Velykos

18/03/2013

Nors už lango vis dar žiemiškas vėjas, bet širdis jau dainuoja pavasariu. Gražiausia pavasario šventė – Velykos - jau visai ne už kalnų. Kad ir kiek daug ar mažai Jūs žinote apie Velykas, tikimės, jog šis straipsnis Jums bus įdomus.
Kas yra Velykos?
Velykos – viena svarbiausių Krikščionių švenčių, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai apmąstymo laikotarpis, reiškiantis pavasarį atgimstančią gamtą. Prieš daugelį metų Krikščionys nusprendė, jog Velykų diena turi būti švenčiama sekmadienį po pirmos mėnulio pilnaties ir pavasario lygiadienio. Tad Velykų data kiekvienais metais gali kisti nuo kovo 22 dienos iki balandžio 25 dienos, šiais metais tai kovo 31 diena. 

Kaip žinia, didžiajai daliai žmonių Velykos asocijuojasi su kiaušiniais ir jų marginimu. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą. Tad nieko stebėtino, jog kiaušinis pasirinktas naujo gyvenimo simboliu Jėzui prisikėlus iš numirusiųjų. Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, nevaisingumą. 
Margučių daužymas taip pat turėdavo simbolinę prasmę: manyta, jog dužus kiaušiniui, į laisvę išeina gyvybę nešanti kosminė gyvatė. 

Velykų sekmadienis daugelyje šalių švenčiamas ne tik kaip Kristaus prisikėlimo šventė, bet ir kaip šviesos pergalė prieš tamsą. Šios šventės minėjimas susideda ne tik iš margučių ridenimo, burtų traukimo, bet taip pat dar ir iš begalės įvairiausių tradicijų. Kiekviena tauta turi tik jai būdingų velykinių papročių.    

Daugelyje pasaulio šalių Velykų rytą visa šeima ieško margučių, kuriuos, vaikų manymu, visuose namuose paslepia Velykų kiškis. Jų teigimu, jis ne tik slepia margučius, bet ir neša dovanų. Dauguma šeimų sekmadienio rytą eina į įvairiausiomis gėlėmis, šakelėmis išpuoštą bažnyčią padėkoti už Jėzaus gyvybę, o vėliau švenčia.

Dažnas lietuvis Velykas švenčia su artimiausiais žmonėmis, šeima, ridendami margučus, burdamiesi ir linksmindamiesi. 

Anglijoje Velykos taip pat švenčiamos linksmai. Miestuose vyksta šventės, kur žmonės šokdami skelbia pavasario pradžią. Anglijos grafystėse jau daugelį šimtmečių gyvuoja paprotys ridenti velykinius margučius nuo žole apaugusių šlaitų. Šias varžybas laimi dalyvis, kurio kiaušinis nurieda toliausiai arba pataiko per vartelius.

Nepamirškite ir apie šventę savo vaikams: suorganizuokite įvairiausių žaidimų, konkursų, atrakcijų. Štai Jums  keletas idėjų.

Kiaušinis ant šaukšto. Vaikai pasidalina į komandas. Užduotis kiekvienam komandos nariui – kuo greičiau nunešti šaukštu kiaušinį nuo starto linijos iki tikslo – krepšio. Bėgama po vieną, estafetės tvarka. Laimi komanda, kuri sudaužė mažiau margučių. Jei abi komandos nuostolių patyrė tiek pat – tada laimi greičiausieji. Pagrindinė taisyklė – neišmesti kiaušinio. Galima ir pasunkinti užduotį: vaikai tai atlieka šokinėdami ant vienos kojos.

Margučių paieška. Kas nors iš suaugusiųjų iš anksto paslepia margučius arba šokoladinius kiaušinius. Žaidžiant reikia rasti kuo daugiau kiaušinių. Užduotį galima paįvairinti užuominomis, taip nupasakojant vaikams kelią, kur galima rasti margučius.

Velykinė pilis. Šis žaidimas tinka vyresniems vaikams. Kiekvienas vaikas turi po dubenėlį kietai virtų kiaušinių. Žaidimo esmė – pastatyti kuo aukštesnę pilį iš kiaušinių. Kiaušinius galima daužti reikiamose vietose, formuojant reikiamą formą. Vedėjas nustato 1 minutę, per kurią dalyviai turi pastatyti pilį. Išlošia tas, kieno pilis yra aukščiausia ir negriūna.

Kai su atbundančiu pavasariu, sugrįžtančiais paukščiais artėja pati gražiausia pavasario šventė – Velykos, Euro Plius norėtų Jums palinkėti, jog į Jūsų namus atėję švelnūs saulės spinduliai, pirmųjų pavasarinių gėlių kvapas, kartu su numargintais margučiais atneštų Jums stiprybę, meilę ir džiaugsmą.    

Gražių Jums Šv. Velykų!