Kokie požymiai rodo, kad maistas tau žalingas?

12/07/2016

Liepos 8 diena minima TarptautinÄ— alergijos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenÄ—s dÄ—mesį į Å¡ių dienų vienÄ… iÅ¡ dažniausių civilizacijos ligų – alergijÄ…. Dažnu atveju nemaloni kÅ«no reakcija pasireiÅ¡kia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiÅ¡kas tam tikram maisto produktui?

Svarbiausia suvokti, kad vienam žmogui tam tikras maisto produktas gali bÅ«ti naudingas, o kitam žalingas. Sveikatai palankios mitybos propaguotoja Raminta BoguÅ¡ienÄ— pasakoja, – „dažnai klientai skundžiasi, kad suvalgÄ™, pavyzdžiui, Å¡altibarščių ar iÅ¡gÄ—rÄ™ stiklinÄ™ pieno jaučiasi blogai. Vieniems sutrinka virÅ¡kinimas, kitiems skauda galvÄ…, trečius po dienos iÅ¡beria ar atsiranda balti spuogai. Klientai klausia, kÄ… daryti, kad to nebÅ«tų? Atsakymas paprastas, nevartoti maisto produktų, kurie sukelia bet kokias neigiamas organizmo reakcijas, net jei tas maisto produktas pripažintas kaip visuotinai sveikatai palankus.  Jums jis yra žalingas.“

StebÄ—dami save galime suprasti, kas organizmui kenkia

„Nuo vaikystÄ—s negalÄ—jau normaliai kvÄ—puoti, nuolat vargino sloga, jau nekalbu apie egzemas, kurios buvo ant odos. Maisto netoleravimo teste jautrumÄ… pienui nustatÄ—, suteikdami, 9 balus, o gydytoja nurodÄ—, kad alergija prasideda nuo 10, nors visų kitų maisto produktų galimas netoleravimas ar alergija buvo lygi nuliui. Gydytojai teigÄ—, kad pienui nesu alergiÅ¡ka. SakÄ—, kad nuolatos reikia gerti ir purkÅ¡ti į nosį hormonus, kad tik taip gyvensiu. Patikino, kad neiÅ¡gydoma alergija namų dulkių erkÄ—ms ir plunksnoms neturi nieko bendra su maistu! Vadinasi, keičiau čiužinius, vengiau plunksnų, bet tai mažai turÄ—jo įtakos. Net laukiantis pirmos dukrytÄ—s, esant trečiam nÄ—Å¡tumo mÄ—nesui liepÄ— gerti hormonus, tačiau iÅ¡gyvenau ir be jų. Jau tada žinojau, kad tai bÄ—gimas nuo problemos, bet ne priežasties Å¡alinimas. Žinojimas ir suvokimas atÄ—jo savaime, kad netoleruoju visų pieno produktų, ne tik jame esančios laktozÄ—s. Pieno produktai be laktozÄ—s man taip pat sukelia prieÅ¡iÅ¡kÄ… imuninÄ—s sistemos reakcijÄ…. Jau treti metai, kaip manÄ™s nevargina sloga, neturiu egzemų, oda lygi ir be bÄ—rimų, nusausÄ—jimų, o svarbiausia – normaliai kvÄ—puoju! Nekankina ir su maistu nesusijusios alergijos. ReikÄ—jo tik iÅ¡girsti save, kas man tinka, kÄ… reikia valgyti, kaip reikia valgyti ir kiek. Gydytojai gÄ…sdino, jei jau tu alergiÅ¡ka, tavo vaikams taip pat bus alergija – nieko panaÅ¡aus, vaikams nebuvo nei vieno požymio ar sveikatos sutrikimų, kad galima bÅ«tų įtarti maisto netoleravimÄ… ar alergijÄ…”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologÄ— Raminta BoguÅ¡ienÄ—.

Pasak apibrėžimų, alergija – tai imuninÄ—s sistemos įsijungimas, nes atpažįstamas tam tikras maisto produktas tarsi organizmo „prieÅ¡as“ ir iÅ¡skiriami antikÅ«niai kovai su juo. Europos SÄ…jungos teisÄ—s aktuose nurodyta 14 pagrindinių maisto alergenų (gliutenas, pienas ir jo produktai, žuvis ir jos produktai, rieÅ¡utai, garstyčios, salieras, sojos ir jos produktai, kiauÅ¡iniai ir t.t.), kurie dažniausiai pasireiÅ¡kia alerginÄ—mis reakcijomis žmogaus organizme. Ženklinimo etiketÄ—se juos galite rasti sudedamųjų dalių sÄ…raÅ¡e paryÅ¡kintus arba kitokiu Å¡riftu nei kitos sudedamosios dalys. Tačiau organizmas gali reaguoti ne tik į Å¡iuos pripažintus alergenus, teoriÅ¡kai visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, net tam tikri maisto priedai: dažikliai, saldikliai, konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai ar alkoholis gali bÅ«ti imuninÄ—s sistemos provokatoriais ar tiesiog JÅ«sų organizmas jų netoleruos. 

„Ne kartÄ… teko sutikti žmonių, kurie parausta ar veide pasirodo raudonos dÄ—mÄ—s iÅ¡gÄ—rus taurÄ™ vyno. Jau nekalbu apie didesnį jo kiekį, kai pradeda kankinti stiprus galvos skausmas. Tai galimai atsitinka dÄ—l sieros dioksido, kitaip dar vadinamų sulfitų arba baltyminių medžiagų – aminų, pastarųjų gausu ne tik vyne, bet sÅ«riuose, rÅ«kytuose ir vytintuose mÄ—sos gaminiuose“, – pastebi R. BoguÅ¡ienÄ—.

Pavyzdžiui, vištiena neįeina į 14 pagrindinių alergenų, kurie nustatyti Europos Sąjungoje. Tačiau žmonės gali būti jautrūs, net alergiški vištienai, nes ji, kaip žinome, yra baltymų šaltinis, o baltymai dažniausiai ir dalyvauja alerginiuose procesuose. Svarbiausia imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnus. Alergija pasireiškia patekus į organizmą baltymams, imuninė sistema pradeda kovoti su jais, tai vadinama autoimuninėmis reakcijomis ir pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus. To pasekoje iššaukia įvairius požymius į išorę, kad asmuo susirūpintų, ką valgo.

Tuo tarpu maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia iš karto jokių nepageidaujamų reakcijų. Tačiau maisto netoleravimas dažniau pasitaikantis nei alergija ir tą galima atpažinti stebint organizmo reakcijas į suvalgytą maistą.

Pavyzdžiui, pieno laktozÄ—s netoleravimas pasireiÅ¡kia, jei organizmas nesintetina fermento laktazÄ—s, kad suvirÅ¡kintų pieno cukrų – laktozÄ™. Tada gali pasireikÅ¡ti nemalonÅ«s simptomai, pavyzdžiui, pilvo pÅ«timas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Tačiau alergija t.y. imuninÄ— organizmo reakcija pasireiÅ¡kia dÄ—l piene esančių baltymų. TodÄ—l net suvartojÄ™ pieno produktų be laktozÄ—s, neigiamos organizmo reakcijos – bÄ—rimų, odos iÅ¡sausÄ—jimų, gleivių kaupimosi – neiÅ¡vengsite, jei esate alergiÅ¡kas.

„Žinoma, pieno produktų neliko ne tik mano racione, bet ir gamindama Å¡eimai maistÄ… taip pat ruoÅ¡iu be pieno produktų. Ar trÅ«ksta racione pieno produktų? Tikrai ne, organizmui visiÅ¡kai netrÅ«ksta Å¡ios maisto produktų grupÄ—s. Laikui bÄ—gant supratau tai, kad pieno produktų valgymas susijÄ™s su juose esančiu dideliu kiekiu cukraus (jogurtai, pasukos, varÅ¡kytÄ—s, sÅ«reliai) arba druskos (fermentinis, feta, varÅ¡kÄ—s sÅ«ris ir t.t.).

SudÄ—tingiau tik iÅ¡sirinkti maisto produktus apsiperkant, nes nuolat turi sekti ženklinimo etiketes – pieno produktai įeina net į tuos produktus, kur nesitiki. Gaminat namuose nekyla problemų iÅ¡kepti pyragÄ…, sausainius, blynus be pieno produktų, net konsultuoju žmones ir sudarinÄ—ju jiems valgiaraščius, atsiradus Å¡eimoje alergiÅ¡kų ar tam tikrų maisto produktų netoleruojančių Å¡eimos narių. Rengiu pritaikyto maitinimo valgiaraščius vaikų ugdymo įstaigoms, kuriose yra alergiÅ¡kų ar tam tikrų maisto produktų netoleruojančių vaikų. Taip pat konsultuoju vieÅ¡ojo maitinimo įstaigas kuriant patiekalus be alergenų ar patariu, kaip ženklinti patiekalus su alergenais, kad vartotojams bÅ«tų informatyvu” , – informuoja VÅ¡Ä® „Sveikatai palankus“ įkÅ«rÄ—ja Raminta BoguÅ¡ienÄ—.

Kokie dažniausi požymiai, kad netoleruojate maisto produkto?

Alergijos ar maisto netoleravimo sukeliami simptomai gali būti labai įvairūs, kartais simptomai net gi būna abiems atvejais vienodi ar panašūs. Suvalgius maisto produktą, vartojant jį ilgesnį laiko tarpą ar persivalgius gali atsirasti:

• odos ligos (sausa oda, dermatitas, dÄ—mÄ—s, bÄ—rimai, niežėjimas, spuogai);
• virÅ¡kinimo trakto sutrikimai (pilvo pÅ«timas, rÄ—mens graužimas, raugÄ—jimas, skausmas, užkietÄ—jÄ™ viduriai ar viduriavimas, hemarojus);
• akių problemos (aÅ¡arojančios ar perÅ¡tinčios akys, tamsÅ«s maiÅ¡eliai po akimis, patinÄ™ ar lipnÅ«s vokai , paraudusios akys);
• ausų problemos (infekcijos, skausmas, gausu sieros, klausos pablogÄ—jimas, niežėjimas, spengimas, paraudimas, užgulimas);
• nosies problemos (užsikimÅ¡usi nosis, nuolatinÄ— sloga, sinusitas, Å¡ienligÄ—, čiaudulys);
• gerklÄ—s ligos (lÄ—tinis kosulys, dažnas krenkÅ¡timas, sutinÄ™s liežuvis, dantų žymÄ—s ant liežuvio kraÅ¡tų, skausmas, užkimimas, burnos opos, gomurio niežėjimas);
• svorio problemos (persivalgymas, alkis nakties viduryje, apetito stoka, pilnumo jausmas, stiprus potraukis tam tikriems produktams, antsvoris, riebalai juosmens srityje);
• sÄ…narių ar raumenų skausmai;
• galvos skausmas ar svaigimas, miego sutrikimai;
• grybelinÄ—s infekcijos;
• dažnos perÅ¡alimo ligos;
• energijos ir aktyvumo problemos (apatija, nuovargis, hiperaktyvumas, sutrikusi koordinacija, mikčiojimas, nerimastingumas);
• emocinis nestabilumas (nuotaikų kaita, pyktis, irzlumas, agresyvumas, nerimas, nervingumas, noras ginčytis, baimÄ— be pagrindo, jausmų nevaldymas, dažnas verkimas, depresija);
• plaučių ligos (astma, bronchitas, dusulys, oro trÅ«kumas, Å¡vokÅ¡timas, pasunkÄ—jÄ™s kvÄ—pavimas, užgulta krÅ«tinÄ—) ir t.t.

„Visuomet rekomenduoju, atsiradus tam tikrų sveikatos sutrikimų, įtariant maisto produktų netoleravimÄ… ar alergijÄ…, vesti valgymų dienoraÅ¡tį ir pagal tai atsekti, koks maisto produktas galimai turÄ—jo įtakos sveikatos sutrikimams. Atsisakius racione bent 4 – 5 dienas tam tikro produkto ar jų grupÄ—s, stebÄ—ti organizmo pokyčius. Jei sveikatos problemų sumažėjo ar jos iÅ¡nyko, vadinasi nustatytas alergenas ar netoleruojamas maisto produktas eliminuotas iÅ¡ mitybos. Po to suvalgius nustatyto alergeno dažniausiai pasireiÅ¡kia dar jautresnÄ— organizmo reakcija.

Nustačius, kad organizmas netoleruoja ar yra alergiÅ¡kas tam tikram maisto produktui ar jų grupei, bÅ«tina vengti Å¡ių produktų. Å is sveikatos sutrikimas nereikalauja gydymo ar vaistų vartojimo, jei eliminuojamas alergenas visi alergijos sukelti sveikatos sutrikimai iÅ¡nyksta. Žinoma, jei stebint save nepavyksta nustatyti galimų maisto alergenų bÅ«tina pasikonsultuoti su gydytojais”,  – pataria R. BoguÅ¡ienÄ—.

Ä®staiga „Sveikatai palankus“ siekia praplÄ—sti visuomenÄ—s požiÅ«rį sveikatai palankios mitybos tematika ir suformuoti pagrindus sÄ…moningiems mitybos pokyčiams Å¡eimose, formuojant teisingÄ… augančios jaunosios kartos valgymo kultÅ«rÄ…. Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenÄ— „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina tikros žinios sveikos mitybos ir gyvensenos aspektais.

www.sveikataipalankus.lt

 

ParengÄ—: VÅ¡Ä® „Sveikatai palankus“ direktorÄ—, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo bÅ«do propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologÄ— Raminta BoguÅ¡ienÄ—