Buhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaDienos naujienos

Kurorto atidarymo šventėje rekordinis šakotis gimė ir išnyko

31/05/2015

Taip pat skaitykite

Kojinių mezgimo čempionatas tampa tradicija Anglijoje mokykla uždaryta dėl nuodingų vorų antplūdžio Baltijos jūros lygis pamažu kyla, bet lietuviai žymių pokyčių nepajus - mokslininkė "Nojus band" pristatys naujas dainas akustiniame koncerte Londone

     Kiekvienas, kuris šeštadienį nepabūgo sinoptikų žadėto lietaus ir atvyko į Druskininkų kurorto atidarymo šventę, buvo nustebintas maloniu siurprizu – savo akimis galėjo regėti, kaip atsirado pasaulyje bene didžiausias šakotis. Ne tik atsirado, bet ir „greituoju būdu“ išnyko. 

Pasakojimai apie šakočius siekia XV a., kuomet Vakarų Europoje šakočius kepti pradėjo vienuoliai ir ilgą laiką griežtai slėpė jo receptą. Šiandien šakotis – daugiau nei desertas. Be jo Lietuvoje neįsivaizduojamos nei vestuvės, nei krikštynos. Jis ne tik tradiciškai puošia stalą, bet šventei baigiantis, smagiai laužomas ir dalinamas artimiesiems. Ar tai nesimbolizuoja lietuviško vaišingumo?

Aidint šventės šurmuliui, ne vienas krapštė pakaušį, smalsiai žiūrėdamas į keturių metrų ilgio malkomis kūrenamą krosnį, tokio pat ilgio ir pusantro metro pločio skardą tešlai, šiek tiek trumpesnio aukščio kūgį. Tik vietos meistrai Laimonas Pukinskas ir Aleksandras Sputai žinojo, kad išvardintai įrangai pagaminti jiems prireikė apie 800 kg metalo.

Susikaupusios, kad dėl menkiausios klaidelės rekordinis pyragas nesubyrėtų, milžinišką saldų bokštą kepė šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė. Virš liepsnų kepamo šakočio formą – didžiulį veleną suko du vyrai, o nešti ir pastatyti kepinį, prireikė net šešių stiprių vyrų.

Per valandą ir keturiasdešimt minučių buvo iškeptas aukščiausias, storiausias ir sunkiausias šakotis. „Factum“ rekordų agentūros atstovė Živilė Navaitė užregistravo šiuos rekordo duomenis:

Kepinio aukštis 372 cm
Šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm
Svoris 85,8 kg.

Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai:
Kiaušinių - 1700 vnt.
Miltų – 64 kg
Cukraus – 48 kg
Sviesto – 45 kg
Grietinės – 29 kg.

„UAB „Romnesa“ sumanymas yra puikus kaimo turizmo verslo pavyzdys, kaip kūrybiškai populiarinti mūsų tautinį kulinarinį paveldą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, - žavėdamasis įspūdingu reginiu, kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.

 „Taip ir parašykite, kad mes žavimės lietuvių tauta - kaip jūs gerbiate savo tradicijas, kaip sumaniai sugebate jas parodyti visam pasauliui, o svarbiausia, kad svetingumu tikrai lenkiate slavus“, - kartu su kitais šventės dalyviais ir svečiais darniai kramtydama rekordinį pyragą, sutartinai tvirtino Baltarusijos televizijos žurnalistų komanda.

Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva rekordinio šakočio iškepimas ir suvalgymas buvo ne vienintelė šventės atrakcija susijusi su šakočiu. „Tam, kad galėtume galvoti apie rekordus, svarbiausia sutikti žmones, dirbančius tam tikrose srityse ir puoselėti iš kartos į kartą perduodamą paveldą“, - atidarydamas Rytų Europoje pirmąjį šakočio muziejų, sakė Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas. Muziejuje akį traukė unikalūs šakočio kepimo įrankiai.

Rekordinio saldaus bokšto kepimo idėją įgyvendinusios UAB „Romnesa“ vadovas Romualdas Spulis ne pirmą kartą taip išradingai ir kūrybiškai populiarina tautinį kulinarinį paveldą. Bendrovė prieš septynerius metus (2008 m.) iškepė ir Lietuvos rekordų knygoje įregistravo 2,3 m. aukščio ir 67 kg svorio šakotį.

Panašius saldėsius kepa ir kitose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje. Tiesa, skiriasi ragų forma ir formavimo principas. Nekvepia ir į lietuviškus rekordus panašiu svoriu ar dydžiu. 

V.Garejevo nuotr.

Europlius.com informacija