MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaDienos naujienos

Islandija. Įdomiausi faktai apie geizerių šalį

01/02/2016

Taip pat skaitykite

Lietuvos ekspozicija Londono dizaino festivalyje​ Kembridže ir Londone - diskusijų erdvė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ateities klausimais Moldova patvirtino naują premjerą ir tikisi užbaigti krizę Siekdama išvengti sulaikymo moteris Vilniaus rajono policininkams paliko 32 tūkst. litų kyšį

Ką mes žinome apie Islandiją? Daugelio vaizduotėje tai kalnų, vulkanų, geizerių kraštas, kuriame gyvena elfai ir vikingai, kalnų tarpekliuose tyška kriokliai, o atšiaurūs ledynai netirpsta nei žiemą, nei vasarą. Išties, tai nuostabi ir labai graži šalis, turinti kuo nustebinti pasaulį. Keletas įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote.

• Daugiau nei 60 % Islandijos ploto yra netinkamas gyventi. Tai ledynai, kalnai, lavos laukai. Ledynai sudaro daugiau nei 10 % viso šalies ploto. Didžiausio ne tik Islandijoje, bet ir visoje Europoje Vatnajokull ledyno storis siekia daugiau kaip 1 km.

• Reikjavikas – šiauriausia pasaulio sostinė ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Europoje. Sostinėje kartu su priemiesčiais gyvena apie 200 tūkstančių žmonių, o tai yra daugiau nei pusė visų Islandijos gyventojų. Tai valstybės sostinė, kurioje nėra geležinkelio stoties, nes Islandijoje nėra geležinkelių tinklo. Kelionės į Islandiją metu tikrai teks apsilankyti sostinėje, nes visi skrydžiai nukreipti į šio miesto oro uostą.

• Kitataučių Reikjavike kaip ir visoje Islandijoje nedaug, tačiau viena iš gausesnių yra lietuvių bendruomenė.

• 1980 metais Islandijos prezidente tapo Vigdis Finnbogadottir. Tai pirmoji į prezidentės postą išrinkta moteris ne tik Islandijos, bet ir pasaulio istorijoje (pirmoji pasaulyje prezidentė moteris argentinietė Izabelė Peron šias pareigas užėmė paveldėjimo būdu mirus vyrui). Valstybės vadovės poste Vigdis Finnbogadottir buvo keturias kadencijas (šešiolika metų) - ilgiau už kitas valstybių vadoves moteris. Beje, ji buvo pirmoji vieniša moteris, įvaikinusi vaiką.

• Nuo 2009 m. Islandijos ministrės pirmininkės pareigas eina Jóhanna Sigurðardóttir. Tapdama šalies premjere ji tapo pirmąja moterimi Islandijoje, užėmusia tokias pareigas. Tai pirmoji homoseksuali (tai paskelbusi viešai) šalies valdžioje esanti moteris šiuolaikinėje politikoje visame pasaulyje.

• Islandai garsėja liberaliomis seksualinėmis pažiūromis, todėl ko gera nustebsite, kad nuo 2010 m. šioje šalyje yra uždrausti striptizo klubai. Draudimas motyvuojamas tuo, kad striptizo klubai žemina moteris ir daro neigiamą įtaką vaikų auklėjimui. Tai vienintelė šalis Europoje, uždraudusi striptizo klubus.

• Islandai nenaudoja pavardžių, tiktai tėvavardį. Prie tėvavardžio moterims įterpiamas žodelis „dottir“ - dukra, vyrams – „son“ - sūnus. Tokiu būdu šeima neturi bendros pavardės, o tėvavardžių gali būti gana daug, ir tai visiškai supainioja užsieniečius. Pavyzdžiui Karlo Gustavsono sūnus yra Karlsonas, dukra – Karlsdottir, o jų motina, Karlo žmona, be abejo ištekėdama yra pasilikusi savo tėvavardį. Patys islandai vienas į kitą kreipiasi vardais, o pavardes turi tik imigrantai.

• Islandija pasižymi ribota vardų įvairove – tėvai vaikui vardą gali parinkti tik iš specialaus sąrašo. Jei vaiką norima pavadinti kokiu nors originaliu vardu, prieš tai jis turi būti suderintas su valdžios institucijomis. Dažniausiai islandų vardai kilę iš gyvūnų, paukščių, augalų, gamtos reiškinių pavadinimų.

• Per Kalėdas Islandijos vaikus lanko ne Santa Klausas, o trylika Jolesveinarų. Įdomi yra jų kilmė – prieš kelis šimtus metų iš trolių kilę žmogėdros motinos vaikai tikrai nebuvo dovanų dalintojai, bet išdykėliai pokštininkai, kuriais tėvai gąsdino savo neklusnius vaikus. Tautosakos rinkėjai yra užrašę apie 80 vardų, kuriais vadinti linksmieji išdaigininkai – tarp jų ir Šaukšto laižytojas, ir Žvakių kaulytojas, ir Dešrų vagis, ir Medinkojis iš avidės. Tačiau 1700-aisiais metais išleistas įstatymas, uždraudęs vaikus gąsdinti šiais folkloro personažais, taigi palaipsniui jie ėmė virsti geraširdžiais svečiais, kurių apsilankymo vaikai laukia prieš kiekvienas Kalėdas.

• Islandija jaučiasi labai saugiai, šioje šalyje nėra kariuomenės, tik pakrančių apsauga. Net policininkai Islandijoje nenešioja ginklų. Ši šalis niekada su nieku nekariavo, išskyrus tik kelis konfliktus su Didžiąja Britanija dėl žvejybos teritorijų, vadinamų „menkių karais“. Vienintelis Islandijoje išrastas ginklas skirtas pjaustyti žvejybinius tinklus, slaptai naudotas per “menkių” karus. Jei islandas norėtų tarnauti kariuomenėje, jis galėtų įsijungti į Norvegijos karines pajėgas - tarp šalių yra atitinkami susitarimai.

• Iki 1989 m. kovo 1 d. Islandijoje buvo uždraustas alus. Remiantis referendumo rezultatais, 1915 m. Islandijoje buvo uždrausti visi alkoholiniai gėrimai, tačiau  metams bėgant situacija kito, ir nuo 1935 m. draudimas išliko tik "stipriam" alui (stipresniam nei 2.25% ).

Diena, kai alaus draudimas buvo panaikintas, iki šiol švenčiama kaip "Alaus diena". Tai vienas iš reikšmingų Islandijos kultūrinių renginių, kuriam ruošiamasi ir laukiama. Žmonės dalyvauja  "rúntur" – linksmoje kelionėje nuo vieno alaus baro link kito. Tą naktį barai būna atidaryti iki 4 val. ryto.

• Dauguma islandų tiki elfais ir kitomis mitinėmis būtybėmis, kurios gyvena kalnų olose, turi magiškų galių ir gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą tiems, kurie su jais nesiskaitys ar pabandys be leidimo įsiveržti į jų teritoriją. Islandai pasakoja, kad statant kelius ar gamybinius pastatus gesdavo buldozeriai ir kita statybos technika tose vietose, kur, kaip manyta, gyvena slapta nykštukų tauta, vadinama huldufolkais. Islandai tokiais atvejais kviečia žmones, mokančius su jais susitarti ir įkalbėti juos palikti statybų vietas. Yra buvę atvejų, kai būdavo keičiami statybų ir komunikacijų projektai, kad nebūtų trikdomos vietos, kaip tikima, apgyvendintos slaptosios tautos. 2004 m. kompanija Alcoa netgi turėjo gauti vyriausybės paskirtų ekspertų išvadą, kad vieta, kurioje numatoma statyti aliuminio lydymo gamyklą, nėra gyvenama elfų nei kitų mitologinių būtybių.

 

Islandija