Muzikantai

PradžiaEmigranto užrašai

Kotryna Fijalkauskaitė: „Korėjoje įpratau apsipirkinėti bet kuriuo paros metu“

04/07/2013

Taip pat skaitykite

Netinkamas būdas „garsinti“ Lietuvą Prof. E. Aleksandravičiaus knygoje – apie lietuvių migraciją Paramos vakaras Londone Egidija Bailie: „Puoselėjusi savo hobį ir sukaupusi žinias, visą tai paverčiau nuosavu verslu“

Daugelio studentų svajonė – studijos užsienyje. Kotryna Fijalkauskaitė (21)- panevežietė, Malmės universiteto studentė pagal Erasmus programą studijuojanti Pietų Korėjos universitete išsiskiria savo nuolatiniu domėjimusi svetimų šalių kultūromis. Jauna mergina, nebijanti iššūkių, puikiai kalba ne tik lietuvių, anglų, tačiau ir japonų bei korėjiečių kalbomis. Užaugusi menininkų šeimoje, iš tėvų perėmusi meilę muzikai ir menui mielai sutiko su EuroPlius skaitytojais pasidalinti savo įspūdžiais ir išskirtiniu gyvenimo būdu.

Papasakok daugiau apie save. Kada pradėjai domėtis svečiomis kultūromis?

Užaugau meniškoje, inteligentiškoje šeimoje. Tėtis- aktorius, režisierius, dramos mokytojas, o mama, nors dirba turizmo srityje, baigė režisūrą, nuostabiai piešia, siuva. Abu mano seneliai- mokytojai, todėl mane visuomet supo knygos. Mama vaikystėje daug keliavo, o iš aplankytų šalių visuomet parveždavo įdomiausių suvenyrų. Čia, manau, ir prasidėjo mano susidomėjimas kitomis kultūromis. Susidomėjimas kitomis kultūromis reiškėsi įvairiai – rinkau knygas apie Senovės Egiptą, ieškojau japoniškos muzikos, korėjietiškų filmų. Tai aistra, kuri, neabejoju, mane lydės visą gyvenimą.

Kokias studijas pasirinkai universitete?

Kiek komplikuotas klausimas- šiuo metu esu Pietų Korėjoje, kur studijuoju psichologiją ir literatūrą. Čia atvykau pagal Erasmus mainų programą iš universiteto Malmėje, Švedijoje, kur studijuoju English Studies. Tai visapusiška programa, kurios metu studijuojame žiniasklaidą, psichologiją, žurnalistiką, literatūrą bei lingvistiką.

Kodėl universitetinėms studijoms pasirinkai būtent Švediją?

Švediją pasirinkau dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, nors Lietuvoje mokslų kokybė nenusileidžia Europai, mūsų diplomai užsienyje, deja,  neretai nepripažįstami. Savo gyvenimą visuomet planavau už Lietuvos ribų, taigi man svarbu turėti išsilavinimą, kurį pripažintų visas pasaulis. Antroji priežastis, kad ir kaip tai skambėtų, yra materialinė- studijos Švedijoje nemokamos.

Su kokia šalimi sieji savo ateitį?

Kol kas neturiu konkrečių planų ilgam pasilikti vienoje vietoje, kadangi noriu aplankyti dar ne vieną šalį. Tiek Korėjoje, tiek Japonijoje jaučiuosi patogiai, jaukiai, esu sužavėta kultūra, todėl tikrai žinau, kad praleisiu dalį gyvenimo kažkur čia, o galbūt pakeliavusi vienoje jų panorėsiu pasilikti ilgam.

Nuolat mokaisi naujų dalykų tiek moksle, tiek kasdienybėje. Ar pasikeitusios aplinkybės teikia daugiau streso, ar džiaugsmo?

Pokyčiai man visuomet kelia tik džiaugsmą. Streso išvengti neįmanoma, bet tai būna trumpalaikė reakcija, visuomet pereinanti į vienokį ar kitokį džiaugsmą. Esu žmogus, nemėgstantis nuolatinės rutinos, visuomet ieškantis galimybių praplėsti savo akiratį, todėl visuomet stengiuosi rasti pozityvių minčių apie galimus vykstančius pokyčius.

Papasakok apie savo kasdienybę svečioje šalyje. Ar skiriasi ji Švedijoje ir Korėjoje?

Švedijoje mano kasdienybė nelabai skyrėsi nuo lietuviškosios. Nuomovausi kambarį privačiame bute, į paskaitas keliaudavau pėstute ar autobusu. Kelis kartus per savaitę su draugėmis susitikdavome paplepėti prie kavos puodelio- tai Švedijoje yra kone šventas ritualas. Maistą gaminau pati,- man tai itin patinka. O ir kainos, norint pavalgyti ne namie, kandžiojo studentišką piniginę. Manau, jog gyvenimas Švedijoje kiek ramesnis, jaučiausi kur kas labiau atsipalaidavusi, nei Lietuvoje. Švedai nesistengia niekur skubėti- kiekviena paskaita turi „akademinį ketvirtį“- pirmas penkioliką minučių, kurios anaiptol nereiškia, jog vėluoji.

Korėjoje gyvenimas kiek kitoks nei vakaruose. Nors kultūrinio šoko nepatyriau, tikriausiai todėl, kad gan gerai žinojau šalies papročius ir gyvenimo būdą dar prieš čia atvykdama. Kasdieninis gyvenimas kiek primena švedišką- studentai neretai vakaroja, nepriklausomai nuo savaitės dienos- itin mėgstami užstalės žaidimai vietinėje kavinėje ar tiesiog pievelėje prie universiteto. Aš stengiuosi palaikyti sau įprastą gyvenimo būdą- nesu didelė vakaronių gerbėja, labiau mėgstu su draugėmis išgerti kavos ar nukeliauti į senovinius pastatus. Tačiau čia susiformavo vienas, vėliau labai trukdantis (šypsosi) įprotis– galimybė apsipirkti bet kuriuo paros metu. Stebino ir tai, jog bet kuriuo paros metu užsisakius maisto į namus, neretai vairuotojas grįš surinkti indus.

Interviu parengė Emilija Riaukaitė