant to, kad šios kolonijos mokÄ—jo mokesčius Britanijai, jos neturÄ—jo nÄ— vieno atstovo Didžiosios Britanijos parlamente.
NepriklausomybÄ— ir ekspansija
Revoliuciniu laikotarpiu XVIII amžiaus 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp Amerikos kolonijų ir Britanijos privedÄ— prie JAV nepriklausomybÄ—s karo, vykusio nuo 1775 iki 1783 metų. 1775 m. birželio 14 d. Kontinentinis kongresas, susirinkÄ™s Filadelfijoje, įkÅ«rÄ— kontinentinÄ™ kariuomenÄ™, vadovaujamÄ… Džordžo Vašingtono. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonÄ—s yra sukurti lygÅ«s” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisÄ—s”, 1776 m. liepos 4 d. priÄ—mÄ— nepriklausomybÄ—s deklaracijÄ…, kurios didžiÄ…jÄ… dalį parašÄ— Tomas Džefersonas. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip JAV nepriklausomybÄ—s diena. 1777 m. priimti Konfederacijos straipsniai leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikÄ— iki 1789 m.
JAV pajÄ—goms, kurioms talkino prancÅ«zai, nepriklausomybÄ—s kare sutriuškinus DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ…, ši turÄ—jo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybÄ™ ir šalies suverenitetÄ… iki MisisipÄ—s upÄ—s. 1787 m. asmenys, norÄ—jÄ™ sukurti stipriÄ… nacionalinÄ™ valdžiÄ…, sušaukÄ— Konstitucinį suvažiavimÄ…. Jungtinių Valstijų konstitucija buvo ratifikuota 1788 metais. Pirmieji nauji respublikos Atstovų rÅ«mai, Senatas ir pirmasis prezidentas Džordžas Vašingtonas pradÄ—jo darbÄ… 1789 metais. JAV teisių bilis, draudžiantis asmens laisvių suvaržymÄ… ir garantuojantis įvairiÄ… teisinÄ™ apsaugÄ…, buvo priimtas 1791 m.
PožiÅ«riai į vergijÄ… keitÄ—si. Konstitucija gynÄ— prekybÄ… vergais tik iki 1808 metų. ŠiaurinÄ—s valstijos uždraudÄ— vergijÄ… laikotarpyje tarp 1780 ir 1804 metų. PietinÄ—s vergovinÄ—s valstijos liko vienintelÄ—s gynusios vergijÄ…. Antrasis Didysis Pabudimas, prasidÄ—jÄ™s 1800 m., leido evangelikalizmui tapti ta jÄ—ga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judÄ—jimų, įskaitant ir abolicionizmÄ…, atsiradimÄ….
Amerikiečių noras plÄ—sti savo teritorijÄ… į vakarus paskatino pradÄ—ti ilgai trukusius karus su indÄ—nais. Taip pat buvo vykdoma indÄ—nų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. 1803 m., valdant prezidentui Tomui Džefersonui, iš prancÅ«zų nusipirkus LuizianÄ…, šalies teritorija padidÄ—jo beveik dvigubai. 1812 m. kare, paskelbtame Britanijai dÄ—l įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino nacionalizmÄ… JungtinÄ—se Valstijose. EilÄ— JAV kariuomenÄ—s įsiveržimų į FloridÄ… 1819 m. privertÄ— IspanijÄ… užleisti šias teritorijas JungtinÄ—ms Valstijoms. 1845 m. JungtinÄ—s Valstijos aneksavo Teksaso respublikÄ…. Tuo laikotarpiu išpopuliarÄ—jo Likimo manifesto idÄ—jos. [9] 1846 m. Oregono sutartis su Britanija leido JungtinÄ—ms Valstijoms kontroliuoti šių dienų šalies šiaurÄ—s vakarų teritorijÄ…. Po JAV pergalÄ—s JAV-Meksikos kare, 1848 m. šaliai buvo perleista Kalifornija ir dalis šiandieninÄ—s JAV pietvakarių teritorijos. 1848–1849 m. Kalifornijos aukso karštinÄ— dar labiau paskatino migracijÄ… šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikÄ—limÄ… ir paaštrino konfliktus su Amerikos indÄ—nais. Per maždaug 50 metų dÄ—l odos ir mÄ—sos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų bizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimÄ…. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indÄ—nų išgyvenimo resursas, praradimas buvo skaudus egzistencinis smÅ«gis daugeliui indÄ—nų kultÅ«rų.
Pilietinis karas ir industrializacija
Ä®tampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidÄ—jo dÄ—l valstijų valdžių ir federalinÄ—s valdžios nesutarimų. Ä®tampa kilo ir dÄ—l konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. Prieš vergijÄ… nusistačiusios Respublikonų partijos narys Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu 1860 metais. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinÄ—s valstijos paskelbÄ— apie atsiskyrimÄ… nuo JAV. AtsiskyrimÄ… federalinÄ— valdžia laikÄ— nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukÅ«rÄ— Amerikos Valstijų KonfederacijÄ…. Konfederatams užpuolus Samtero fortÄ…, įsiplieskÄ— JAV pilietinis karas, o prie Konfederacijos prisijungÄ— dar keturios valstijos. Linkolno vergų Išlaisvinimo aktas įpareigojo SÄ…jungÄ… užbaigti vergijÄ…. Po 1865 m. SÄ…jungos pergalÄ—s kare išleistos trys JAV konstitucijos pataisos užtikrino laisvÄ™ beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai. [10] Afroamerikiečiai gavo pilietybÄ™ ir įgijo balsavimo teisÄ™. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmÄ—s padidinti federalinÄ—s valdžios galias. [11]
Po karo, kai buvo nužudytas Linkolnas, buvo radikalizuota Respublikonų partijos rekonstrukcijos politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po 1876 m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas 1877 m. kompromisas užbaigÄ— rekonstrukcijos politikÄ…. Džimo Krou įstatymai (past. Džimas Krou – įžeidžiama juodaodžių pravardÄ— ) iš daugelio afroamerikiečių greit vÄ—l atÄ—mÄ— pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurÄ—je prasidÄ—jusi urbanizacija ir beprecedentis imigrantų antplÅ«dis iš pietų ir rytų Europos paspartino šalies industrializacijÄ…. Imigracijos banga, kuri tÄ™sÄ—si iki 1929 m., aprÅ«pino šalį darbo jÄ—ga ir pakeitÄ— Amerikos kultÅ«rÄ…. NacionalinÄ—s infrastruktÅ«ros plÄ—tra pagreitino šalies ekonomikos augimÄ…. Šalies ekspansija žemyninÄ—je dalyje baigÄ—si 1867 m., kai JAV iš Rusijos įsigijo AliaskÄ…. Sužeisto kelio skerdynÄ—s 1890 m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indÄ—nais. 1893 m. tenykštÄ— Ramiojo vandenyno Havajų karalystÄ—s monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. JungtinÄ—s Valstijos aneksavo salynÄ… 1898 metais. Tais pačiais metais pergalÄ— Ispanijos-Amerikos kare pademonstravo šalies įtakÄ… ir galiÄ…. VÄ—liau buvo aneksuotas Puerto Rikas, Guamas ir Filipinai. [12] Filipinai iškovojo nepriklausomybÄ™ po pusÄ—s amžiaus. Puerto Rikas ir Guamas ir toliau priklauso JunginÄ—ms Valstijoms.
Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas
1914 m. prasidÄ—jus Pirmajam pasauliniam karui, JungtinÄ—s Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daugelis amerikiečių prijautÄ— britams ir prancÅ«zams, daugelis jų prieštaravo JAV įkišimui į karÄ…. [13] 1917 m. JAV vis dÄ—lto prisijungÄ— prie sÄ…jungininkių, taip nulemdama karo baigtį centrinių jÄ—gų (Vokietijos, Austro-Vengrijos ir Osmanų imperijų) nenaudai. Po karo Jungtinių Valstijų Senatas neratifikavo Versalio sutarties, pagal kuriÄ… buvo įkurta Tautų SÄ…junga. Šalis vykdÄ— vienašališko nusiginklavimo politikÄ…, beveik prilygusiÄ… izoliacionizmui. [14] 1920 m. judÄ—jimas už moterų teises išsikovojo konstitucijos pataisų, garantavusių moterims balsavimo teisÄ™, išleidimÄ…. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestÄ—jimas baigÄ—si 1929 m. Volstrito krachu, kuris lÄ—mÄ— Didžiosios ekonominÄ—s krizÄ—s (Didžiosios depresijos) pradžiÄ…. 1932 m. į JAV prezidentus išrinktas Franklinas Ruzveltas krizei sutramdyti pradÄ—jo vykdyti Naujojo kurso politikÄ…, pagal kuriÄ… buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naujÄ… (šalies vidaus) migracijos bangÄ….
Antrojo pasaulinio karo pradžioje po to, kai 1939 m. nacių Vokietija ir Sovietų SÄ…junga okupavo LenkijÄ…, JungtinÄ—s Valstijos iš esmÄ—s išlaikÄ— savo neutralitetÄ…. 1941 m. kovÄ… JAV sÄ…junginÄ—ms su Vokietija kariavusioms šalims pagal Lendlizo programÄ… pradÄ—jo tiekti karinius-techninius įrengimus, rÄ—mÄ— šias šalis pinigais. 1941 m. gruodžio 7 d., po netikÄ—tos Japonijos atakos Perl Harbore, JungtinÄ—s Valstijos įsitraukÄ— į karÄ… prieš Ašies valstybes. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonÄ—s pajÄ—gumÄ…. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, JungtinÄ—s Valstijos buvo vienintelÄ— valstybÄ—, dÄ—l karo tik tapusi turtingesnÄ—, tuo tarpu, kai kitos šalys dÄ—l karo smarkiai finansiškai nukentÄ—jo. [15] SÄ…jungininkų konferencijos Breton Vudse ir Jaltoje nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontÅ«rus, pagal kuriuos JungtinÄ—s Valstijos ir Sovietų SÄ…junga atsidÅ«rÄ— pačiame pasaulio reikalų centre. LaimÄ—jus karÄ… Europoje, 1945 m. San Franciske buvo surengta tarptautinÄ— konferencija, kurios metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų chartija, kuri įsigaliojo po karo. [16] JungtinÄ—s Valstijos, sukÅ«rusios pirmuosius branduolinius ginklus, 1945 m. rugpjūčio mÄ—nesį panaudojo juos ant Japonijos miestų Hiršimos ir Nagasakio. Japonija pasidavÄ— 1945 m. rugsÄ—jo 2 d., taip užbaigdama AntrÄ…jį pasaulinį karÄ…. [17]
Šaltasis karas ir protesto politika
JungtinÄ—s Amerikos Valstijos ir Sovietų SÄ…junga kovojo dÄ—l įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos Europos kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – NATO (JAV) ir Varšuvos sutarties organizacijai (SSRS). JAV propagavo liberaliÄ… demokratijÄ… ir kapitalizmÄ…, Sovietų SÄ…junga – komunizmÄ… ir centrinÄ—s valdžios kontroliuojamÄ… planinÄ™ ekonomikÄ…. Abi šalys palaikÄ— diktatorinius režimus ir dalyvavo lokaliniuose karuose. Amerikos pajÄ—gos prieš komunistines kinų jÄ—gas KorÄ—jos kare, vykusiame 1950–1953 m.
Po 1961 m. Sovietų SÄ…jungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosÄ…, JungtinÄ—s Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų MÄ—nulyje. ŠÄ¯ tikslÄ… amerikiečiai įgyvendino 1969 metais. Kilus realiam branduolinio karo su Sovietų SÄ…jungos pajÄ—gomis Kuboje pavojui, JAV prezidentas Džonas Kenedis sugebÄ—jo taikiai sureguliuoti įtemptÄ… situacijÄ…. Tuo tarpu, prasidÄ—jo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Augantis pilietinių teisių judÄ—jimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip Roza Parks ir Martinas Liuteris Kingas, kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo 1963 m., Lyndono Džonsono valdymo laikotarpiu, buvo išleisti 1964 m. pilietinių teisių aktas ir 1965 m. balsavimo teisių aktas. Džonsonas ir jo įpÄ—dinis Ričardas Niksonas išplÄ—tÄ— JAV dalyvavimÄ… lokaliniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradÄ—jo nesÄ—kmingÄ… Vietnamo karÄ…. PradÄ—jo plÄ—stis didelio masto kontrkultÅ«rinis judÄ—jimas, sukÄ—lÄ™s pasipriešinimÄ… karui, juodaodžių nacionalizmÄ…, ir seksualinÄ™ revoliucijÄ…. BetÄ— Friedan, Gloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujai feminizmo bangai. Moterys siekÄ— politinÄ—s, socialinÄ—s ir ekonominÄ—s lygybÄ—s.
DÄ—l Votergeito skandalo, 1974 m. Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu atsistatydinusių iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas teisingumo trukdymui ir prezidento galių piktnaudžiavimu. Už tai jam grÄ—sÄ— apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perÄ—mÄ— viceprezidentas Džeraldas Fordas. Prezidento Džimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymÄ—jo stagfliacija ir įkaitų krize Irane. Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu 1980 m. skelbÄ— apie pasikeitimus JAV politikoje. Reigano politika atnešÄ— didelius pasikeitimus šalies mokesčių ir išlaidų prioritetuose. Reigano antroji kadencija pasižymÄ—jo Irano-kontros skandalu ir svarbiu progresu diplomatiniuose santykiuose su Sovietų SÄ…junga. VÄ—lesnis Sovietų SÄ…jungos žlugimas užbaigÄ— ŠaltÄ…jį karÄ….
ŠiuolaikinÄ— era
Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sÄ…jungininkių Jungtinių Tautų sankcionuotuose Persijos įlankos kare, valdant Džordžui Bušui vyresn., ir Jugoslavijos karuose, valdant Bilui Klintonui, leido išsaugoti supervalstybÄ—s statusÄ…. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinÄ—je JAV istorijoje truko nuo 1991 m. kovo iki 2001 m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdÄ— Klintono administracija. [18] CivilinÄ— byla ir sekso skandalas privedÄ— KlintonÄ… prie jo apkaltos 1998 m., tačiau nepaisant to jis išsilaikÄ— poste. 2000 m. prezidento rinkimai buvo vieni iš pačių lygiausių JAV istorijoje. SprendimÄ… dÄ—l pergalÄ—s priÄ—mÄ— JAV AukšÄiausiasis teismas – Džordžas Bušas jaunesnysis tapo naujuoju JAV prezidentu.
2001 m. rugsÄ—jo 11 d. Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lÄ—ktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke, ir Pentagono pastatÄ… Vašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tÅ«kstančiai žmonių. Kaip atsakÄ… į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradÄ—jo karÄ… su terorizmu. 2001 m. pabaigoje JungtinÄ—s Valstijos pradÄ—jo invazijÄ… į AfganistanÄ…, nuversdami Talibų režimÄ… ir sunaikindami Al-Qaeda‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilÄ—liai ir toliau kovoja partizaniniame kare. 2002 m. prezidento Bušo administracija, remdamasi kontroversiškomis priežastimis, pradÄ—jo raginti tarptautinÄ™ bendruomenÄ™, kad Irake bÅ«tų nuverstas Sadamo Huseino režimas. [19] NeturÄ—damas NATO paramos ar aiškaus JTO mandato karinei intervencijai, prezidentas Bušas suorganizavo sÄ…jungininkų koalicijÄ…, kurios pajÄ—gos įvedÄ— savo pajÄ—gas į IrakÄ… 2003 metais. Koalicija nuvertÄ— diktatorių ir buvusį JAV sÄ…jungininkÄ… SadamÄ… HuseinÄ…. TarptautinÄ—s amnestijos organizacija ( angl. Amnesty International ) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais šalies kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus Irako kare. [20] 2005 metais uraganas Katrina padarÄ— daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir Meksikos įlankos ir nusiaubÄ— NaujÄ…jį OrleanÄ…. 2008 metų lapkričio 4 dienÄ… pasaulinÄ—s ekonominÄ—s recesijos metu JAV prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas.
lt.wikipedia.org