MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaSveikata ir grožis

Maisto etiketės: skaityti negalima pirkti

17/03/2013

Taip pat skaitykite

Sugriauti mitai apie sveiką mitybą Šiuolaikiniai tėvai: dvigubai daugiau kūdikio priežiūros priemonių Keturi iš dešimties anksčiau ar vėliau susirgsime vėžiu Nėščia moteris mirė kai vietoj apendicito jai buvo pašalintos kiaušidės

Pranešimas žiniasklaidai, 2013-03-15

Ar dažnai skaitote perkamo maisto etiketes? Ar suprantate viską, kas jose parašyta? Ar žinote, kada gamintojai jus bando apgauti? Šiuos klausimus turėjo progą sau užduoti kelios dešimtys Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazijos 8–12 klasių moksleivių, saulėtą ir žvarbią kovo 14 d. susirinkusių į Lietuvos vartotojų instituto organizuotą atvirą pamoką.

Aktų salėje vykusį susitikimą pradėjusi mokytoja Rimanta Vaitkevičienė atkreipė dėmesį, kaip svarbu pažinti maisto etiketes bei stebėti savo vartojimo įpročius. Po jos kalbėję Lietuvos vartotojų instituto atstovai trumpai pristatė Pasaulinę vartotojų teisių dieną, kurią minint ir yra organizuojamas atvirų pamokų moksleiviams ciklas.

Po įvadinių pasisakymų iš anksto atliktas užduotis pristatė Kruonio gimnazijos moksleivės. Pirmoji kartu su drauge parengtas skaidres pristatinėjo Raminta Maciulevičiūtė. Gimnazistė apžvelgė 10 pagrindinių dalykų, kurie turi būti nurodyti maisto produkto etiketėje – pradedant produkto pavadinimu ir baigiant kilmės šalimi.

Antroji kalbėjo 9a klasės mokinė Modesta Bartkutė, atlikusi moksleivių vartojimo įpročių tyrimą. Siekdama ištirti bendraamžių turimą suvokimą apie maisto prekių etiketes, mergina žodžiu apklausė 8–11 klasių mokinius iš Kruonio seniūnijos. Išvados? Nemažai moksleivių nežiūri į įsigijamos prekės etiketę ir dažniausiai renkasi produktus tik pagal kainą arba poreikį.

Per likusią pamokos dalį susirinkusiems maisto produktų ženklinimo reikalavimus išsamiai pristatė Kaišiadorių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė – maisto produktų inspektorė Rita Aleknienė. Ji atkreipė dėmesį, kad dažniausi ženklinimo pažeidimai – netinkamai nurodytos maisto produkto sudedamosios dalys arba jų kiekis (pvz., obuolių pyrage nenurodytas obuolių kiekis) ir klaidinantis maisto produkto pavadinimas (pvz., vienos firmos pagaminti žemaičių blynai vadinami „natūraliais“, nors niekuo nesiskiria nuo kitos firmos gaminio).

R. Aleknienė apibendrino pranešimą priminimu, kad nusipirkę netinkamos kokybės arba nesaugų maisto produktą, gyventojai turi teisę arba reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę, arba grąžinti prekę pardavėjui ir atsiimti sumokėtus pinigus. Norint pasinaudoti šiomis teisėmis reikia išsaugoti prekės pirkimo čekį, ir kad prekės tinkamumo vartoti terminas būtų nepasibaigęs.

„Manau, kad moksleiviai nepakankamai žino apie maisto produktų ženklinimą. Tik jie nenori to parodyti. Tokio tipo informacija jiems be abejo yra reikalinga. Darydamos su mergaitėmis stendą apie etiketes daug ką ir pačios atidžiau paskaitėm“, – įspūdžiais po pamokos dalinosi R. Vaitkevičienė.

Mokytojai antrino ir gimnazistės Raminta ir Modesta, kartu su R. Vaitkevičiene pagaminusios ir atviros pamokos metu demonstravusios spalvingą stendą, ant kurio buvo priklijuota įvairiausių maisto produktų etikečių ir moksleivių apklausos rezultatai. Gimnazistėms už pristatymus įteiktos atminimo dovanėlės – Lietuvos vartotojų instituto drobiniai maišeliai, užrašinės ir ekologiški tušinukai.

„Buvo labai įdomu rengti pristatymą šia tema. Labai daug naujo sužinojom, pavyzdžiui, kad svarbi kiekviena maisto produkto sudėtinė dalis. Patys juk viską perkam, patys vartojam ir turim žinoti, ką“, – sakė Raminta.

„Sužinojau, pagal ką mokiniai renkasi prekes, ir nustebau, kad didžioji dalis į etiketes net nežiūri, jos jiems nieko nesako. Iki tol ir pati nelabai žiūrėdavau etikečių... O dabar paprasčiau skaityti etiketes ir įvertinti jose pateikiamą informaciją“, – pasakojo savaitę laiko savo tyrimą rengusi Modesta.


Straipsnis ir atviros pamokos yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą“ dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Plačiau: http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas