Londono Sitis netiki finansinių sandorių mokesčiu

Vilnius, balandžio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintys Londono Sičio finansų centro vadovai sako netikintys, kad Europos Sąjungoje (ES) bus įvestas toks finansinių sandorių mokestis, kokį siūlo Europos Komisija ir kurį Didžioji Britanija jau apskundė teismui.

Interviu BNSnaujienų agentūrai Londono Sičio meras Rogeris Giffordas (Rodžeris Gifordas) sakė, kad Lietuvos deleguoto eurokomisaro Algirdo Šemetos pasiūlyta priemonė paveiktų ne tik 11 ESšalių, kurios nori įsivesti mokestį, bet ir jų prekybos partnerius.

"Mes Londono Sityje norime atvirų rinkų, kurios nevaržomos, kiek tai įmanoma. O finansinių sandorių mokestis būtent prieš tai nukreiptas ir nebūtinai surinks daug pajamų", - trečiadienį sakė R.Giffordas.

"Juo apmokestinama prekyba, o ne pajamos. Taigi jis gali lemti prekybos smukimą", - teigė bankininkas.

Londono Sičio Politikos ir resursų komiteto pirmininkas Mark Boleat (Markas Bolė) pabrėžė, kad ESviduje jau keliami klausimai dėl mokesčio poveikio jo neturinčioms šalims.

"Manome, kad labai mažai tikėtina, jog mokestis būtų įvestas jo dabartine forma. Kuo daugiau žmonių jį analizuoja, daro tyrimus, tuo didesnės problemos atsiranda. Jau parodyta, jog visiškai neteisingas požiūris, esą tai gražus neskausmingas mokestis, kuris nepaveiks žmonių ar ko nors kito, bet tik padidins pajamas", - kalbėjo M.Boleat.

Vasarį Europos Komisijos nario A.Šemetos pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio įvedimui pritarė 11 iš 27 ESšalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius netrukus po rinkimų teigė, kad mokestį įsives ir Lietuva, bet vėliau nuomonę pakeitė.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė, kad mokestį Londonas skųs Europos Teisingumo Teismui, nes jis nesąžiningai paveiktų mokesčio nenorinčias valstybes.

"Jei 11 valstybių norėtų apmokestinti savo žmones ir tvarkyti savo reikalus - viskas tvarkoje, bet šis mokestis peržengs šias ribas", - teigė M.Boleat.

Finansinių sandorių mokesčio rėmėjai jį vadina geru būdu finansų sektorių priversti grąžinti skolą už krizės metu šiam sektoriui suteiktą paramą. Įvedus šį mokestį, sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis - 0,01 proc. mokestis.

Europos Komisija teigia, kad mokestis padėtų kasmet surinkti 30-35 milijardus eurų pajamų.