Muzikantai

PradžiaEmigranto užrašai

Lietuvos istorija Amerikos lietuvės filmo kadruose

13/08/2013

Taip pat skaitykite

Konsulai vyksta į Šiaurės Airiją Kasmetinės atostogos: trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimas Egidija Bailie: „Puoselėjusi savo hobį ir sukaupusi žinias, visą tai paverčiau nuosavu verslu“ Didesnė dalis užsienio lietuvių mano prisidedantys prie teigiamų pokyčių Lietuvoje

Ne paslaptis, jog šiuolaikiniame pasaulyje vyksta intensyvi migracija, o apie lietuvius, gyvenančius svetur dominuoja neigiamas požiūris. O juk taip norėtųsi, jog lietuvių tauta nebūtų skirstoma į lietuvius gyvenančius Lietuvoje ir gyvenančius svetur, nes neretai išeiviai širdyje jaučiasi tikresniais lietuviais ir didžiuojasi būdami jais.

EuroPlius pakalbino Amerikoje užaugusią lietuvę, kuri pasiryžusi pasauliui atskleisti tikrąją Lietuvos nepriklausomybės kovų istoriją. Jaunoji režisierė tarptautinei bendruomenei artimiausiu metu pristatys dokumentinį filmą „Game Changer: Lithuania‘s Non-violent revolution“, kuris atskleis taikią Lietuvos kovą už laisvę. Džiugu, jog išeivių tarpe yra entuziastų, kurie savanoriškai stiprina šalies valstybingumą, garsina Lietuvos vardą pasaulyje ir įkvepia kilniems tikslams.

Rima Gungor (25) gimė Berlyne, tačiau užaugo Čikagoje. Jos šeima, Tallat-Kelpšai, kilę iš senos lietuvių giminės. Dalis šeimos buvo suimti ir ištremti į darbo stovyklas Sibire, kita- pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip pasakoja mergina: „visi šeimos nariai, tiek apsigyvenę Amerikoje, tiek ištremti į Sibirą ar likę Lietuvoje, liko sėkmingi žmonės“.  

Kas Jums Lietuva?

Mano ryšiai su Lietuva yra labai stiprūs. Suprantu 95proc. lietuvių kalbos, deja, mano gramatika nėra tobula. Daugeliui kelia nuostabą ir juoką, kad aš suprantu man lietuviškai pateikiamus klausimus, tačiau į juos atsakau angliškai. Mano močiutė visuomet su manimi kalba lietuviškai, tad tik jos dėka aš ir suprantu gimtąją kalbą.

  

Kad ir kur bebūčiau Lietuva vistik yra mano namai. Daugiausiai apie Lietuvą kalbėdavau studentaudama per istorijos ir politinio mokslo paskaitas bei konferencijas. Amerikiečių domėjimasis  Lietuva yra labai įvairus ir reakcija yra paprastai pozityvi. Amerikiečiai daugiausiai domisi Lietuvos krepšiniu ir krepšinio žvaigždėmis, tačiau aš visuomet stengiuosi pabrėžti Lietuvos istorijos svarbą, paskutiniojo dvidešimtmečio įvykius, kultūrą, meną, išskirtinį maistą, istorinį paveldą ir gamtos grožį, stengiuosi akcentuoti Lietuvos stipriąsias puses. Nesuprantu žmonių, kurie apart stengdamiesi pabrėžti Lietuvos grožį ir jos pozityvias puses, vistiek smugdo šalį  negatyvume.

Dažnai girdžiu sakant, jog niekam neįdomu, ar kalbi ar nekalbi lietuviškai gyvendamas svetur. Nesutinku su tokia galvosena. Žinau, kad yra daug tokių lietuvių kaip aš, kurie gyvena užsienyje ir nors nekalba puikiai lietuviškai, tačiau visa širdimi jaučiasi Lietuvos piliečiais.

Kaip kilo idėja atskleisti Lietuvos praeities negandas ir vargus dėl kovos už nepriklausomybę?

Studijuojant politikos mokslus ir filosofiją Šiaurės Centriniame universitete (North Central College) man buvo suteikta Richter stipendija. Šie pinigai man davė galimybę atlikti mokslinius tyrimus mano tezei apie Lietuvos pasipriešinimo judėjimą. Idėja buvo aprašyti tą dalį Lietuvos istorijos daug platesniu mąstu, tačiau aš nutariau koncentruotis ties rezistencinio judėjimo 1980- 1990 metais. Gautą dotaciją paskyriau trijų savaičių apsilankymui Lietuvoje. Tuo metu jau buvo praėję ketveri metai nuo mano paskutinio apsilankymo ir tai buvo pirmasis vizitas Lietuvoje man vienai. Per tas savaites aš sužinojau daug daugiau apie Lietuvos istoriją nei iš bet kokių knygų, kurias buvau skaičiusi. Norėjau išsamiai išstudijuoti tuometinius įvykius ir asmeniškai pakalbinti žmones, tiesiogiai susijusius su tuo, kas tuo metu vyko. Per mokslinio tyrimo keliones Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje man pavyko pakalbinti Vytautą Landsbergį, Angonitą Rupšytę, Džiną Šarpą (Dr.Gene Sharp), Gražiną Miniotaitę ir daugelį kitų žmonių, kurie dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Šie interviu su buvusiais pasipriešinimo judėjimo lyderiais man ne tik suteikė asmeninę ir unikalią galimybę susipažinti, kaip Lietuvos nepriklausomybės judėjimas prasidėjo ir kokie veiksmai lėmė judėjimo pasisekimą. Tai buvo puiki proga susipažinti su to meto politiniais aspektais. Pokalbiai ir tyrimai atskleidė unikalius pasipriešinimo judėjimo veiksnius ir leido analizuoti nesmurtines nepriklausomybes kovas ir kodėl Lietuvoje jos baigėsi sėkmingai. Mano moksliniai tyrimai ir interviu vis dar tęsiasi. Kalbinami žmonės labai geranoriški, atviri ir šilti. Artimiausiu metu rengiuosi pakalbinti keletą žymių žmonių, jų tarpe ir Andrių Mamontovą, kuris sužavėjo mane savo šiluma ir kilniu mąstymu.

 

Papasakokite išsamiau, kas Jus pastūmėjo filmo kūrimui?

Tyrinėjimų metu visi interviu buvo įrašomi, kad būtų lengviau įsiminti ir perteikti tai ant balto popieriaus lapo. Močiutės pagalba medžiaga buvo išversta į anglų kalbą ir paruošta analizavimui. Po aštuonių mėnesių, vieną popietę pietaujant su močiute ji staiga paklausė: „Rima, juk tu įrašei tuos visus pokalbius, tiesa?“. Aš linktelėjau, o ji paklausė ar galėtų juos pamatyti pridurdama, jog „neabejoju, kad ir likęs pasaulis irgi norėtų su jais susipažinti. Juk tu žinai ganėtinai svarbią informaciją“. Šie jos žodžiai įstrigo giliai mano mintyse ir prireikė metų laiko, kol pagaliau nusprendžiau, jog atėjo laikas pasakyti tiesą, supažindinti žmones su tikra Lietuvos istorija.

Supažindinkite plačiau su Jūsų kuriamo filmo idėja.

Filmo tikslas ne tik papasakoti Lietuvos praeitį istoriniu, bet ir asmeniniu aspektu šnekinant pašnekovus. Siekiame ne tik papasakoti Lietuvos pasipriešinimo istoriją, bet ir tarptautinei visuomenei įrodyti, kaip galima išsikovoti laisvę nuo priespaudos sąmoningai naudojant visiškai nesmirtines priemones. Filmas bus anglų ir lietuvių kalbomis, bei rodomas su lietuviškais subtitrais.

Filmas analizuos Lietuvos laisvės judėjimą pradedant XIX amžiaus šimtmečio sukilimu atkreipiant dėmesį į ginkluotus ir neginkluotus pasipriešinimus 1940- 1960 metais. Bus nagrinėjami ir 1960-1970 metų protestai bei nesmurtinis judėjimas, kuris baigėsi Lietuvos nepriklausomybės atgavimu. Atvirai pasakius, aš noriu ne tik garsiai išsakyti tiesą, tačiau ir išanalizuoti nesmurtinio pasipriešinimo Lietuvoje istoriją, parodyti kaip ir kodėl judėjimai išaugo į sėkmingai pasibaigusį neagresyvų pasipriešinimo judėjimą ir Lietuvos sėkmę pasauliniame kontekste. Stengsiuos įrodyti, jog taikus pasipriešinimas gali būti puiki alternatyva laisvei ir nepriklausomybei įgyti, kad idealios pastangos, tautinės giesmės, sunkus ir pavojingas darbas, drausmė ir ypatingas noras judėti pirmyn nugali viską. Noriu pasaulį supažindinti su šalimi ir padėti jiems suprasti Lietuvos laisvės kovas. Tikiu, kad tai gali tapti įkvėpimo šaltiniu kitoms priespaudos kankinamoms tautoms visame pasaulyje rinktis taikios rezistencijos kelią. Nuoširdžiai tikiu, jog būsimas filmas bus įdomus ne tik siauram lietuvių žiūrovų ratui, bet ir daug platesnei auditorijai. Viliuosi, jog „Game Changer: Lithuania‘s Non-violent revolution“ susilauks ne mažesnio susidomėjimo nei šiemet debiutavusi juosta „Kita svajonių komanda“ (angl. The Other Dream Team).

        

Kaip pavyko suburti gerą ir stiprią kūrybinę grupę?

Džiaugiuosi subūrusi draugišką komandą, kuri kaip ir aš tiki sėkminga šio projekto baigtimi. Mūsų Kickstarter puslapis buvo visiškai finansuojamas ir per 27 dienas surinkome daugiau nei 10000$. Buvome labai laimingi ir įsitikinome, kad parama, kurią gavome tik dar kartą patvirtino mūsų filmo projektą ir idėją. Tikime, jog antrasis toks Kickstarter turas bus toks pat sėkmingas.

Birželio 10 dieną atvykome į Lietuvą rinkti archyvinės medžiagos, filmuoti istorines vietas, kalbinti svarbius asmenis.  Darbas Lietuvoje tęsis iki rugpjūčio pabaigos. Filmą tikimės pabaigti kitų metų kovo- balandžio mėnesiais. Mano buvimas Lietuvoje- nepamirštama patirtis ir nepaprasta gyvenimo kelionė. Supratau visų istorikų gerai žinomą tiesą, jog yra tiek daug svarbių įvykių mūsų istorijoje, kurie laukia būti aprašyti ir papasakoti. Deja, tie, kurie dar gali juos išsakyti vienas po kito palieka mus, išeidami  Anapilin.

Galime drąsiai pasakyti, kad tai buvo neišdildoma patirtis ir ypatinga gyvenimo kelionė. Su nekantrumu laukiame tolimesnių įvykių. Ir dar kartą norėčiau visiems padėkoti už paramą ir įdėtas pastangas.

EuroPlius džiaugiasi entuziastingos tautietės beribiu noru garsinti Lietuvą. Kviečiame apsilankyti Facebook paskyroje www.facebook.com/GameChangerFilmLT bei internetinėje svetainėje www.gamechangerfilm.com ir sužinoti daugiau apie projektą.

Rima Gungor Amerikos lietuvė Filmas Tallat-Kelpšai Lietuvos istorija