Islandija. Įdomiausi faktai apie geizerių šalį

01/02/2016

KÄ… mes žinome apie IslandijÄ…? Daugelio vaizduotÄ—je tai kalnų, vulkanų, geizerių kraštas, kuriame gyvena elfai ir vikingai, kalnų tarpekliuose tyška kriokliai, o atšiaurÅ«s ledynai netirpsta nei žiemÄ…, nei vasarÄ…. Išties, tai nuostabi ir labai graži šalis, turinti kuo nustebinti pasaulį. Keletas įdomių faktų, kurių galbÅ«t nežinojote.

• Daugiau nei 60 % Islandijos ploto yra netinkamas gyventi. Tai ledynai, kalnai, lavos laukai. Ledynai sudaro daugiau nei 10 % viso šalies ploto. Didžiausio ne tik Islandijoje, bet ir visoje Europoje Vatnajokull ledyno storis siekia daugiau kaip 1 km.

• Reikjavikas – šiauriausia pasaulio sostinÄ— ir labiausiai į vakarus nutolÄ™s miestas Europoje. SostinÄ—je kartu su priemiesčiais gyvena apie 200 tÅ«kstančių žmonių, o tai yra daugiau nei pusÄ— visų Islandijos gyventojų. Tai valstybÄ—s sostinÄ—, kurioje nÄ—ra geležinkelio stoties, nes Islandijoje nÄ—ra geležinkelių tinklo. KelionÄ—s į IslandijÄ… metu tikrai teks apsilankyti sostinÄ—je, nes visi skrydžiai nukreipti į šio miesto oro uostÄ….

• Kitataučių Reikjavike kaip ir visoje Islandijoje nedaug, tačiau viena iš gausesnių yra lietuvių bendruomenÄ—.

• 1980 metais Islandijos prezidente tapo Vigdis Finnbogadottir. Tai pirmoji į prezidentÄ—s postÄ… išrinkta moteris ne tik Islandijos, bet ir pasaulio istorijoje (pirmoji pasaulyje prezidentÄ— moteris argentinietÄ— IzabelÄ— Peron šias pareigas užėmÄ— paveldÄ—jimo bÅ«du mirus vyrui). ValstybÄ—s vadovÄ—s poste Vigdis Finnbogadottir buvo keturias kadencijas (šešiolika metų) - ilgiau už kitas valstybių vadoves moteris. Beje, ji buvo pirmoji vieniša moteris, įvaikinusi vaikÄ….

• Nuo 2009 m. Islandijos ministrÄ—s pirmininkÄ—s pareigas eina Jóhanna Sigurðardóttir. Tapdama šalies premjere ji tapo pirmÄ…ja moterimi Islandijoje, užėmusia tokias pareigas. Tai pirmoji homoseksuali (tai paskelbusi viešai) šalies valdžioje esanti moteris šiuolaikinÄ—je politikoje visame pasaulyje.

• Islandai garsÄ—ja liberaliomis seksualinÄ—mis pažiÅ«romis, todÄ—l ko gera nustebsite, kad nuo 2010 m. šioje šalyje yra uždrausti striptizo klubai. Draudimas motyvuojamas tuo, kad striptizo klubai žemina moteris ir daro neigiamÄ… įtakÄ… vaikų auklÄ—jimui. Tai vienintelÄ— šalis Europoje, uždraudusi striptizo klubus.

• Islandai nenaudoja pavardžių, tiktai tÄ—vavardį. Prie tÄ—vavardžio moterims įterpiamas žodelis „dottir“ - dukra, vyrams – „son“ - sÅ«nus. Tokiu bÅ«du šeima neturi bendros pavardÄ—s, o tÄ—vavardžių gali bÅ«ti gana daug, ir tai visiškai supainioja užsieniečius. Pavyzdžiui Karlo Gustavsono sÅ«nus yra Karlsonas, dukra – Karlsdottir, o jų motina, Karlo žmona, be abejo ištekÄ—dama yra pasilikusi savo tÄ—vavardį. Patys islandai vienas į kitÄ… kreipiasi vardais, o pavardes turi tik imigrantai.

• Islandija pasižymi ribota vardų įvairove – tÄ—vai vaikui vardÄ… gali parinkti tik iš specialaus sÄ…rašo. Jei vaikÄ… norima pavadinti kokiu nors originaliu vardu, prieš tai jis turi bÅ«ti suderintas su valdžios institucijomis. Dažniausiai islandų vardai kilÄ™ iš gyvÅ«nų, paukšÄių, augalų, gamtos reiškinių pavadinimų.

• Per KalÄ—das Islandijos vaikus lanko ne Santa Klausas, o trylika Jolesveinarų. Ä®domi yra jų kilmÄ— – prieš kelis šimtus metų iš trolių kilÄ™ žmogÄ—dros motinos vaikai tikrai nebuvo dovanų dalintojai, bet išdykÄ—liai pokštininkai, kuriais tÄ—vai gÄ…sdino savo neklusnius vaikus. Tautosakos rinkÄ—jai yra užrašÄ™ apie 80 vardų, kuriais vadinti linksmieji išdaigininkai – tarp jų ir Šaukšto laižytojas, ir Žvakių kaulytojas, ir Dešrų vagis, ir Medinkojis iš avidÄ—s. Tačiau 1700-aisiais metais išleistas įstatymas, uždraudÄ™s vaikus gÄ…sdinti šiais folkloro personažais, taigi palaipsniui jie Ä—mÄ— virsti geraširdžiais svečiais, kurių apsilankymo vaikai laukia prieš kiekvienas KalÄ—das.

• Islandija jaučiasi labai saugiai, šioje šalyje nÄ—ra kariuomenÄ—s, tik pakrančių apsauga. Net policininkai Islandijoje nenešioja ginklų. Ši šalis niekada su nieku nekariavo, išskyrus tik kelis konfliktus su DidžiÄ…ja Britanija dÄ—l žvejybos teritorijų, vadinamų „menkių karais“. Vienintelis Islandijoje išrastas ginklas skirtas pjaustyti žvejybinius tinklus, slaptai naudotas per “menkių” karus. Jei islandas norÄ—tų tarnauti kariuomenÄ—je, jis galÄ—tų įsijungti į Norvegijos karines pajÄ—gas - tarp šalių yra atitinkami susitarimai.

• Iki 1989 m. kovo 1 d. Islandijoje buvo uždraustas alus. Remiantis referendumo rezultatais, 1915 m. Islandijoje buvo uždrausti visi alkoholiniai gÄ—rimai, tačiau  metams bÄ—gant situacija kito, ir nuo 1935 m. draudimas išliko tik "stipriam" alui (stipresniam nei 2.25% ).

Diena, kai alaus draudimas buvo panaikintas, iki šiol švenčiama kaip "Alaus diena". Tai vienas iš reikšmingų Islandijos kultÅ«rinių renginių, kuriam ruošiamasi ir laukiama. ŽmonÄ—s dalyvauja  "rúntur" – linksmoje kelionÄ—je nuo vieno alaus baro link kito. TÄ… naktį barai bÅ«na atidaryti iki 4 val. ryto.

• Dauguma islandų tiki elfais ir kitomis mitinÄ—mis bÅ«tybÄ—mis, kurios gyvena kalnų olose, turi magiškų galių ir gali kaip reikiant apkartinti gyvenimÄ… tiems, kurie su jais nesiskaitys ar pabandys be leidimo įsiveržti į jų teritorijÄ…. Islandai pasakoja, kad statant kelius ar gamybinius pastatus gesdavo buldozeriai ir kita statybos technika tose vietose, kur, kaip manyta, gyvena slapta nykštukų tauta, vadinama huldufolkais. Islandai tokiais atvejais kviečia žmones, mokančius su jais susitarti ir įkalbÄ—ti juos palikti statybų vietas. Yra buvÄ™ atvejų, kai bÅ«davo keičiami statybų ir komunikacijų projektai, kad nebÅ«tų trikdomos vietos, kaip tikima, apgyvendintos slaptosios tautos. 2004 m. kompanija Alcoa netgi turÄ—jo gauti vyriausybÄ—s paskirtų ekspertų išvadÄ…, kad vieta, kurioje numatoma statyti aliuminio lydymo gamyklÄ…, nÄ—ra gyvenama elfų nei kitų mitologinių bÅ«tybių.