Dienos naujienos
Gyvenimo ritmu
Sveikata ir grožis Šeima Stilius Virtuvė Psichologija Kelionės Kriminalai Emigranto užrašaiPasaulis
Didžioji Britanija Lietuva Azija Europa Australija Amerika Afrika AntarktidaDomino
Pikantiškos naujienos Įvairenybės Sėkmės istorijos Augintiniai Šventės Horoskopai KultūraVerslo Pulsas
Ekonomika Finansai PinigaiMokslas
IT Telefonai Kosmosas Istorija AtradimaiSportas
F1 Automoto sportas Krepšinis Futbolas Regbis Kitos sporto šakos BėgimasAktualijos
Rinkimai Tyrimai Redaktoriaus skiltis
Pradžia › Dienos naujienos
Euro zonos valstybÄ—s skola 2012 metais pasiekÄ— rekordinius 90,6 proc. BVP
22/04/2013
Taip pat skaitykite
Princo ÄŒarlzo sraigtasparnis turÄ—jo leistis avariniu bÅ«du dÄ—l gedimo Izraelyje gyvenanÄiam raÅ¡ytojui I.Merui - KultÅ«ros ministerijos garbÄ—s ženklas Kanų festivalio pagrindinį prizÄ… laimÄ—jo provokuojanti juosta apie lesbinÄ™ meilÄ™ Al Assadas perspÄ—ja dÄ—l "regioninio karo", jeigu Vakarai imsis karinių veiksmųLiuksemburgas, balandžio 22 d. (AFP-"Interfax"-BNS). Septyniolikos euro zonos valstybių skola, 2010 metais siekusi 85,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2011 metais - 87,3 proc. BVP, 2012 metais padidÄ—jo iki rekordinių 90,6 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys.
Bendras regiono biudžeto deficitas sumažėjo nuo 4,2 iki 3,7 proc. BVP.
Visų 27 ES valstybių narių valstybės skola padidėjo nuo 82,5 iki 85,3 proc. BVP, o biudžeto deficitas smuktelėjo nuo 4,4 iki 4 proc. BVP.
Bendras euro zonos BVP 2012 metais rinkos kainomis sudarė 9,49 trln. eurų, o visos ES - 12,9 trln. eurų.
Pagal Europos SÄ…jungos (ES) teisÄ—s aktus valstybių narių biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skolos ir BVP santykis turi bÅ«ti ne didesnis nei 60 proc. BVP.
2012 metais trylikoje ES šalių biudžeto padÄ—tis pagerÄ—jo, dvylikoje - pablogÄ—jo, o likusiose valstybÄ—se narÄ—se padÄ—tis nepakito.
Didžiausias deficitas pernai buvo Ispanijoje - 10,6 proc. BVP (9,4 proc. BVP metais anksÄiau). Šeštus metus iš eilÄ—s ekonomikos nuosmukio alinamoje Graikijoje deficitas tebesudarÄ— 10 proc. BVP.
Vokietija pernai užfiksavo 0,2 proc. BVP perteklių. Didžiojoje Britanijoje deficitas sudarė 6,3 proc. BVP, o Prancūzijoje - 4,8 procento.
Mažiausi deficito rodikliai užfiksuoti Estijoje (0,3 proc. BVP), Švedijoje (0,5 proc.), Bulgarijoje ir Liuksemburge (po 0,6 proc.).
Didesnis nei 60 proc. BVP skolos santykis pernai užfiksuotas 14-oje iš 27 ES valstybių narių ir jų skaiÄius, palyginti su 2010 ir 2011 metais, nepakito.
Didžiausias skolos ir BVP santykis pernai buvo Graikijoje - 156,9 proc. BVP. TaÄiau 2011 metais šis santykis šioje šalyje buvo dar didesnis - 170,3 proc. BVP.
Antroje vietoje yra Italija, kurios skola pernai padidÄ—jo nuo 120,8 proc. BVP 2011 metais iki 127 proc. BVP. TreÄioje vietoje yra Portugalija, kurios skolos ir BVP santykis pernai siekÄ— 123,6 procento.
Didesnis nei 60 proc. BVP santykis taip pat užfiksuotas Airijoje (117,6 proc.), Belgijoje (99,6 proc.), Prancūzijoje (90,2 proc.), Didžiojoje Britanijoje (90 proc.), Kipre (85,8 proc.), Ispanijoje (84,2 proc.), Vokietijoje (81,9 proc.), Vengrijoje (79,2 proc.), Austrijoje (73,4 proc.), Maltoje (72,1 proc.) ir Nyderlanduose (71,2 proc.).
ValstybÄ—s skolos mažėjimo tendencija pernai buvo matyti tik 6-iose iš 27 ES valstybių narių.
Mažiausi BVP ir skolos santykiai ES yra Estijoje (10,1 proc. BVP), Bulgarijoje (18,5 proc. BVP) ir Liuksemburge (20,8 proc. BVP).
2012 metais euro zonos valstybių išlaidos sudarÄ— 49,9 proc. BVP (2011 metais - 49,5 proc.), o biudžeto įplaukos siekÄ— 46,2 proc. BVP (45,3 proc. BVP 2011 metais).
Naujienų agentÅ«ros BNS informacijÄ… atgaminti visuomenÄ—s informavimo priemonÄ—se bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
