Muzikantai

PradžiaGyvenimo ritmu

Justina Čereškaitė:„Visuomet labiau mėgau žvelgti pro objektyvą, o ne į jį“

14/10/2013

Taip pat skaitykite

Jaunoji atlikėja GJan – pirmasis pasirodymas Londone Daiva Mikuckienė: „Pirmiausia, aišku, talentas, paskui DARBAS“ Vedybų sutarčių ypatumai Jungtinėje Karalystėje Velykos

Rugsėjo - spalio EuroPlius viršelio nuotraukos autorė  Justina Čereškaitė (24 m) į Londoną atvyko prieš devynerius metus, kaip pati pasakoja „būdama jauna ir įsimylėjusi, pasiryžusi keliauti į bet kurį pasaulio kraštą paskui savo mylimąjį“. Tuomet dar buvusi visiškai jaunutė ir  nepatyrusi, Justina labai greitai adaptavosi svetimame mieste, o dabar Londoną vadina savais namais.

Fotosesijas rengiančiai Justinai savo hobiui tenka skirti ne tik daug laiko, bet ir įsisavinti žinias bei nuolat ugdyti savo talentą. Visai neseniai Londone vykusiame fotografų turnyre „Blitz“ mergina užėmė trečiąją vietą ir tapo publikos numylėtine. Justinos darbas buvo publikuojamas Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone vykstančioje parodoje „Woman in me“.

Šiandien Justina ne tik užsiima didžiausiu savo pomėgiu fotografuoti, bet ir rimtai svarsto galimybę tai paversti pragyvenimo šaltiniu: „Kol kas dirbu administratore grožio salone, tačiau darosi vis sunkiau suderinti šias dvi veiklas. Viliuosi, jog artimiausiu metu fotografja užims didesnę dalį mano dienotvarkėje - tam norėčiau atiduoti didžiąją dalį savo laiko“.„Jei paklaustumėte kada pradėjau domėtis fotografja, sunkiai galėčiau atsakyti. Dar būdamos paauglės su draugėmis rengdavome fotosesijas, tačiau pati dažniausiai likdavau už kadro – visuomet jaučiau malonumą žvelgti pro objektyvą, o ne į jį. Pradėjau uždarbiauti būdama 16-kos, ir net nedvejojau kur išleisiu pirmuosius sutaupytus pinigus. Nuo tada nesiskiriu su fotoaparatu, jis visada šalia“.  Londone Justina lankė dvejus kursus, kur tobulino savo žinias. Vėliau mergina idėjų   bei įgūdžių sėmėsi fotografo Tomo Brazinsko rengiamuose kursuose. „Iš pradžių net ne  galvojau, jog tai gali tapti savotišku gyvenimo būdu, tai tebuvo pramoga. Tačiau kaupdama žinias niekada nepraleisdavau galimybės išbandyti tai realybėje. Esu be galo savikritiška, ir neslėpsiu, pirmaisiais bandymais buvau nepatenkinta. Tačiau užsispyrimas padėjo   pasiekti kur kas daugiau“. Asmeninių nuotraukų Justina turi itin mažai. Paklausta su kokiais sunkumais susiduria darbe, sako, jog „iš vėžių išmuša tik pasitaikantys kuriozai. Fotografja yra mano didžiausias pomėgis, tad sunkumų, bent kolkas, negaliu išskirti. Ypač malonu dirbti su modeliais, kurie išmano savo darbą, arba su nuoširdžiais žmonėmis, kurie nori įamžinti svarbius gvenimo momentus. Tačiau labiau už viską mėgstu fotografuoti mažus vaikus- su jais taip paprasta ir linksma. Gera nuotaika užkrečia visai dienai, o emocijas vos spėk gaudyti“.

Paklausta ar nebijo   konkurencijos, mergina išduoda, jog to nejaučia: „Taip, pastaraisiais metais fotografų daugėja, o ypač tokiame mieste kaip Londonas. Tačiau mes visi esame labai skirtingi, skiriasi mūsų darbai. Net žiūrėdami į tą patį daiktą ar žmogų, fotografjas    kiekvienas įsivaizduo - jame kitaip. Tad nesuku sau galvos, kad šioje srityje yra begalės mėgėjų bei profesionalų - darbo visiems užteks“ šypsosi Justina.

Kolkas mergina nesuka galvos ir dėl populiarumo ar reklamos: „Žmonės apie mane sužino per pažįstamus, publikacijas socialiniuose tinklapiuose, ar fotografuojant draugų vakarėliuose ir šventėse. Sakoma, jog darbai kalba patys už save, tad viliuosi, jog kruopščiu darbu ir atsidavimu subursiu didelę fotografjų kolekciją“.

Kolkas Justina neatskleidžia savo ateities planų, tačiau užsimena, jog vieną dieną tikrai turės savo fotostudiją „kur bus mano antrieji namai“.