MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaEmigranto užrašai

Interviu su Kelias į žvaigždes dalyve – Ramune Gaigalaite

22/04/2013

Taip pat skaitykite

Vaikų lietuviškumo ugdymas Jungtinėje Karalystėje ANTANO ŠILEIKOS KNYGOS "POGRINDIS" PRISTATYMAS Premjeras sveikina kilnius Europos jaunimo parlamento siekius Konsulai vyksta į Šiaurės Airiją

Ne paslaptis, jog daugelis žmonių nori pabandyti savo laimę užsienyje. Tokį būdą pasirinko ir žinoma Lietuvos dainininkė, Kelias į Žvaigždes 2 dalyvė – Ramunė Gaigalaitė, nusprendusi savo sėkmę išbandyti Jungtinės Karalystės sostinėje – Londone.

Lietuvoje esate gana garsi, dalyvavote daugelyje projektų: Kelias į Žvaigždes, miuzikle Aidas ir Aida, buvote sukūrusi grupę Body&Soulz, net pretendavote į Olialia pupytes. Bet visgi, kas Jus paskatino išvykti iš Lietuvos ir įsikurti būtent Londone?

Nelabai noriu kalbėti apie Olialia ir Body& Soulz, šie pavadinimai man tapo nereikšmingais. Žinoma, teko paragauti ir kitokios duonos, komercinės scenos, tokios kaip Kelias į Žvaigždes. Tai buvo gera patirtis, daug kamerų, gerbėjai, gyvenimas ant ratų, - gali pasijausti gyvenanti žvaigždžių gyvenimą. Po šou sekė darbas studijose, turai po Lietuvą, atsirado naujų pažinčių.

Gaudavau nemažai pasiūlymų burtis ir dainuoti kartu su merginomis – „užsimaukšlinus“ aukštakulnius, ant kurių vos galėjau pastovėti ir įsispraudus į mini sijonėlį staipytis, rodyti moteriškus privalumus nelabai sureikšminant atliekamą muziką. Manęs tokie pasiūlymai nedomino. Būtent tuomet sugalvojau išvykti į užsienį pasibūti, pažinti naują kultūrą, galbūt net pratęsti studijas. Ir, žinoma, visomis jėgomis kibti į kūrybinį procesą. Labai džiaugiuosi, kad sėkmingai tęsiu savo muzikinį gyvenimą čia, Londone.

O kiek laiko jau gyvenate Londone? Kuo šis miestas Jus nustebino? Kas pasirodė čia pernelyg sudėtinga?

Londone esu jau pustrečių metų. Man Londonas – šarmingas miestas, turintis išskirtinio žavesio.
Žmonės šilti, visada linkę išklausyti, atsitikus nelaimei padėti Būtent toks žmonių neabejingumas
kito atžvilgiui, ypač lyginant su Lietuva,  mane stebina! Be abejonės, sunku buvo susigyventi su britišku oru. Čia tai lyja, tai saulė šviečia, vėl lyja. Net ir saulėtą dieną negali išeiti be skėčio, nes niekada negali žinoti kada vėl pradės lyti, su ledukais ar be jų,  oras čia tikrai labai keistas, ilgainiui prie to priprantama...


Ar turite Londone mėgstamiausią vietą, kurioje galbūt semiatės įkvėpimo?

Mylimesnės vietos  ir įkvėpimo šaltinio kaip mano namai – man niekada nebuvo ir nemanau, kad kas nors kitas ją galėtų atstoti. Tai didžiausia mano sielos tvirtovė, kurioje visada šilta, jauku ir kur ilsisi visos mano mintys.

Kiek žinau, Jūs koncertuojate Londone. Gal galėtumėte pasakyti – kur Jus būtų galima išgirsti? Ar publika labai skiriasi nuo esančios Lietuvoje?

Esu laiminga gavusi galimybę čia pradėti savo muzikinį kelią. Šiuo metu daugiausiai muzikuoju lietuvių publikai. Gimtąja kalba atliekamos dainos ir mūsų tautiečių šviesūs veidai – man didžiausias džiaugsmas   scenoje. Šiuo metu mane kas antrą savaitgalį galite išvysti ir išgirsti – restorane Bernelių Užeiga. Taip pat kartais tenka pasirodyti ir lietuvaičių šventėse, gimtadieniuose, mergvakariuose.              O publika čia skiriasi - jie labiau išsiilgę lietuviškos muzikos, senų  iki skausmo pamėgtų šlagerių, kurie primena šeimas, draugus ar paliktus namus tėvynėje.

Visgi, anksčiau teigėte, kad Jūsų širdis priklausė R&B muzikos stiliui, o kaip dabar? Gal atradote save kitame muzikos amplua?

R&B stiliui niekada nepriklausiau, dalyvavau kiek įmanoma įvairesniuose projektuose, o jų buvo tikrai nemažai. Vilniaus kolegijoje studijuojant muzikinį Jazz dainavimo profilį, aplink buvo begalė muzikantų, daug pasiūlymų koncertuoti, suburti grupę  ir sudalyvauti viename ar kitame muzikiniame projekte.

Ne paslaptis, kad šiomis dienomis emigracija – skaudi tema Lietuvai. Jūs pati negalvojote apie grįžimą į Lietuvą? Galbūt tėvynėje galėtumėte panaudoti įgytą patirtį?

Jeigu visiškai atvirai, tai apie grįžimą į Lietuvą nei pagalvoti negaliu, kai tokia situacija Lietuvoje. Visi tiesiog masiškai emigruoja kas kur gali. Kainos žvėriškos, žmonės nusivylę valdžia, jaučiasi nesaugiai.
Lietuviškos televizijos dėka suprantu, kad niekur nepajudėjome, niekas nepasikeitę, kad būtų galima grįžti gyventi. Žinoma, labai sunku toli nuo namų, juo labiau mano šeima, mamytė yra likusi Lietuvoje. Tačiau kitos išeities mums - jauniems, talentingiems ir veržliems žmonės nėra. Tokių galimybių, kokios yra čia, mūsų šalis negali pasiūlyti.

Sakykite, o kaip Jūsų širdies reikalai? Galbūt jau radote savo artimą žmogų čia?

Žmogus yra (šypsosi). Kartu muzikuojame, turime savo nuosavą aparatūrą. Jis muzikantas, tad visiškai mane supranta, palaiko, labai man padeda koncertuojant. Dar kartą jam dėkoju už tokį rūpestį!

O kokie Jūsų ateities planai? Kokių tikslų ketinate pasiekti per ateinančius metus?

Visada sau užsibrėži didelių tikslų, prisirašai planų planelių. Esu jau tokia - norinti labai daug ir tai pasiekti, kaip galima greičiau. Tačiau laikas - geriausias mokytojas  ir būtent jo pagalba noriu pradėti savo muzikinę veiklą plėtoti klubuose, - turiu omenyje didžiąją sceną, garsius didžėjus, gyvą vokalą ar privačius koncertus. Na, o jei Dievulis dar vėliau šiek tiek man sveikatos, sėkmės ir idėjų nepagailės -  planuose yra suburti kažką savo. Viskas Dievo rankose, o mes visi jose...

    ​    

Interviu parengė Karolina Rauličkytė